Dar negreit Lietuvoje turėsime kitą menininką, savo veikla prilygstantį Sauliui Sondeckiui.
Pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas, profesorius, apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais. Kitam net vieno kurio nors jo biografijos fakto pakaktų visam gyvenimui, o pačiam maestro kiekvieni metai atnešdavo naujos šlovės ir pripažinimo, teigia Muzikų sąjunga.
Profesorius S. Sondeckis galėjo sutelkti sunkiai suvokiamo dydžio vien savųjų mokinių orkestrą, storiausios knygos reikėtų vien tam, kad aprašytume visas Lietuvos kamerinio orkestro gastroles ir Sauliaus Sondeckio diriguotus koncertus. Antra tiek jų būtų pradėjus vardyti orkestrus, kuriems S. Sondeckis dirigavo.
Per daugiau nei 50-ties metų kūrybinį laikotarpį diriguota virš 3000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. Jam plojo garsiausių pasaulio salių (Amsterdamo Concertgebouw, Berlyno Filharmonijos Didžiosios, Leipcigo Gewandhauso, Vienos Musikverein, Paryžiaus Pleyel etc.) ir festivalių (Salzburger Festspiele, Schleswig-Holstein, Echternach, Lucerne festival, Ivo Pogorelich - Bad Worishofen, Stokholmo Karališkojo, Sviatoslavo Richterio „Gruodžio Muzikinių Vakarų“ Maskvoje etc.) klausytojai. Ir S. Sondeckis, ir jo 44 metus vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras – buvo pirmieji tarp atlikėjų, kuriais didžiavosi ir didžiuojasi Lietuva. Saulius Sondeckis - pirmasis Lietuvos muzikas, su savo orkestrais koncertavęs užsienyje: 1964 Budapešte vykusioje tarptautinėje ISM konferencijoje griežė M. K. Čiurlionio menų gimnazijos orkestras.
Saulius Sondeckis gimė 1928 10 11 Šiauliuose. 1935–1944 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1946–1947 m. Vilniaus vidurinėje mokykloje. 1947–1952 m. studijavo tuometinės Lietuvos konservatorijos Aleksandro Livonto smuiko klasėje. Dėstė Vilniaus Juozo Tallat–Kelpšos konservatorijoje ir M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. Lietuvos konservatorijos dėstytojas. 1957–1960 m. mokėsi Maskvos konservatorijos neakivaizdinėje aspirantūroje; kartu lankė Igorio Markevičiaus dirigavimo pamokas.1959–1987 m. Lietuvos konservatorijos (dabar LIetuvos muzikos ir teatro akademija) styginių instrumentų katedros vedėjas, nuo 1977 m. profesorius.
Kaip dirigentas pradėjo dirbti 1955 m. Iš pradžių vadovavo M. K. Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas - 1976 Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. Ta proga maestro Karajanas pasakė: „Aš neabejoju muzikos ateitimi, kai matau tokius orkestro mokytojus“.
Iš pirmųjų M. K. Čiurlionio mokyklos orkestrantų bei mokytojų 1960 susikūrė Lietuvos kamerinis orkestras. Sauliaus Sondeckio suburtas kamerinis orkestras buvo naujų koncertinių tradicijų ir naujų lietuvių muzikos žanrų pradininkas. Balandžio 23-iąją susirinkę į pirmąją repeticiją, spalio 30 dieną jau griežė pirmąjį koncertą. Dar po metų įvyko specialiai orkestrui sukurtų Teisučio Makačino pjesių „Trys šokiai“ premjera (1961 rugsėjį). Tų pačių metų lapkritį Balys Dvarionas su orkestru skambino savąjį, specialiai naujam kolektyvui sukurtą koncertą fortepijonui ir kameriniam orkestrui Nr. 2. Artima kūrybinė bičiulystė S. Sondeckį siejo ir su kompozitoriumi prof. Stasiu Vainiūnu.
