Lietuvis parodė vietą „žaliesiems žmogeliukams“ su Georgijaus juostele

 (113)
Sausio 10 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta paroda „Aktualijos“. Skirtingų kartų menininkai interpretuoja jų dėmesį patraukusias portalo DELFI publikuojamas temas ir naujienas.
Paroda "Aktualijos"
© DELFI / Karolina Pansevič

Ši paroda – akivaizdus įrodymas, kad menininkai nėra nutolę nuo gyvenimo aktualijų. Nėra užsidarę savo studijose, dirbtuvėse, kur, esą, liečiasi tik prie didžiųjų, amžinųjų temų. Priešingai, šioje parodoje matome, kad galima ne tik interpretuoti aktualijas, žaismingai perteikti naujienas, bet ir patiems tą naujieną sukurti: juk demonstruodami savo meninę išmonę, techninius įgūdžius, gebėjimą orientuotis valstybės gyvenime ir pridėję jiems būdingo šmaikštumo ir ironijos menininkai sukuria naują vertę. O kas yra nauja vertė? Tai – žinia.

Dažnai skundžiamės, kad gyvename informacijos triukšme. Šioje parodoje eidami nuo vieno kūrinio prie kito dabar kiekvienas turėsime laiko iš naujo ir labai ramiai „perskaityti“ mūsų laiko aktualijas.

Tikra intriga stebėti, kaip menininkai interpretuoja įvykius, kurias jų puses, reikšmes pastebi ir atvaizduoja savo kūriniuose. Įdomu stebėti ir žiūrovus, kaip jie tuos kūrinius perskaito.

„Kviečiame žiūrovus ilgėliau stabtelėti prie kiekvieno darbo ir pamąstyti, kokias pasaulio ir Lietuvos aktualijas jame vaizduoja autorius“, – kvietė parodos „Aktualijos“ kuratorė tapytoja Rebeka Bruder.

Ji menininkams pasiūlė sukurti darbą, kurio temą, gvildenamą problemą galėtų „perskaityti“ aktyvus, šiuolaikiškas, valstybės ir visuomenės gyvenimu gyvai besidomintis žiūrovas.

Atspirties tašku tapo portale DELFI publikuojamos politikos, sporto, kultūros, pramogų ir kitokios menininkus suintrigavusios naujienos.

Parodoje dalyvauja beveik 20 kelių kartų menininkų, pasirinkusių gana skirtingas kūrybines strategijas. Tai ir gerai žinomi lietuvių dailės klasikai, ir jaunieji kūrėjai. Suburti kuo margesnę parodos dalyvių grupę R. Bruder ryžosi sąmoningai: kuo ji įvairesnė, tuo geriau gali reflektuoti visuomenės nuomonių ir pomėgių įvairovę, skaitytojų domėjimąsi labai skirtingomis – linksmomis ir liūdnomis, tragiškomis ir komiškomis – žiniomis.

Tapytojo Raimondo Gailiūno darbuose žiūrovai išvys politines ir sporto aktualijas, galbūt atpažins konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį ir liberalų vedlį Eugenijų Gentvilą, nelaimėlį šunelį Ramzį ir Klouno kauke prisidengusį „žaliąjį žmogeliuką“, iš krepšinio batalijų sūkurio išnyrančią aukštaūgio Jono Valančiūno figūrą.

Raimondo Gailiūno darbas
Raimondo Gailiūno darbas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tapytojas, meno kuratorius ir kritikas Vidas Poškus vaizduoja parlamentarus, kurių veidus taip pat galime (arba norime) atpažinti.

Pianistas ir dailininkas Viktoras Paukštelis imasi emigracijos temos, vaizduoja distopinę Lietuvą, kai į žmonių apleistą kraštą ima veržtis gamta, gatvėse želia augmenija, vaikšto miško gyvuliai, o stebėtojo žvilgsniui iš „lietuviškojo pasaulio“ lieka tik gerai žinomi reklaminiai vaizdai, pavadinimai ir iškabos.

