Legendinėje operoje debiutavusių E. Sašenko ir V. Baumilos vaidmenys verčia sutrikti

 (19)
Naujai atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ sulaukė neįtikėtino žiūrovų susidomėjimo, bilietai į pasirodymus buvo iššluoti akimirksiniu. Naujai scenoje suskambėjusi opera žiūrovus viliojo ne tik išsiilgtais sentimentaliais akordais, bet ir gausiu būriu žymių solistų.
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
© DELFI montažas

Beje, operos rengėjai žiūrovus nustebino netikėtu ir šypseną keliančiu sprendimu – Kastyčio vaidmenyje debiutavusio Vaido Baumilos motina tapo už jį jaunesnė atlikėja Evelina Sašenko. Vaidas netrukus švęs 29-ąjį gimtadienį, o Evelinai dar tik 27-eri.

E. Sašenko teko išties nelengva užduotis – Kastyčio motinos vaidmenyje šioje operoje anksčiau ilgą laiką pasirodydavo 2008-aisiais anapilin iškeliavusi estrados primadona Janina Miščiukaitė.

Jūratės vaidmenį atliko Aistė Smilgevičiūtė, kuri prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto „Meilės dueto“, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių – „Stintapūkis“ , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Atsinaujinęs kultūrinis gidas „Vilniaus skulptūrų kelias“ kviečia į kalėdinį pasivaikščiojimą sostinėje

2016 metus Modernaus meno centras (MMC) baigia pristatydamas naują knygą – menotyrininkės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės parengtą kultūrinį gidą „Vilniaus skulptūrų kelias“. Tai jau trečias, atsinaujinęs itin didelio populiarumo sulaukusios knygos leidimas, papildytas naujais faktais ir 2014–2016 m. pastatytų skulptūrų istorijomis.

Naują kūrinį parašęs S. Šaltenis: kai prie romano atsiranda kapinės, tai ne tik literatūros reikalas

Leidykla „Tyto alba“ išleido Sauliaus Šaltenio romaną „Basas ir laimingas“. Tai įtaigiai papasakota istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio paskutinę misiją į tolimas, mažai žinomas lietuvių žemes, apie skirtingų – krikščioniškojo ir baltų pagoniškojo – pasaulių susidūrimą.

„Klasika visiems“ kviečia išgirsti įspūdingąją „Carmina Burana“

„Klasika visiems“ dalyviai, drauge parepetavę vos dvi dienas, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje gruodžio 10 dieną klausytojams pristatys vieną garsiausių XX amžiaus chorinių kūrinių – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“.

„Didvyrių aikštė“ vieši garsiajame Paryžiaus rudens festivalyje

Gruodžio 7 dieną Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Didvyrių aikštė išvyko į vieną svarbiausių tarptautinių teatro festivalių Paryžiuje „Festival d‘Automne à Paris“. Tai ne tik teatro, bet visų menų festivalis, kuriame nuo rugsėjo 7 dienos iki gruodžio 31 dienos pristatomi dailės, performanso, teatro, muzikos, operos, šokio bei kino kūriniai.

Belaukiant „e-Carmen“ – garsiausios operos melodijos ir naujas elektronikos skambesys

Jau netrukus – gruodžio 14 dieną koncertų salėje „Compensa“ vėl skambės Marijaus Adomaičio (Ten Walls) elektroninė opera „e-Carmen“.
OKT teatras
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2016 gruodžio 17 d. 18.30 val.

PO LEDU
2016 gruodžio 18 d. 19.00 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklio „Apvalytieji“ tarptautinis debiutas įvyko Ispanijos mieste Žironoje vykstančiame festivalyje „Temporada Alta“, šiemet pristačiusiame tokius menininkus, kaip lenkas Krystianas Lupa, vokietis Thomas Ostermeieris, belgas Alainas Platelis, ispanas Alexas Rigola bei būrys kitų.
Ispanų kritikai apie Oskaro Koršunovo „Apvalytuosius“: tai smūgis, sukrėtęs publiką
2016 gruodžio 8 d.