„Yra sakoma, kad muzika gali išgelbėti pasaulį. Jei atvirai, aš tuo nelabai tikiu. Juk sukurta tiek daug puikios, geros muzikos, o pasaulyje kiek dar yra vargo, karų, nelaimingų žmonių, priverstų bėgti iš Tėvynės. Muzika neišgelbės pasaulio. Bet gali padaryti jį šiek tiek geresniu. Jei mano muzika gali padėti žmonėms pasijusti geriau, pasijusti laimingesniais, tapti geresniais – tai aš laimingas, žinau, kad mano darbas nebuvo veltui“.
Anatolijus Šenderovas (D. Matvejevo nuotr. LMIPC)

Šiais žodžiais Anatolijus Šenderovas šių metų spalio dešimtą pakvietė Lietuvos Nacionalinės filharmonijos publiką klausytis jo kūrybos. Tai jau ketvirtasis kompozitoriaus autorinis koncertas filharmonijos publikai Vilniuje, ir, kaip kiekvienas ankstesnių šio kūrėjo koncertų – ypatingas.

Šis ypatingas, nes jubiliejinis, Anatolijui Šenderovui šiemet sukako 70 metų. Nors nelengva susieti tokį solidų amžių su nepaprasta kompozitoriaus energija, vidiniu džiugesiu persmelktu žvilgsniu, skubia, veržlia eisena, patikime, kad kompozitoriui tikrai tiek metų peržvelgę jo muzikinę karjerą ar įvertinę jo kūrinių brandą ir gilumą.

Gimęs 1945 m. Vilniuje, Anatolijus Šenderovas 1967 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos Muzikos ir teatro akademija), profesoriaus Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Čia įgytą išsilavinimą vėliau papildė studijomis Sankt Peterburgo N. Rimskio Korsakovo valstybinėje konservatorijoje bei Tel Avivo S. Rubino muzikos akademijoje.

Kompozitoriaus karjera tikrai įspūdinga – dešimtys tarptautinių konkursų, autorinių koncertų, apdovanojimų. 1997 m. kūrėjas tapo Lietuvos Nacionalinės premijos laureatu, 2002 m. kompozitoriui buvo suteikta Europos kompozitoriaus premija, 2008 m. pelnytas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas. Šiemet, garbingo jubiliejaus proga Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis Anatolijui Šenderovui įteikė aukščiausią Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą – Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos publikai jubiliatas pristatė ne tik tarptautinio pripažinimo sulaukusius garsiausius savo kūrinius „Concerto in Do“, „Paratum cor meum“ „...ad Astra“ (tai premjera Lietuvoje, pirmą kartą šis kūrinys buvo atliktas Olandijoje, 2008 m.), bet ir visiškai naują kūrinį – „Šokis“.

Nors pats kompozitorius save apibūdino kaip šiuolaikinės muzikos kūrėją, sunku jo kūrybą priskirti kažkuriam žanrui ar įžvelgti joje kažkokių kanonų laikymosi. Tai tiesiog muzika. Muzika, kurios klausantis supranti, kad kompozitoriaus siekiamybė ugdyti gėrį, žadinti teigiamas klausytojų emocijas realizuojasi.

Anatolijaus Šenderovo kūryba šiuolaikiška ir moderni tuo, kad sulaužo tradicinį muzikinį pasakojimą, sukurptą savotišku linijiniu siužetu , kuriame net mažiausią muzikinį išsilavinimą turintis klausytojas įžvelgia įžangą, kulminaciją, pabaigą. Į tokią muziką publika panyra be didesnės rizikos sulaukti kažko netikėto, kažko nesuprantamo. Tai patogi, saugi muzika. Čia visada gali sąmoningai kontroliuoti savo buvimą muzikos tėkmėje, visada jauti artėjančią kūrinio pabaigą, žinai, kada laikas sugrįžti iš klausymosi į plojimų pasaulį.

A. Šenderovas pasirenka kitą klausytojo įtraukos į muziką kelią. Jo muzika – tai tarytum sąmonės srautas literatūroje, bet išliejamas ne tiek paties kūrėjo ir atlikėjų, kiek sužadinamas klausytojui. Tai muzika, kurios skambėjime tu negali atrasti taško, kuris būtų pradžia ar pabaiga. Tai muzika, persmelkta neišpasakytos harmonijos tarp kiekvieno instrumento, kiekvieno atlikėjo.

Visas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas orkestro vyriausio dirigento ir meno vadovo Modesto Pitrėno, violončelės genijus, laikomas vienu iš penkių geriausių planetos violončelininkų Davidas Geringas (jam dedikuotas ir pirmasis kompozitoriaus kūrinys), pasaulinio garso bajano virtuozas Geir Draugsvoll, pianistė Indrė Baikštytė, choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas), netikėtai salės balkone pasigirdusi saksofono melodija – visas šis gausus atlikėjų būrys susitelkė į besiritančias garsų kaskadas, neleidusias ištrūkti iš muzikos srauto nė akimirkai.

Unikalus kompozitoriaus talentas atsiskleidžia jo gebėjime naudojant modernias technologijas, pasitelkiant instrumentų, balsų sąskambius išgauti neišpasakytai stiprų, galingą garsų gausmą. Melodijos skamba jėga, pajėgiančia nunešti klausytoją iki muzikinės sąmonės paribio, už kurio, atrodo, jau nebegali būti šio pasaulio, nebegali būti nieko daugiau, tik tyla.

