Legendinėje operoje debiutavusių E. Sašenko ir V. Baumilos vaidmenys verčia sutrikti

 (19)
Naujai atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ sulaukė neįtikėtino žiūrovų susidomėjimo, bilietai į pasirodymus buvo iššluoti akimirksiniu. Naujai scenoje suskambėjusi opera žiūrovus viliojo ne tik išsiilgtais sentimentaliais akordais, bet ir gausiu būriu žymių solistų.
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
© DELFI montažas

Beje, operos rengėjai žiūrovus nustebino netikėtu ir šypseną keliančiu sprendimu – Kastyčio vaidmenyje debiutavusio Vaido Baumilos motina tapo už jį jaunesnė atlikėja Evelina Sašenko. Vaidas netrukus švęs 29-ąjį gimtadienį, o Evelinai dar tik 27-eri.

E. Sašenko teko išties nelengva užduotis – Kastyčio motinos vaidmenyje šioje operoje anksčiau ilgą laiką pasirodydavo 2008-aisiais anapilin iškeliavusi estrados primadona Janina Miščiukaitė.

Jūratės vaidmenį atliko Aistė Smilgevičiūtė, kuri prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto „Meilės dueto“, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių – „Stintapūkis“ , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

K. Vildžiūno filmą „Senekos diena“ į kino sales palydi Baltijos Asamblėjos apdovanojimas

Rugsėjo 30 dieną kino teatruose pradedamo rodyti filmo „Senekos diena“ režisieriui K. Vildžiūnui už šį darbą spalio pabaigoje bus įteiktas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas. Naujas filmas jaunimą kviečia pabūti su savo tėvų karta, kurią brandino istorinių permainų metai, juos lydėję jaunatviški maištai, o vyresniuosius – pasinerti į savo jaunystės atmosferą, prisiminti svajones.

Lenkų teatro grando spektaklyje – tikras sekso ir politikos kabaretas (1)

Rugsėjo 29 dieną prasidėjo 13-asis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“. Per tris pirmojo festivalio savaitgalio dienas žiūrovai pamatys 10 įdomiausių praėjusio sezono lietuviškų pastatymų, o nuo kitos savaitės tarptautinėje festivalio programoje bus parodyti spektakliai iš septynių skirtingų šalių. Festivalio rengėjai ypač džiaugiasi lenkų spektaklio „Varšuvos kabaretas“ režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio viešnage.

Latvių operos primadona K. Opolais dainuos LNOBT scenoje

Vos praūžus Karališkojo filharmonijos orkestro koncertui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) laukiamas dar vienas ypatingas įvykis. Spalio 7 dieną teatro scenoje koncertuos latvių operos primadona Kristīne Opolais, vadinama pagrindiniu šių dienų Puccini sopranu.

O. Koršunovo spektaklis-akcija nugramzdino į siaubą ir šiurpulius keliantį „sapną“ (18)

Neverta nė abejoti, kad pagrindinis sostinės vakarėlis rugsėjo 29-ąją vyko ne kur kitur, o buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės akušerijos ir naujagimių skyriuje. Čia rodyta bendra Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) ir OKT/Vilniaus miesto teatro premjera apie pabėgėlius „Eglė, žalčių karalienė“. Spektaklį-akciją, nagrinėjančią atėjūnų baimės reiškinį, pastatė režisierius Oskaras Koršunovas su savo kurso aktoriais.

Grįžta dainuojamosios poezijos festivalis „TAI – AŠ“

Ruduo be poezijos ir muzikos? Būtų tiesiog neatleistina! Taigi, jau spalio 19 – 22 dienomis į visų muzikos mylėtojų širdis 14-ąjį kartą pasibels tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „TAI – AŠ“.
OKT teatras

ŽUDIKAS MANYJE premjera!
2016 rugsėjo 30 d. 19.00 val.

EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ
2016 rugsėjo 30 d. 19.00 val.
Jau šią savaitę – rugsėjo 29, 30 dienomis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje bus pristatytas naujausias Oskaro Koršunovo spektaklis „Eglė žalčių karalienė“, kurio pagrindą sudaro interneto portaluose užfiksuoti negailestingi komentarai. Spektaklį-akciją bendradarbiaudami kuria Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT / Vilniaus miesto teatras.
Spektaklis, paremtas žiauriais interneto komentarais: „Eglė žalčių karalienė“
2016 rugsėjo 28 d.