Kovo 31 d. „Kino pavasaryje“ jis pristatė dar vieną savo darbą – naujausią karinę dramą „Ieškojimai“ („The Search“). Apie naujausią kūrinį bei lietuvišką kilmę jis ir papasakojo susitikimo su spaudos atstovais metu.
Filme „Ieškojimai“ pasakojamos dvi paralelinės istorijas: apie per stebuklą išgyvenusį 9 metų musulmoną našlaitį Čečėnijoje ir Rusijos kariuomenėje tarnaujantį jaunuolį Kolią. Tėvų netekęs ir po patirto šoko nekalbantis berniukas Hadžis patenka į amerikiečių kontroliuojamą vaikų prieglaudą, kurioje tikisi susirasti po rusų kareivių išpuolio galėjusią išgyventi vyresnę seserį. Tuo tarpu už kelių šimtų kilometrų nuo konflikto, Permėje, jaunas muzikantas Kolia įkliūva milicijos pareigūnams neatsargiai parūkęs žolės. Norėdamas išvengti kalėjimo, jis savanoriškai sutinka tarnauti Rusijos armijoje, kurioje patiria išnaudojimą, būrio vyresniųjų smurtą, neapykantą ir patyčias, kurios išsekina ramaus būdo Kolios kantrybę.
Režisierių įkvėpė 1948 m. Fredo Zinnemanno kultinė karinė drama tokiu pačiu pavadinimu – M. Hazanavicius pats adaptavo amerikiečių režisieriaus scenarijų.
„1999 m. Čečėnijos ir Rusijos karas kine nėra išsamiai aptartas. Tad šia
itin opia tema norėjau prabilti būtent kino kalba. Šis konfliktas
pareikalavo labai daug gyvybių, suluošino galybę žmonių. Šioje juostoje
nerasite užslėptos politinės žinutės, nes stengiausi pažiūrėti į šį
košmarą iš abiejų kariaujančių pusių ir sukurti kuo žmogiškesnį filmą.
Kiek tik to žmogiškumo gali būti tokių tragiškų įvykių šešėlyje“, – anksčiau yra sakęs režisierius.
Naujoje emocingoje ir jautrioje dramoje ir vėl vaidina jo žmona, argentiniečių kilmės aktorė Berenice Bejo. Jo teigimu, dirbti su savo mylimąja nėra sunku. „Viskas einasi lengvai ir natūraliai. Ji labai talentinga ir žmogiška“, – komplimentų gražuolei mylimajai negailėjo kino kūrėjas. 48-erių vyras taip pat sakė laiko leidimas su vaikais jam yra vienas didžiausių malonumų gyvenime. „Kaip visiems normaliems žmonėms“, – pridūrė jis.
Filmo pasaulinė premjera įvyko 2014 m. Kanų festivalio oficialioje konkursinėje programoje. Jam atiteko antroji vieta publikos simpatijų balsavime Sarajevo kino festivalyje.
Režisierius tikino niekada nesvarstęs galimybės pasikeisti lietuvišką kilmę bylojančios pavardės į labiau prancūzišką. Anot jo, Hazanavicius – jam ne tik pavardė, bet ir savotiškas palikima,s kurį reikia saugoti. „Esu dėkingas savo seneliui, kad nepakeitė jos, – šypsojosi pašnekovas. – Kartą ją išmokęs, nebegali pamiršti“. M. Hazanavicius juokavo, kad net ir po daugybės metų sutikti ankstyvųjų mokyklos metų draugai jį vis dar prisimena dėl jo išskirtinės pavardės.
Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko pirmą kartą aplankyta senelio gimtinė, režisierius tikino išsivešiantis tik gerus priisminimus. „Įspūdis tikrai labai geras. Vakar turėjau galimybę pasivaikščioti po miestą su rašytoja Kristina Sabaliauskaite. Ji man papasakojo apie Lietuvos istoriją. Kai ką buvau žinojęs iš anksčiau, bet buvo labai įdomu. Nuo pat vaikystės visi domėjosi mano kilme, visi klausdavo, iš kur aš esu, kodėl mano tokia pavardė. Kai buvau vaikas, Lietuva dar buvo TSRS dalimi. Niekas nežinojo tokios šalies, ji atrodė fake (netikra – DELFI). Jūs buvote pirmieji tapę nepriklausoma valstybe. Lietuva turi kažką specifinio. Esu laimingas būdamas čia. Mačiau daug besišypsančių veidų, žmonės čia šilti“, – savo įspūdžiais dalijosi garsus režisierius, kurio senelis iš Lietuvos emigravo dar 1920 metais.
M. Hazanavicius neslėpė, kad kol kas dar nėra matęs nė vieno lietuviško filmo. „Jaučiuosi blogai dėl to. Gal dar pažiūrėsiu“, – šypsojosi kino režisierius, scenaristas ir aktorius.
Spaudos konferencijos akimirkos – DELFI nuotraukų galerijoje:
