Meno ekspertai apie paminklą J. Basanavičiui: tai išniekinimas, o ne įamžinimas

 (231)
Šiuo metu Vilniaus rotušėje veikia paroda, kurioje galima susipažinti su Jono Basanavičiaus paminklo konkurso rezultatais ir apžiūrėti pateiktus pasiūlymus. Netrukus bus paskelbti rezultatai, tačiau meno ekspertų organizacijos kreipiasi į J. Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir kviečia pripažinti, kad konkursas nepavyko, nes esą konkursui pateikti darbai žemo meninio lygio ir bet kurio iš jų realizavimas reikštų J. Basanavičiaus atminimo išniekinimą, o ne įamžinimą.
Dr. J. Basanavičiaus skulptūros idėjos
© DELFI fotomontažas

Įamžinti J. Basanavičiaus atminimą Vilniuje panoro 16 architektų ir skulptorių grupių.

Visus pateiktus projektus šiuo metu galima apžiūrėti Vilniaus rotušėje.

Ekspertų komisijai teko užduotis iš šių projektų atrinkti geriausią, įvertinant architektūrinius, meninius sprendimus, idėjos originalumą, kontekstualumą, dermę su istorine aplinka.

Šio konkurso pirmosios vietos laimėtojui iš mokesčių mokėtojų pinigų ketinama skirti 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst., trečiosios – 3 tūkst. eurų.

Dvi paskatinamosios premijos – po 2,5 tūkst. eurų atitektų užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas.

Vienas parodos lankytojų, paklaustas, kaip vertina pateiktas skulptūras teigė esą jos yra gana žemo lygio, J. Basanavičius į save nepanašus, aikštė, kur būtų skulptūra, blogai suprojektuota.

Kita parodos lankytoja teigė, kad būtų iš ko išsirinkti, bet mažiau stilizuota skulptūra, anot moters, atrodytų geriau.

Dar nepaskelbus laimėtojų, meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikos asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga rengia kreipimąsi į J. Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius kviesdami pripažinti, kad konkursas neįvyko. Nes, pasak jų, projektai neatitinka elementarių meninio lygio kriterijų.

„Meno žmonės, meno bendruomenė ir meno ekspertai pašiurpo pamatę rezultatus, jei iš pradžių buvo juokinga, tai vėliau pasidarė liūdna. Mes tikrai kviečiame šį konkursą paskelbti neįvykusiu, negaliojančiu, ir jokiu būdu neskirti jokių premijų, visi sutinka, nes tai būtų ne J. Basanavičiaus atminties įamžinimas, o išniekinimas. Juk mes kalbam apie J. Basanavičių, kuris rūpinosi, kad Lietuva būtų, jis labai rūpinosi pirma Lietuvos dailės paroda, o dabar mes galim pasiūlyti tik tai? Meno klestėjimo laikotarpiu – Renesanso metu – konkursas reiškė, kad varžosi geriausi, nes tai reprezentuoja valstybę, tai rodo, kas mes esame, ką mes vertiname. O dabar šitą konkursą apžiūrint, na, gali tiktai raudonuoti. Visi suglumę, mat pasiūlymai iš tikrųjų „neišeina“ iš Stalino ir Leninio klišių. Jei bent vieną skulptūra atsirastų prie filharmonijos – tai būtų kažkas paradoksalaus ir įžeidžiančio J. Basanavičių“, – sakė meno kritikė, kultūrinio leidinio „7 meno dienos“ redaktorė Monika Krikštopaitytė.

Ji taip pat teigia, kad nereikia pamiršti, kokiai asmenybei kuriamas paminklas – J. Basanavičiui – žmogui, kuris labai rūpinosi savo įvaizdžiu: „Ironiška tai, kad J. Basanavičius buvo žmogus, kuris aiškiai suvokė įvaizdžio svarbą viešumoje, jis rūpinosi savo atvaizdu, pozavo 9 menininkams, kvietė geriausius, žinant tą jo rūpinimąsi, tai šitas konkursas yra visiška parodija.“

Pasak menotyrininkės Skaidros Trilupaitytės, artėjant jubiliejams ar valstybinėms šventėms suskumbama jas įprasminti atminties ženklais, tačiau nediskutuojama su profesionalais, kaip geriau tai padaryti, užuot tai darius, tiesiog stengiamasi iki tam tikros datos įvykdyti projektą, neatsižvelgiant į meninę jo vertę.

