Nacionalinis dramos teatras sezoną pradeda nuo Holokausto tragedijos

 (11)
Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė 74-ojo sezono premjeras. Daugiausiai dėmesio buvo skirta Tadeuszo Słobodzianeko dramos „Mūsų klasė“ spektakliui, kurį režisuoja Yana Ross. Pjesė parašyta remiantis istoriniais faktais. 1941 metais mažame Lenkijos Jedvabnės kaime daržinėje žydus sudegino jų kaimynai.
Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)
Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)

Kraujuojanti drama

„Spektaklis - tai įdomi kelionė. Pirmiausiai vykome į Varšuvą, kur pasižiūrėjome ten pastatytą spektaklį ir pradėjome kalbėtis apie jį su pjesės kūrėju, - apie spektaklio „Mūsų klasė“ idėjos gimimą pasakojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga. - Prie šios istorijos norėjome prisiliesti atsargiai ir labai atsakingai. Tokios pjesės neįmanoma pastatyti, jei visa kūrybinė grupė nėra motyvuota apie tai kalbėti. Tai ne Šekspyras, Moljeras ar Čechovas. Tai kraujuojanti drama.“

Audronis Liuga
Audronis Liuga
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Tokių tragedijų buvo ne vien Lenkijoje, bet ir kitose Holokaustą išgyvenusiose šalyse. Teatro trupė bendravo su žmonėmis, nukentėjusiais per Holokaustą, aktoriai buvo vežami į Holokausto vietas Lietuvoje. Viena tokių – Švenčionėliai, kur, rodosi, netgi žemuogių pievelė persisunkusi mirtimi“, - pastebėjo teatro atstovė Daiva Šabasevičienė.

Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)
Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)

Mirusi klasė

„Dabar gyvename labai įdomiame laikotarpyje, kai dar galime paklausti savo senelių, kaimynų ir draugų apie savo praeitį. Kaip bebūtų liūdna, po 5-10 metų tokio pokalbio jau nebebus ir XX amžius bus tik istorija. Todėl kol dar yra žmonės, su kuriais mes galime bendrauti, turime tai daryti. Pjesėje pasakojama apie klasiokus, kurie bendravo nuo pat vaikystės iki pat mirties. Kadangi istorija paremta tikrais faktais, kiekvienas personažas turi užkoduotą savo istoriją – gimimo ir mirties datą. Iš esmės tai jau yra mirusi klasė, nes paskutinis šios istorijos žmogus mirė 2003 metais. Todėl kiekvienas aktorius vaidina personažą taip, lyg tas istorijas pasakotų dvasios, - išdavė spektaklio „Mūsų klasė“ režisierė Yana Ross. - Ir ši istorija nėra apie Lenkiją. Ir ne apie Holokaustą. Tai epas apie žmogų, kaip jis gyvena ir ką mato prieš pat mirtį. Ir tik antrame plane yra karas, genocidas.“

Yana Ross
Yana Ross
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Spektaklyje vaidmenis kuria tiek vyresniosios kartos teatro legendos, tiek jaunoji aktorių karta: Vaiva Mainelytė, Gediminas Girdvainis, Mariu Repšys, Toma Vaškevičiūtė, Miglė Polikevičiūtė, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė, Monika Vaičiulytė, Monika Bičiūnaitė, Aldona Janušauskaitė, Daumantas Ciunis, Dainius Jankauskas, Tadas Gryn, Paulius Tamolė, Algirdas Gradauskas, Tomas Žaibus, Valerijus Jevsejevas.

Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)
Spektaklis "Mūsų klasė" (M.Waltari nuotr.)

Šešios premjeros

Naujajame Nacionalinio dramos teatro sezone žiūrovų iš viso laukia šešios premjeros: "Mūsų klasė", "Atžalynas", "Kosmosas", "Nuošaly", "Barikados" ir "Broken Heart Story". Tris būsimas premjeras rengia užsienio režisieriai.

„Kodėl šiais metais tiek daug režisierių iš užsienio? Aš manau, kad lietuvių teatrui reikia naujų idėjų. Menininkai iš užsienio, kurie dirbs mūsų teatre šį sezoną, tikiu, gali įpūsti naujovių“, - neabejoja A. Liuga.

Spaudos konferencijos akimirkos:

Net trijose naujojo sezono premjerose bus interpretuojama istorinė atmintis. Kaip ji formuoja mūsų dabartį? Ką norime ir ko nenorime prisiminti? Kokių praeities vertybių pasigendame dabartyje? „Mūsų klasė“ bus pirmasis šio neformalaus istorinio ciklo pastatymas. Jį pratęs Jono Vaitkaus režisuojamas Kazio Binkio „Atžalynas“ (premjera lapkričio 8 d.) ir vainikuos latvių ir lietuvių jaunų menininkų komandos, vadovaujamos ryškaus jaunosios kartos latvių režisieriaus Valterio Silio, kuriamas spektaklis apie sausio 13-ąją „Barikados” (premjera 2014 m. vasario 22 d.)

