S. Daugirdaitę gilintis į literatūros mokslą prieš du dešimtmečius paragino pats V. Kubilius. „Tada žmonių klausiau, ką man daryti? Mokslininkai man atrodė tokie keisti žmonės be fantazijos, kurie tupi tupi ir galų gale ištupi disertacijas. Kadangi mąstau socialinėmis kategorijomis labiau negu estetinėmis, tai džiaugiuosi, kad premija pagaliau skirta kitai lyčiai“, – per premijos teikimo iškilmes kalbėjo laureatė.
2012 m. įsteigta V. Kubiliaus premija teikiama už dvejų pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines problemas iškeliančią kritikos ar mokslo knygą arba publikacijų ciklą. Anksčiau V. Kubiliaus premijos laureatais yra tapę Valdas Kukulas (po mirties), Virginijus Gasiliūnas, Marijus Šidlauskas, Laimantas Jonušys.
Anot politiko Andriaus Kubiliaus, V. Kubiliaus sūnaus ir vieno premijos mecenatų, kritiko duona ne pati skaniausia, užtat labai prasminga. „Oponavimas yra labai svarbi sudedamoji viso proceso dalis – be jo neįmanoma ko nors pasiekti nei politikoje, nei kultūroje“, – pastebėjo A. Kubilius.
LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovės Donatos Mitaitės teigimu, ko S. Daugirdaitė besiimtų, ji žvelgia plačiu, esmingai feminizmo idėjų fokusuojamu žvilgsniu. „Jos interesų ratas platus: ji rašo tiek apie klasikinę, tiek apie moderniąją literatūrą, apie dailę bei apie aktualias šiandieninės kultūros ir visuomenės problemas“, – sakė ji.
Literatūrologas, habilituotas daktaras V. Kubilius (1926–2004), baigęs Vilniaus universitetą, 1955–2001 m. dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos (iki 1990 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros) institute, atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, buvo jo profesorius. Sovietmečiu V. Kubilius neoficialiai laikytas principingiausiu literatūros vertintoju, savo straipsniais bei knygomis teigusiu literatūros ir meno, kaip svarbiausių tautos gyvastingumo liudytojų, svarbą.