Su Lietuvos kameriniu orkestru S. Sondeckis pelnė tarptautinę reputaciją, gastroliavo visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje. 1976 Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras debiutavo Echternacho festivalyje; po to net septynis kartus jame dalyvavo, buvo apdovanotas didžiuoju festivalio prizu – Didžiojo Liūto medaliu (1992). Dalyvavo prestižiniuose festivaliuose: 4 kartus Šlezvig-Holšteino, kelis kartus Rheinhau, Ivo Pogoreličiaus, Bach-Woche Ansbach, S. Richterio Gruodžio muzikos vakaruose Maskvoje, Y. Menuhino festivalyje Gstaadt-Saane, Šveicarijos, Liucernos, Berlyno, Ludwigsburgo, Zalcburgo festivaliuose.
Vokiečių muzikos kritikas Klaus Geitel Sondeckį vadina „aukšto rango muziku“. Savo veikale „Didieji mūsų dienų smuikininkai“ Joachim W. Hartnack pažymėjo, kad tarp absoliučią kamerinių orkestrų žanro viršūnę pasiekusių pasaulyje yra tik trys: Musici di Roma, Lietuvos kamerinis orkestras ir V. Spivakovo orkestras „Maskvos virtuozai“. Autorius rašė, kad Lietuvos kamerinį orkestrą „Sondeckis pakėlė į vargiai pranokstamas virtuoziškumo ir muzikalumo aukštumas, kurio lygis be jokios abejonės būtų sužavėjęs net tokį reiklų vertintoją kaip A. Toscanini“.
Lietuvos kameriniam orkestrui Saulius Sondeckis vadovavo iki 2004 metų.
1988 kaip prof. Saulius Sondeckis tapo pasaulio garso St. Peterburgo konservatorijos vizituojančiu profesoriumi, subūrė studentų kamerinį orkestrą, iš kurio išaugo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“, vėliau tapęs vienos žymiausių pasaulyje kultūros institucijų Valstybinio Ermitažo orkestru. Su šiuo orkestru apvažiuota ne tik daugybė pasaulio šalių – JAV, Japonija, Pietų Korėja, Vokietija, Austrija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Belgija, Olandija, Šveicarija, Suomija, Švedija, Lenkija - bet ir įrašyti CD iš serijos „Sankt Peterburg Classics“, kurią išleido muzikos įrašų korporacija „Sony Classical“. 1995/1996 Sony Classical CD kataloge „St. Peterburg Camerata“ drauge su Lietuvos kameriniu orkestru ir Estijos vyrų choru atlikta S. Sondeckio diriguojama D. Šostakovičiaus 13-oji simfonija gavo aukščiausią – 5 žvaigždučių įvertinimą. Orkestro meno vadovu liko iki gyvenimo pabaigos.
Nuo 1998 iki 2004 metų Sondeckis vadovavo Hellas Orchestra of Patras Graikijoje. Ir šį orkestrą jis iškėlė iki tarptautinio lygio. Koncertavo ne tik Graikijoje, bet prestižinėse Europos salėse, Katanijos ir Emilia Romagna festivaliuose Italijoje, Ost West festivalyje Austrijoje. Dalyvavo 2004 m. Olimpinių žaidinių kultūrinėje programoje, dirigavo 700 muzikų meno kolektyvui, sudarytam iš kelių chorų ir orkestrų. Specialiame leidinyje „Patras – 2006 m. Europos kultūros sostinė“, išleistame Sondeckiui jau baigus kontraktą, buvo ypatingai atžymėti jo nuopelnai vadovaujant miesto orkestrui, suteikiant jam aukštą reputaciją ir prestižą.
2004 m. S. Sondeckis tapo pasaulinio garso orkestro „Maskvos virtuozai“ vyriausiuoju kviestiniu dirigentu. Su šiuo orkestru dešimtmetį reguliariai rengė koncertus iki savo koncertinės veiklos pabaigos.