Ekologine tema prabyla dailininkė Jūratė Mitalienė. Jos darbe „Dispersija“ vaizduojamas virš miesto susitelkęs smogas, dūmuose skęstančios industrinės zonos.

Joną Čepą domina kriminalinės naujienos, savo darbais jis perteikia smurto, agresios proveržius.

Jonas Aničas greta M. Mažvydo skulptūros virš nepigaus patiesalo pakabino „Europaltą“. Garaže jis rado savo močiutės sovietmečiu dėvėtą paltą (modelis „Vilnius“), kurį pasiuvo „Lelijos“ fabrikas. Pagal jį menininkas sudygsniavo savąjį – iš eurų banknotų.

Kaunietė Jūratė Kluonė sukūrė nepaprastai įtaigius kūrinius Sirijos karo tema. Visus darbus dailininkė nutapė nedžiūstančiais dažais – nafta. Ją sukrėtė naujienų agentūrų rodomi vaizdai iš sugriautų Palmyros, Alepo miestų, kitų Sirijos ir Irako vietovių.

Tapybos klasikas Mindaugas Skudutis atkreipia dėmesį į istorinį dėsningumą, žmogaus moralės, kultūros krikimą – didžiųjų antikos mąstytojų biustai, viduramžių grožio etalonai jo tapybos darbe atsiduria greta nuogybių, ištvirkavimo, dionisiškų scenų, popkultūros ikonų. Žmogaus išmintis galiausiai virsta vulgarių jausmų ir veiksmų demonstracija.

Mikalojaus Povilo Vilučio kūrinys
Mikalojaus Povilo Vilučio kūrinys
© DELFI / Karolina Pansevič

R. Bruder susitelkė į JAV prezidento rinkimų aktualijas. Anot jos, ši šalis siejama su asmens laisvėmis, prabanga, pasiturimu gyvenimu. Tačiau naujai išrinktas prezidentas garsėja homofobiškais, rasistiniais pareiškimais, siūlo apjuosti Ameriką siena. Todėl R. Bruder kūrinyje „Election“ („Rinkimai“) Laisvės statula iškyla kalėjimo sienos fone, Amerika vaizduojama kaip atsitverianti nuo pasaulio.

Grafikė Ugnė Žilytė darbe „Šiandien debesuota, lyja“ nesiremia kuria nors konkrečia aktualija, greičiau atskleidžia daugelio Lietuvos žmonių emocinę būseną – sunkus vargų ir rūpesčių ryšulys simboliškai kybo virš grafikos darbo personažo galvos.

Tapytojai Indrei Ercmonaitei patiko DELFI TV rodytas reportažu apie Sidnėjuje iš gyvūnų parduotuvės gyvates kniaukusį vagišių. Šį siužetą galima pamatyti ČIA.

Aistės Gabrielės Černiūtės darbas „Mes tikrai ne kiaulės“, be abejo, atskleidžia aktualiją, kuri niekada nesikeičia, yra nepavaldi laikui. Piktadarybes krečiančių žmogystų kiaulės veidais netrūko nė vienai epochai.

Tapybinės instaliacijos „Čiulpinukai“ autorius kaunietis Arvydas Brazdžiūnas-Dusė vaizduoja milžinišką saldainių dėžutę – supakuotą, perrištą kaspinėliu. Taip autorius išreiškia savo požiūrį į gatvėje parsidavinėjančias moteris ir jų paslaugas perkančius asmenis.

Kristina Norvilaitė grafikos darbu „Aš tikrai turiu savo nuomonę“ pliekia komentatorius ir begalinį, anonimišką, todėl labai drąsų norą išsisakyti savo požiūrį.

