Turbūt visi išgirdę lindihopo pavadinimą linkčioja žinodami, kas tai, ir įsivaizduoja smagiai svingo muzikos ritmuose besisukančias poras, gerą nuotaiką ir būrius stebinčių šokėjus. Lindihopą jie šoka visur – nuo šio šokio mokyklų salių iki aikščių ir gatvių. Kad lindihopo bendruomenės pasaulyje ir Lietuvoje milžinoškos – taip pat nepaslaptis. Apie jo kūrimą ir patį lindihopą kalbamės su viena iš autorių ir atlikėjų Elze Višnevskyte.
– Lindihopo klubai ir šokio vakarai tapo labai populiarūs Lietuvoje. Atrodo, žmonės mėgsta jį būtent dėl savito stiliaus ir atmosferos. Koks visgi tai šokis ir kodėl jam reikia štai tokios metamorfozės?
– Lindihopas yra labai nuotaikingas ir džiugus šokis: tai diktuoja svingo muzika, kuri atsirado labai sunkiu Amerikoje laiku ir buvo būdas pabėgti nuo kasdieninių sunkumų. Mes visi su skirtingomis šokių patirtimis atėjom ir susitikom lindihope, šis šokis mums yra be galo artimas, tačiau kurdami darbą „Partners“, norėjome parodyti, kad šis šokis nėra vienpusiškas, jog juo galime kalbėti ne tik apie linksmus, bet ir apie skaudžius dalykus.
– Ką svarbiausia pakeisti pačiame šokyje, kad galėtume vadinti jį šiuolaikiniu?
– Pirmiausia norime išeiti iš retro, vintažinės kultūros rėmų, net kiek nutolti nuo svingo muzikos ir priartėti prie grynos formos, istorijos pasakojimo judesiu. Šią formą kūrėme derindami kitokią muziką, tylą ir judesį bei šiuolaikinio šokio idėjas.
– Teigiate, kad šis spektaklis – lyg lindihopo bendruomenės atsivėrimas platesnei auditorijai. Ką siekėte prikviesti pamatyt lindihopą kitoje šviesoje?
– Norime, kad į lindihopą kitoje šviesoje pažiūrėtų šokėjai ir nešokėjai, žmonės, kurie galbūt net nežino lindihopo arba žino jį tik kaip smagų šokį, kartais šokamą Vilniaus gatvėse. Šis šokio spektaklis yra kitoks žvilgsnis į lindihopą, į istorijos pasakojimą šokiu, tad siekiame, jog tai pasiektų kuo didesnę auditoriją.
– Spektaklis pasakoja apie šokio ir gyvenimo partnerius, jų santykius. Su kokiais sunkumais susiduria lindihopo parneriai?
– Kurdami spektaklį atradome daug paralelių tarp šokių ir gyvenimo partnerystės, supratome, kad sunkumai ir problemos dažnai yra panašios. Tobulo partnerio paieška, reiklumas kitam, perfekcionizmas, negebėjimas susikalbėti ar tiesiog kalbėtis, užgimstantys daugiau nei dalykiški jausmai – su tokiais sunkumais susiduriame ir šokio partnerystėje.
– Visiems jums šis šokis – didelė gyvenimo dalis. Mokote jo kitus ir patys nuolat šokate. Kaip sekėsi šią savo aistrą realizuoti teatro kontekste?
– Perkelti lindihopa į teatro sceną mums buvo tikrai nemažas iššūkis. Pirmiausia todėl, kad tokio pobūdžio projekto, kai lindihopas per šiuolaikinio šokio prizmę kuriamas teatro scenai, nei Lietuvoje, nei kitur pasaulyje neteko matyti. Nuėjome ilgą kelią, kol išsilaisvinome iš tam tikrų lindihopo rėmų ir pradėjome kurti visiškai savitą šokį ir juo pasakoti istoriją.
