Mirė fleitininkas A. Armonas

 (5)
Eidamas 95-uosius mirė fleitininkas Augustinas Armonas.
© Shutterstock nuotr.

Biržų apskrityje gimęs A. Armonas buvo jauniausias gausioje Armonų šeimoje – aštuntas vaikas. Muzika šeimoje, pasak A. Armono, užkrėtė vyriausias brolis – violončelininkas Petras. 15 metų vyresnis, jis jaunėlį mokė groti violončele. Petras Armonas ir buvo Armonų muzikinės dinastijos pradininkas. A. Armonas pasakodavęs, kad jis, kaip ir vyriausias brolis, pradėjo groti violončele, tačiau vėliau pasirinko fleitą.

„Buvo tokia problema, aš pradėjau violončele grot, bet, kadangi brolis mane mokino, jis sakė, kaip aš grosiu orkestre – nematysiu gaidų, nes turėjau silpną regėjimą. O fleita grodamas, anot jo, galėsiu pultą prisitraukt ir grot. Tokia probelma, reikėjo pakeist specialybę“, – anksčiau yra pasakojęs A. Armonas.

1950-aisiais baigęs tuometę Lietuvos konservatoriją, A. Armonas buvo Lietuvos radijo komiteto simfoninio orkestro koncertmeisteriu, grojo Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre ir pučiamųjų kvintete, dėstė konservatorijoje, Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. Tarp garsiausių jo mokinių – Algirdas Vizgirda, Laima Šulskutė.

A. Armono vaikai taip pat pasirinko muzikų kelią – abu šiandien garsūs stygininkai – smuikininkė Ingrida Armonaitė ir violončelininkas Rimantas Armonas. Jauniausias dinastijoje – anūkas Edvardas Armonas. Jis yra violenčelininkas, gyvenantis Vokietijoje. A. Armono antroji žmona buvo taip pat garsios muzikų giminės – pirmoji Lietuvoje moteris dirigentė Margarita Dvarionaitė. Su prieš kelerius metus mirusia dirigente A. Armonas pragyveno beveik 4 dešimtmečius. Muzikantai ne tik gyveno drauge, bet ir koncertuodavo.

Atsisveikinti su A. Armonu galima nuo ketvirtadienio 16 val. laidojimo namuose prie Petro ir Povilo bažnyčios, laidotuvės – penktadienį Vilniuje, Rasų kapinėse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

D. Kalinauskaitė: tekstai atsiranda ir iš pirkinių sąrašo, rasto parduotuvėje

Danutės Kalinauskaitės knyga „Skersvėjų namai“ – novelių rinkinys. Šiose novelėse, kaip ir įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos netikėtai tampa magiškomis. Rašytoja pasakoja, kad kiekviename tekste sutinkame virsmus, skersvėjus, kryžmines ugnis.

Laisvos rinkos visuomenė varžosi ir dėl vietos lovoje (1)

Prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romano „Kovos lauko išplėtimas“ herojus trisdešimtmetis programuotojas Rafaelis Tiseranas turi viską, ko reikia laimei: puikų butą, gerai apmokamą darbą, įdomių draugų... Tačiau jau dvejus metus gyvena be sekso. Kankinamas abejonių dėl savo socialinio statuso, jis panyra į depresiją, kurios nepajėgia užglaistyti beprasmiški kasdienybės ritualai.

Filharmonijoje – Dovydo piemenavimai, kovos ir aistra kito vyro žmonai

Sausio 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambės grigališkąjį choralą, baroko muzikos skambesį ir džiazo ritmiką bei harmonijas jungianti didinga Arthuro Honeggerio oratorija „Karalius Dovydas“. Įspūdingą XX a. pirmosios pusės kūrinį atliks maestro Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir monumentalios Lietuvos muzikų pajėgos – solistai sopranas Kristina Zmailaitė, mecosopranas Rita Novikaitė, tenoras Edmundas Seilius, skaitovas aktorius Rimantas Bagdzevičius ir du chorai – valstybinis choras „Vilnius“ ir Česlovo Sasnausko kamerinis choras.

Rusijos menininkas P. Pavlenskis prašo prieglobsčio Prancūzijoje (6)

Prieštaringai vertinamas Rusijos menininkas paprašė prieglobsčio Prancūzijoje. Tai jis padarė sužinojęs, kad yra kaltinamas išprievartavimu, skelbia naujienų agentūros AP ir „Reuters“.

Režisierius G. Lukšas: kurdamas filmus niekada niekam nepataikavau (7)

Kino režisierius G. Lukšas turi apdovanojimų kampelį. Jame – įmantraus dizaino statulėlės už įvairius kūrinius ir pasiekimus. Netrukus, Vasario 16-ąją, režisierius bus apdovanotas ir dar viena – ypatingai svarbia – Nacionaline kultūros ir meno premija. Ji menininkui paskirta už viso gyvenimo nuopelnus, už kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba.
OKT teatras

PO LEDU
2017 sausio 17 d. 19.00 val.
W
JULIJUS CEZARIS paskutinį kartą!
2017 sausio 21 d. 19.00 val.
Supurtantis spektaklis, nepaliekantis abejingų, labiausiai laukta premjera, galingas Koršunovo pastatymas, įtraukiantis lyg magnetas – tokiomis frazėmis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Apvalytieji“ įvertino ispanų kritikai. Po itin sėkmingo tarptautinio debiuto aktoriai sugrįžta į Vilnių, kur jau vasario 15 d. vaidins Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Užsienio publiką supurtę „Apvalytieji“ sugrįžta į Vilnių
2016 gruodžio 16 d.