Ateinantį LNDT sezoną papuoš skandinaviškas akcentas. Įvairiose teatro scenose bus pristatyta danų, islandų, suomių, norvegų nauja dramaturgija ir teatras. Skandinaviškąjį sezono ciklą spalio 12 d. pradės režisieriaus Gyčio Padegimo kamerinio spektaklio „Nuošaly“ premjera pagal islandų dramaturgo Sigurðuro Pálssono pjesę. 2014 m. balandžio 25 d. jį užbaigs vienos įdomiausių naujosios kartos suomių režisierės ir dramaturgės Saaros Turunen spektaklis pagal savo pačios sukurtą pjesę „Broken Heart Story“ („Sudaužytos širdies istorija“).

Viena didžiausių naujojo sezono intrigų – pasaulyje pagarsėjusios danų režisierės ir grupės „Hotel Pro Forma“ vadovės Kirsten Delholm spektaklis „Kosmosas+” su lietuvių aktoriais ir jaunais muzikos kūrėjais (premjera – 2014 m. kovo 21 d.). Kiekvienas Kirsten Delholm pastatymas yra originalus ir nepakartojamas meno kūrinys, kuriame susilieja vizualiųjų menų, architektūros, muzikos, kino, literatūros, mokslo ir skaimeninių medijų išraiškos formos. „Kosmosas+” – tai bandymas sukurti naujos kartos spektaklį jaunam žiūrovui, paremtą moksliniais Visatos tyrinėjimais ir meninės vaizduotės poezija.

Keičiasi nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ formatas. Užuot rengęs pjesių idėjų konkursą, teatras užsakė trims jauniems jau žinomiems lietuvių dramaturgams Mindaugui Nastaravičiui, Gabijai Labanauskaitei ir Teklei Kavtaradzei parašyti teatrui po pjesę. Nuo pat rašymo pradžios kūrybiniame procese dalyvauja ir režisieriai Paulius Ignatavičius, Loreta Vaskova, Tadas Montrimas, kurie rengs pjesių pristatymus. Sėkmingiausi iš jų taps spektakliais.

„Ateinantį sezoną teatre turėtų atsirasti daugiau jaunos kūrybinės energijos, skatinančios teatrą toliau eiti atsinaujinimo keliu“, – taip ateinantį 74-ąjį LNDT sezoną apibendrino jo meno vadovas Audronis Liuga.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

V. Juozapaičio dukra debiutavo šiuolaikiniu rūbu aprengtoje operoje (4)

Ketvirtadienio vakarą į Vilniuje, kultūros bare „Kablys“ esantį riedlenčių parką rinkosi ne tik jaunieji šiuolaikinės kultūros gurmanai, bet ir Lietuvos operos ir teatro meistrai. Renesanso laikus išgyvenančiuose buvusiuose geležinkeliečių rūmuose įvyko operos meno projekto „One G In“ premjera. Operoje vaidmenį atliko ir Vytauto Juozapaičio dukra Ieva Barbora.

Žymiausias Norvegijos choreografas: kartais jaučiuosi, tarsi būčiau santechnikas (2)

Jo Strømgrenas – vienas produktyviausių scenos menininkų Norvegijoje, per metus pastatantis 5–8 spektaklius, daug keliaujantis, bet gebantis rasti laiko ir laisvalaikiui su šeima. Daug kartų Lietuvoje viešėjęs choreografas čia vėl lankysis gegužės 3-iąją – jo pasaulinio populiarumo sulaukęs spektaklis „Ten“ atidarys tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“.

Šokio teatro „Aura“ choreografę prieš premjerą ištiko insultas: ženklų buvo, tik juos ignoravo (30)

Svetur naujausią savo spektaklį „Godos“ jau pristatęs Kauno šokio teatras „Aura“ itin intensyviai ruošėsi premjerai Lietuvoje, Kaune. Vis dėlto vakaras, turėjęs ne tik vainikuoti šokio festivalį ypatinga premjera bei susitikimu su choreografais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, netikėtai apsigaubė rūku. Spektaklio choreografę Birutę Letukaitę ištiko insultas.

J. Budraičio interviu: tarsi atlikau išpažintį, išspjaudamas iš savęs visas bjaurastis (2)

75-erių aktoriaus Juozo Budraičio gyvenime – vis dar gausu kino, teatro ir fotografijos. Ypač pastarosios, mat šiai aistrai aktorius šiuo metu skiria kaip niekad daug laiko. „Tiesiog džiaugiuosi rankose turėdamas geležies gabalą, kurį galiu knibinėti“, - kiek metaforiškai apie pomėgį fotografuoti kalba pats J. Budraitis, jau ateinantį savaitgalį, gegužės 4 d., po ilgokos pertraukos lipsiantis į sceną Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. Kinas, teatras ir fotografija – trys esminiai dalykai, apie kuriuos ir kalbėjomės su pačiu aktoriumi.

Trečioji kultūros maratono diena – nuo operos iki slemo

Trečiosios “Pin dienos: kultūros maratonas “Kablys” dienos pagrindiniu pasirodymu tapo operos meno projektas “One G In” riedlenčių parke. Didžioji kultūros baro “Kablys” salė dar kartą įrodė, kokia universali ir prisitaikanti prie to, kas joje vyksta, ji gali būti.