Lietuvoje gyvenanti režisierė Yana Ross pastaruoju metu itin daug kūrė užsienyje. Švedijoje Uppsalos valstybiniame teatre ji pastatė Antono Čechovo „Dėdę Vanią“ ir Michailo Bulgakovo „Šuns širdį“, Islandijoje – Antono Čechovo „Žuvėdrą“ ir Halldóro Laxnesso „Salka Valka“, Varšuvoje TR Warszawa teatre – Michailo Durnenkovo „Ežerą“ ir Franco Xaviero Kroetzo „Pageidavimų koncertą“, Budapešte – Aleksandro Molčanovo „Žudiką“. Abu Čechovo pastatymai Torunės tarptautiniame festivalyje buvo apdovanoti kaip geriausi metų spektakliai ir laimėjo geriausio režisieriaus titulą.

„Labai džiaugiuosi, kad galiu sugrįžti į Lietuvą, į savo teatro šeimą. Spektaklyje „Trys seserys“ dirba beveik visa „Mūsų klasės“ komanda, todėl šis spektaklis man yra galimybė per aktorių būsenas kūrybiniame procese eiti dar toliau. O „Trijų seserų“ pjesė – labai logiškas pasirinkimas. Čechovas – mano naujas narkotikas. Stačiau jį Švedijoje ir Islandijoje ir dabar jau gerai žinau, ką ir kaip noriu pasakyti. Su aktoriais tekstą kuriame kartu, per repeticijas. Būtent šis Čechovo kūrinys vėl atgimsta ir skamba gyvai dėl dabartinės geopolitinės situacijos ir kariuomenės įsitraukimo į mūsų kasdieninį gyvenimą. Tačiau svarbiausia spektaklio tema yra ne karas ir ne politiniai santykiai, o žmogus ir klausimas, kodėl mes niekaip negalime būti laimingi“, – sako spektaklio režisierė Yana Ross.

Spektaklio adaptacijos autoriai – Yana Ross ir Mindaugas Nastaravičius (LNDT spektaklio „Demokratija“ dramaturgas), spektaklio dailininkė – kartu su Yana Ross Lenkijoje dirbusi Simona Biekšaitė, vaizdo projekcijų autorius – Algirdas Gradauskas. Tris seseris Olgą, Mašą ir Iriną vaidina LNDT aktorės Monika Bičiūnaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Rimantė Valiukaitė. Anot režisierės, sprendimas seseris padaryti vyresnes buvo sąmoningas pasirinkimas.

Čechovui, pasak Y. Ross, buvo svarbu perteikti nesustabdomo laiko pojūtį, tad kai prasmės ieško asmuo, kuriam daugiau nei 40 metų, tragiška nata skamba raiškiau. Spektaklyje, kaip minėta, dirba daug „Mūsų klasės“ aktorių: Marius Repšys, Paulius Tamolė, Dainius Jankauskas, Daumantas Ciunis, Toma Vaškevičiūtė, Tadas Gryn, Miglė Polikevičiūtė, Ramūnas Cicėnas, Vaiva Mainelytė, Valerijus Jevsejevas.

Vasario pabaigoje „Trijų seserų“ kūrybinė komanda lankėsi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione, Rukloje, domėjosi tiek Vaidoto bataliono, tiek NATO rotacinių pajėgų karių tarnyba, jos ypatumais ir sėmėsi idėjų spektakliui.

Režisavusi ne vieną Antono Čechovo kūrinį Yana Ross teigia, kad šis rašytojas – beje, ir gydytojas – literatūroje yra tarsi geras chirurgas: „Pjesės „Trys seserys“ negaliu atskirti nuo visos teatrinės A. Čechovo kūrybos. Man atrodo, jis rašė vieną ilgą nesibaigiančią pjesę. Tos pačios temos, tie patys personažai – tik kitais vardais. Bet visada svarstoma apie labai trapią ir trumpą mūsų egzistenciją šitoje žemėje. Apie tai, kiek mes turime drąsos prisiimti atsakomybę už sąmoningą sekundę, vadinamą gyvenimu.

A. Čechovas į praeitį žiūri labai pragmatiškai ir ciniškai. Kai, pavyzdžiui, vienas iš personažų sako, kad po dviejų šimtų metų žmonės pasikeis, tai skamba kaip puiki gydytojo ironija. Žmogaus atmintis trumpa, ir jeigu jis tam tikrų dalykų nepatirs savo kailiu, iš praeities nepasimokys.

Labai patogu kaltinti dabartinę kartą ir laiką, nostalgiškai kalbėti apie praeitį, kai viskas buvo lėčiau, mandagiau ir pigiau... Bet tai ir yra senosios kultūros demaskavimas, generacijų duobė, kurią A. Čechovas išryškina. Čechovas neturi iliuzijų dėl žmogaus prigimties. Jis labai blaiviai mato kiekvieną gyvenimo etapą, išanalizuoja ir prapjauna sielos pūlinį – kaip geras chirurgas.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)