„Egzistuoja jubiliejai, reprezentaciniai istoriniai momentai, kai turim švęsti, artėja data – ar šimtmetis, ar tūkstantmetis – kuomet sujuda politinis elitas, visi tie organai, kurie nusprendžia, kad reikia kažką daryti ir tas kažkas visuomenėj egzistuoja kaip paminklas, sutvarkymas, aikštės atidarymas, o paminklas įsivaizduojamas populistiškai, vadovaujantis pasenusiais standartais, kad figūra turi būti ant žirgo. Nėra tokių kriterijų, kurie būtų iškristalizuoti, nediskutuojama su profesionalais, kaip būtų galima įprasminti tą erdvę. O juk būtų galima dirbti su meno bendruomene, ir inicijuoti vieną kitą projektą, diskutuojant, su tais žmonėmis, kurie pajėgūs, o ne su savivaldybėmis, kurios neveikia meninės kalbos lygmeny“, – kalbėjo kultūros politikos tyrinėtoja S. Trilupaitytė.

Savivaldybės atstovai teigia svarstysiantys gautas meno ekspertų pastabas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

P. Bruckneris: noras būti laimingam nuo gimimo iki kapo duobės – slegianti idėja

Noras būti laimingam visą laiką yra geriausias būdas tapti nelaimingam, LRT KLASIKAI sako visame pasaulyje garsus prancūzų rašytojas, eseistas, filosofas Pascalis Bruckneris. „Mūsų žemyne kaip pagrindiniai tikslai buvo iškelti laimė ir vartotojiškumas, bet tai negali būti pasitenkinimo šaltiniu. [...] Aristotelis sakė, kad mes galime būti laimingi tik tiek, kiek žmogus gali būti laimingas. Tai reiškia – kartais“, – teigia P. Bruckneris.

Provincijos mechaniko protą užtemdė jausmai svetimai moteriai

Vieno perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Andriaus Blaževičiaus pilnametražis debiutas „Šventasis“ nukelia į Lietuvos provincijos miestelį, kurį pasiekė 2008-ųjų metų ekonominė krizė. Iš gamyklos atleistas vyras (akt. Marius Repšys) mėgina susirasti naują darbą, tačiau užgimus jausmams kitai moteriai, ima griūti šeima.

Ryškų pėdsaką pasaulio mene palikusio kūrėjo parodą sudrumstė netikėta staigmena (5)

Šeštadienį Druskininkų Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje paminėtos šio dailininko 110-osios gimimo metinės ir atidaryta paroda „Nuo Freiburgo iki Soho“. Per šventę su galerijos svečiais atsisveikino Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė, menotyrininkė Vida Mažrimienė, apsisprendusi atsistatydinti iš pareigų.

Nemokami filmų seansai – besidomintiems mokslinės tematikos filmais (3)

Ir šiemet „Kino pavasaris“ tęsią draugystę su moksliukais, surengdamas jiems šeštąjį mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Jo nemokami seansai skirti vyresnių klasių mokiniams, studentams bei visiems besidomintiems mokslinės tematikos filmais.

Pirmą kartą vykusioje šiuolaikinio meno paramos vakarienėje pristatytas „ArtVilnius“ meno klubas (3)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvoje šiuolaikinio meno paramos vakaras „Join the Club“, kurį surengė tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“ ir jos mecenatė, advokatų kontora „Cobalt“.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 31 d. 19.00 val.

PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2017 balandžio 06 d. 19.00 val.
Sėkmingai „Eglės žalčių karalienės“ mitą Italijoje sukūręs Oskaras Koršunovas sugrįžta į savo OKT/Vilniaus miesto teatrą. Jau šį savaitgalį (kovo 25-26 d.) režisierius kviečia į premjerą „Šokis Delhi“ pagal kultinio šių dienų rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę.
O. Koršunovo premjeroje „Šokis Delhi“ – jautriai komiška istorija apie meilę, mirtį ir šokį
2017 kovo 22 d.