Maestro vadovavo dešimčiai įvairių festivalių jaunimo orkestrų: Buckowo (Vokietija) tarptautiniame kamerinių orkestrų festivalyje, Belgijos Jeune Philharmonie, Austrijos Ost-West-Musikfest, Davoso, Grenoblio Ensemble Instrumental ir kt. Vadovavo prestižiniam Šlezvigo-Holšteino festivalio orkestrui, kurį įkūrė Leonardas Bernsteinas.
Saulius Sondeckis dažnai buvo kviečiamas diriguoti simfoniniams orkestrams. Jis dirigavo Berlyno filharmonijos, Belgijos nacionaliniam, Prancūzijos radijo filharmoniniam, Lenkijos radijo, Maskvos, Malmės, Sankt Peterburgo simfoniniams, Taivanio kameriniam, Švedijos ir Zalcburgo filharmonijų orkestrams.
Saulius Sondeckis sukaupė milžinišką visų epochų ir stilių kūrinių repertuarą, įrašė daugybę plokštelių ir CD Lietuvoje bei užsienyje.
Išskirtinę vietą S. Sondeckio repertuare užėmė J. S. Bacho ir W. A. Mozarto kūriniai. Su Tatjana Nikolajeva ir jos mokiniais jis atliko visus Bacho klavyrinius koncertus. Dirigavo daug stambių Bacho veikalų. Bacho sukakčių proga Frankfurto Alte Operoje atliko V. Graesserio orkestruotą Fugos meno versiją orkestrui, Šv. Tomo bažnyčioje Leipcige (1996), kur dirigento pakyla buvo įrengta vos keli žingsniai nuo J. S. Bacho kapo ir J. S. Bacho gimtinėje Eizenache, Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje didysis kompozitorius buvo pakrikštytas, dirigavo Mišias h-moll.
W. A. Mozarto muzika – nuo instrumentinių koncertų iki simfonijų ir operų – ypatingą, išskirtinį pripažinimą Sauliui Sondeckiui ir jo vadovaujamam orkestrui suteikusi vizitinė kortelė. Su orkestru į plokšteles įrašytos Mozarto simfonijos ir su įvairiais solistais pagroti šio kompozitoriaus instrumentiniai koncertai. Visi 27 W. A. Mozarto fortepijoniniai koncertai su pianistu Vladimiru Krainevu atlikti Vilniuje, Maskvoje ir Sankt Peterburge. Įrašų firma „Melodija“ įrašė operą „Don Žuanas“: vėliau šis įrašas panaudotas statant televizijos filmą - operą.
Saulius Sondeckis dažnai atlikdavo šiuolaikinę muziką, dirigavo pasaulines kompozitorių Alfredo Šnitkės (Schnittke), Edisono Denisovo, Arvo Pärto, Sergejaus Slonimskio premjeras. Alfredas Šnitkė dedikavo savo Concerto Grosso No. 1 pirmiesiems atlikėjams: Gidonui Kremeriui, Tatjanai Grindenko ir Sauliui Sondeckiui. Arvo Pärtas skyrė Sondeckiui ir Lietuvos kameriniam orkestrui Orient & Occident . 1985 m. Sondeckio užsakymu Alfredas Šnitkė sukūrė Concerto Grosso Nr. 3, kurį dedikavo S. Sondeckiui ir Lietuvos kameriniam orkestrui, švenčiančiam savo 25-metį. Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Sauliaus Sondeckio, atliko daugelį Lietuvos kompozitorių kūrinių; tai įkvėpė pastaruosius rašyti kamerinę muziką.
