Gyventi kur kas paprasčiau, kai gerai moki spręsti lygtis ir išmanai taisykles. Kai puikiai žinai savo pareigas ir teises. Ir kai viską gali sutvarkyti pasitelkęs skvarbų protą, logiką ir ironiją. Šiems protingiems žodžiams galėtų paprieštarauti nebent žmonės, kurie galvoja vienu smegenų pusrutuliu. Tačiau Rebeka – ne iš tokių. Ji – nuovoki ir guvi penkiolikmetė, viena iš tų mergaičių, kurias galima drąsiai vadinti perfekcionistėmis. Ji didžiuliais žingsniais veržiasi per gyvenimą triuškindama visas pasitaikančias kliūtis. Kol netikėtai patenka į pasaulį, kuriame nebeveikia išmoktos taisyklės...
Penkių salų pasaulyje Rebekai teks išmokti nugalėti save: įveikti savo išankstinę nuomonę, įsivaizdavimus, antipatijas. To, ko išmoks salose, ji nepamirš niekada.
„Mintis knygai gimė impulsyviai. Iš Timo Burtono filmų – atsimenate skraidančius škotų terjerus jo „Koralainoje ir slaptame pasaulyje“? Iš kasdienybės nuotrupų, iš mano pačios paauglystės prisiminimų, iš pokalbių su dukra... Kita vertus, nei mirties, nei senatvės neišgalvosi. Taigi Ona Marija tikrai nėra išgalvota. Na, o knygoje vaizduojama mokykla, direktorė, salos ir visa kita – ko gero, mano išmonė, nes tokių gyvenime nebūna. Nors, ką gali žinoti?“, - sako knygos autorė R. Šerelytė.
Pati rašytoja nespraudžia savo knygos „Rebekos salos“ skaitytojų į jokius tradicinius rėmus – nei amžiaus, nei išsilavinimo, nei pažiūrų. Vienintelis R. Šerelytės nebylus reikalavimas būsimam šios knygos skaitytojui – turėti vaizduotę ir humoro jausmą.
„Nuo kitų vaikams skirtų knygų „Rebekos salos“ skiriasi tuo, kad čia ir personažai, ir aplinka, ir kalbėsena yra kitokia – tai vaikas, kuris jau stovi viena koja ant suaugusiųjų pasaulio slenksčio. Todėl tai reikalauja ir kiek kitokio skaitytojo: turinčio vaizduotę bei humoro jausmą. Nors man patinka rašyti visiems, tik vaikų literatūra mane išmokė rašymo džiaugsmo. Reikėtų tai perkelti ir į suaugusiems skirtą rašymą“, - teigia R. Šerelytė.
