Legendinėje operoje debiutavusių E. Sašenko ir V. Baumilos vaidmenys verčia sutrikti

 (19)
Naujai atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ sulaukė neįtikėtino žiūrovų susidomėjimo, bilietai į pasirodymus buvo iššluoti akimirksiniu. Naujai scenoje suskambėjusi opera žiūrovus viliojo ne tik išsiilgtais sentimentaliais akordais, bet ir gausiu būriu žymių solistų.
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
© DELFI montažas

Beje, operos rengėjai žiūrovus nustebino netikėtu ir šypseną keliančiu sprendimu – Kastyčio vaidmenyje debiutavusio Vaido Baumilos motina tapo už jį jaunesnė atlikėja Evelina Sašenko. Vaidas netrukus švęs 29-ąjį gimtadienį, o Evelinai dar tik 27-eri.

E. Sašenko teko išties nelengva užduotis – Kastyčio motinos vaidmenyje šioje operoje anksčiau ilgą laiką pasirodydavo 2008-aisiais anapilin iškeliavusi estrados primadona Janina Miščiukaitė.

Jūratės vaidmenį atliko Aistė Smilgevičiūtė, kuri prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto „Meilės dueto“, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių – „Stintapūkis“ , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Europos šokėjai siekia keistis patirtimi ir spektakliais (1)

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atstovų delegacija neseniai grįžo iš Varšuvos Didžiojo teatro, kuriame vyko Europos Komisijos programai „Kūrybiška Europa“ planuojamo teikti tarptautinio projekto „Baleto menus jungiančios tradicijos“ (Bridging Traditions of Ballet Arts, toliau - BTBA) dalyvių susitikimas, rašome LNOBT pranešime spaudai.

„Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje triumfavusi opera „Don Karlas“ grįžta į sceną

Pirmadienį Klaipėdoje surengtoje „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje net trys garbingiausi šalies teatro apdovanojimai atiteko Giuseppe‘s Verdi operos „Don Karlas“ pastatymo kūrėjams: juos pelnė režisierius Günteris Krämeris, scenografas Herbertas Schäferis ir operos solistė, nepakeičiama Eboli vaidmens atlikėja Eglė Šidlauskaitė.

Režisieriaus S. Baradinsko filmo projektui - prestižinis apdovanojimas

Jauno režisieriaus Sauliaus Baradinsko debiutinio trumpo metro filmo projektas „Auksinės minutės“ dalyvavo prestižinėse „European Short Pitch 2017“ („ESP 2017“) trumpametražių filmų scenarijų vystymo kūrybinėse dirbtuvėse, kur laimėjo vieną iš pagrindinių apdovanojimų.

Išdalyti „Auksiniai scenos kryžiai“ (20)

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre per iškilmingą ceremoniją išdalyti „Auksiniai scenos kryžiai“ už 2016 metų scenos darbus, spektaklius. Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos įteiktos septyniolikoje (17) kategorijų.

Komedijos teatro „Domino“ įkūrėjas E. Baranauskas: scenoje iš kitų pasijuokti yra lengviau ir patogiau nei realybėje (4)

Dešimties metų jubiliejų švenčiančio profesionalaus komedijos teatro „Domino“ įkūrėjas Egidijus Baranauskas sako mintį įkurti kitokį teatrą – šiuolaikišką, vakarietišką, tokį, kuris pasaulyje jau seniai buvo mėgiamas ir pripažintas – subrandino dar studijų metais.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 31 d. 19.00 val.

PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2017 balandžio 06 d. 19.00 val.
Sėkmingai „Eglės žalčių karalienės“ mitą Italijoje sukūręs Oskaras Koršunovas sugrįžta į savo OKT/Vilniaus miesto teatrą. Jau šį savaitgalį (kovo 25-26 d.) režisierius kviečia į premjerą „Šokis Delhi“ pagal kultinio šių dienų rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę.
O. Koršunovo premjeroje „Šokis Delhi“ – jautriai komiška istorija apie meilę, mirtį ir šokį
2017 kovo 22 d.