Bet kompozitorius nepalieka savo klausytojo šioje rizikos zonoje – meistriškai įterpdamas solines partijas, jis saugiai sugrąžina klausytoją atgal į jam pakeliamą, suprantamą, atpažįstamą pasaulį, išreikštą subtiliomis vieno instrumento melodijomis, pastiprinamomis švelniu orkestro pritarimu. Vis dėl to, energinga, dinamiška kompozitoriaus asmenybė negali susitaikyti su publikos užsibuvimu komforto zonoje.

Visada netikėtai, visada nelauktai, bet visada efektyviai klausytojas vėl įtraukiamas į naujus emocinius melodijų vandenynus. Jie pripildyti kažko ilgesingo, kažko mistiško, kažko fantastiško. Kritikai akcentuoja, kad nemaža dalimi A. Šenderovo kūrybą įkvepia Senasis ir Naujasis Testamentai. Nuskambėjus „Šokio“ premjerai, reiktų pridėti, kad kompozitorius kūryboje naudoja ir senąsias žydų melodijas.

Sumaniai įpintos į kūrinį, jos stiprėja pakopomis, pamažu įsukdamos klausytojo sąmonėje vaizdus, atrodo, jau kažkada matytus. Matytus ir sustabdytus kito genijaus – Marko Šagalo – darbuose. Ta pati linksma, audringa nuotaika, tas pats užsukantis šėlsmas, kurio antrame plane tūno sunkiai apčiuopiamas, bet nesileidžiantis būti nejaučiamu, ilgesys.

Ilgesys, kylantis iš noro skraidyti virš stogų apšnerkštame, bet mėlynai, raudonai spalvingame prieškario Vitebsko miestelyje ir iš suvokimo, kad vis dėl to tu negali skristi. Ilgesys, atplaukiantis į tave iš vienišo Vitebsko gatvių smuikininko povyzos ar tiesiog kažkuriame kitame paveiksle pamiršto smuiko. Ilgesys, kurį tu pajunti žiūrėdamas į gilaus liūdesio persmelktas avelės, gaidžio ar arklio akis. Ir šiam ilgesiui neleidžia laimėti tik viltingas, džiugus spalvų mirgėjimas M. Šagalo darbuose ir garsų galia A. Šenderovo kūryboje. Ilgesys sugeba pavirsti geismu skristi, kilti aukštis – pasidaryti truputį labiau šelmišku, truputį labiau išdykusiu ir, neginčijama, pasidaryti žymiai geresniu.

Akivaizdu, kad Anatolijų Šenderovą ir Marką Šagalą jungia ne tik ta pati pasaulio pajauta ir galia ją išreikšti, bet ir stebėtinas talentas įtraukti į tą raišką bet kurį, stabtelėjusį prie jų kūrybos. Mes sakome, kad verta ne tik stabtelti, verta ir sustoti. Anatolijus Šenderovas – neabejotinai vienas iškiliausių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio šiuolaikinių kompozitorių, menininkas, gebantis praturtinti mūsų pačių jausmus stipresne, gilesne raiška. Gebantis įtikinti mus būti geresniais. Bent tam laikui, kol mumyse skamba jo muzika. O, patikėkite, po koncerto, išpildyto neeilinių atlikėjų, muzika skamba tikrai ilgai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Raudondvario dvaras virto muzikų rezidencija (1)

Visą savaitę Raudondvario dvare reziduos 8 kompozitoriai ir 6 akordeonistai iš Malaizijos, Kinijos,...

„Sostinės dienų" naujovė – renginiai netikėtoje ir vis labiau atrandamoje Vilniaus erdvėje

Didžiausia staigmena, jog šiemet ši erdvė nusidrieks vienoje patraukliausių miesto teritorijų...

Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose"

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinei tradiciškai pagyvėjus nuo Vilniaus tarptautinio teatro...

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (2)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Top naujienos

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (59)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Kiek studentai mokės už nuomą Kaune (9)

Kaunas , kaip ir kiti šalies miestai, šiemet sulauks kiek mažiau studentų nei ankstesniais...

Receptas tiesiai iš D. Praspaliausko virtuvės: metas paskanauti voveraičių (1)

Vienas garsiausių Lietuvos šefų Deivydas Praspaliauskas iš restorano „Amandus“ siūlo...

S. Skvernelis nemato pagrindo kalbėti apie pirmalaikius rinkimus (72)

Šiuo metu kalbėti apie pirmalaikius parlamento rinkimus nėra jokio pagrindo, sako premjeras...

Sankcijų Kryme ir Donbase sulaukęs asmuo tapo Rusijos pasiuntiniu JAV (101)

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Anatolijų Antonovą...

Tokio saulės užtemimo nebuvo visą šimtmetį: neapsieita be kuriozų (2)

Vienoje rančoje Oregone – pirmoje JAV valstijoje, galėjusioje stebėti retą visišką saulės...

Patarimai, ką daryti su atliekomis, kurias išmesti į konteinerius draudžiama

Baterija, elektros lemputė – atliekos , kurios kaupiasi kiekvieno žmogaus namuose. Nors elektros...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (26)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Atstumta kalytė prarado gyvenimo džiaugsmą: laimei, ją pastebėjo geras žmogus (9)

Liepos mėnesį palikdami savo 5-erių metų augintinę Manhatano gyvūnų priežiūros centre,...