Žygimantas Augustinas sukūrė utopinių Valdovų rūmų rekonstrukcijos modelių. Tikėtina, kad rūmų statyba (rekonstrukcija to niekaip nepavadinsi), kuriai DELFI skyrė daug dėmesio, paskatino įtrūkius Arkikatedros sienose, Gedimino bokšto kalno slinkimą. Autorius nesmerkia Valdovų rūmų atstatymo iniciatyvos, bet siūlo šioje vietoje dar pasidarbuoti, gigantiškomis statybomis atnaujinti ir sumoderninti statinį. Jo darbai tai dovana giminaičiui Žygimantui Senajam.

Parodoje „Aktualijos“ savo kūrinius taip pat demonstruoja Mikalojus Povilas Vilutis, Giedrius Jonaitis, Eimutis Markūnas ir Vytautas Tomaševičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Vilniaus valdžia atsitraukti neketina: paminklą J. Basanavičiui rinksis iš meno ekspertus papiktinusių idėjų (71)

Vilniaus savivaldybė pristatė 16 projektų, kurie dalyvauja dr. Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurse. Išvydę skulptorių pasiūlymus, meno ekspertai viešai kreipėsi į jo rengėjus, kviesdami pripažinti, kad konkursas nenusisekė – menininkų darbai ne pagerbtų, o suniekintų patriarcho atminimą. Merija atkerta, kad konkursas vyks toliau ir bus išrinktas geriausias variantas paminklui.

Netekties metinėms – jautrus E. Mildažytės priminimas apie savo vyrą (35)

Sausio 24 dieną Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma architekto Gintauto Vyšniausko (1958–2016) piešinių paroda „Dievo bitė“. Architekto žmona Edita Mildažytė ir menotyrininkė Kristina Stančienė iš daugiau nei šimto piešinių atrinko penkiasdešimt, kuriuos bus galima išvysti parodoje.

D. Kazlauskas į didžiąją teatro sceną grįžta su spektakliu „Tartiufas“

Paaiškėjo, kas naujame Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Tartiufas“ kurs pagrindinį Tartiufo vaidmenį. Apgaviką, manipuliatorių ir melagį, apsimetusį šventuoliu, pakaitomis vaidins du labai seniai didžiosiose Lietuvos teatro scenose matyti aktoriai, ypač virtuoziškai atliekantys komiškus vaidmenis – Dainius Kazlauskas ir Giedrius Savickas.

Meno ekspertai apie paminklą J. Basanavičiui: tai išniekinimas, o ne įamžinimas (227)

Šiuo metu Vilniaus rotušėje veikia paroda, kurioje galima susipažinti su Jono Basanavičiaus paminklo konkurso rezultatais ir apžiūrėti pateiktus pasiūlymus. Netrukus bus paskelbti rezultatai, tačiau meno ekspertų organizacijos kreipiasi į J. Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir kviečia pripažinti, kad konkursas nepavyko, nes esą konkursui pateikti darbai žemo meninio lygio ir bet kurio iš jų realizavimas reikštų J. Basanavičiaus atminimo išniekinimą, o ne įamžinimą.

Panevėžio kultūrininkai ryja karčią LKT piliulę (8)

Pripažinimą ir gerą vardą pelniusių Panevėžio kultūros įstaigų vadovai gūžčioja pečiais. Daugelį metų vykusius festivalius nušlavė Lietuvos kultūros taryba, nes nematė reikalo skirti jiems finansavimą. Kaip jaučiasi prie suskilusios geldos likę kultūrininkai?
OKT teatras
W
JULIJUS CEZARIS paskutinį kartą!
2017 sausio 21 d. 19.00 val.
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2017 sausio 21 d. 18.30 val.
Supurtantis spektaklis, nepaliekantis abejingų, labiausiai laukta premjera, galingas Koršunovo pastatymas, įtraukiantis lyg magnetas – tokiomis frazėmis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Apvalytieji“ įvertino ispanų kritikai. Po itin sėkmingo tarptautinio debiuto aktoriai sugrįžta į Vilnių, kur jau vasario 15 d. vaidins Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Užsienio publiką supurtę „Apvalytieji“ sugrįžta į Vilnių
2016 gruodžio 16 d.