Saulius Sondeckis koncertavo ir su žymiausiais pasaulio atlikėjais: pianistais - Tatjana Nikolajeva, Vladimiru Krainevu, Dmitriju Baškirovu, Justu Franzu, Jevgenijum Kissinu, Denisu Macujevu; smuikininkais - Gidonu Kremeriu, Leonidu Kavakos, Igoriu Oistrachu, Gilu Shahamu,Tatjana Grindenko, Olegu Kaganu, Vladimiru Spivakovu, Olegu Krysa; violončelininkais - Mstislavu Rostropovičiumi, Davidu Geringu, Natalija Gutman; altistu Jurijumi Bašmetu, vargonininkais - Jeanu Guillou, Edgaru Krappu, trimitininkais - Timofejumi Dokšiceriu, Guy Touvronu, Bernard Soustrot, Sergeju Nakariakovu, fleitininkais - Aurele Nicoletu, Janne Thomson, dainininkais - Jose Van Damu, Jelena Obrazcova, Anna Netrebko, Olga Borodina, Dmitriju Hvorostovskiu, chorais - Kauno valstybiniu, vadovaujamu Petro Bingelio, Maskvos kameriniu, vadovaujamu Vladimiro Minino, Latvijos kameriniu „Ave Sol“, vadovaujamu Imanto Kuokaro, Leipcigo radijo, vadovaujamu Gerto Frischmutho. Vokietijos miestuose įvyko unikalūs Lietuvos kamerinio orkestro koncertai su legendiniu skaitovu Piteriu Ustinovu, Graikijoje – orkestro Hellas Orchestra of Patras teatralizuota programa su kita kino legenda Jeremy Ironsu. 1991 m. Sankt Peterburge Sondeckis užmezgė kūrybinius ryšius su Yehudi Menuhinu, jau po pusmečio šis iškilus muzikas stovėjo už orkestro "Camerata Sankt Peterburg" ir Kauno choro dirigento pulto, netrukus į koncertinį bendradarbiavimą buvo įjungtas ir Lietuvos kamerinis orkestras.
Saulius Sondeckis davė pradžią gražioms tradicijoms: nuo 1966-12-31 tradicija tapo naujametiniai koncertai „Skamba J. Haydno „Atsisveikinimo simfonija“; nuo 1963 sekmadieniniai koncertai Vilniaus Arkikatedroje (anuomet – Paveikslų galerija). Jų metu greta kamerinės muzikos šedevrų skambėdavo ir liturginė muzika); nuo 1972 pradėta nauja tradicija - „Nakties serenados“ Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų rozarijume.
Ilgiau nei keturis dešimtmečius profesorius Saulius Sondeckis dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovavo styginių instrumentų katedrai ir studentų kameriniam orkestrui. Išugdė kelias stygininkų kartas, suteikė lemiamą postūmį aukštai stygininkų atlikimo kultūrai formuotis.
Saulius Sondeckis ne kartą buvo kviestas į prestižinių tarptautinių konkursų žiuri, jų tarpe Herberto von Karajano fondo (Vakarų Berlynas), E.Ansermet (Ženeva, Švecarija), A. Toscanini dirigentų (Parma, Italija), P. Čaikovskio (Maskva, Rusija), Mozarto (Zalcburgas, Austrija).
Saulius Sondeckis 1971 – Valstybinės, 1998 – Vyriausybės, 1999 – Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas, apdovanotas Gedimino I ir V laipsnio ordinais, Sausio 13-sios medaliu, Austrijos I laipsnio garbės kryžiumi už nuopelnus mokslui ir menui, Estijos Marijos žemės baltojo kryžiaus ordinu, Lenkijos garbės kavalieriaus ordinu už nuopelnus Lenkijos respublikai, Rusijos garbės ordinu, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (2003) bei Šiaulių universiteto garbės daktaras (1999), Šiaulių miesto ir Mažeikių garbės pilietis. 2006 suteiktas Sankt Peterburgo N. A. Rimskio-Korsakovo muzikos akademijos garbės profesoriaus vardas. 2009 Sauliui Sondeckiui įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas - Žygimanto Augusto medalis. 2013 m. Saulius Sondeckis apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk". 2015 m. suteiktas netoli Žemaičių Kalvarijos esančios Šarnelės, jo protėvių tėviškės, garbės piliečio vardas.
Saulius Sondeckis 1998 m. tapo pirmuoju Lietuvos muzikų sąjungos garbės nariu. 2002 m. Saulius Sondeckis ir Lietuvos kamerinis orkestras tapo „Auksinio disko 2002“ laureatais. 2010 m. S. Sondeckio vardu buvo pavadinta Šiaulių konservatorija.
