Legendinėje operoje debiutavusių E. Sašenko ir V. Baumilos vaidmenys verčia sutrikti

 (19)
Naujai atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ sulaukė neįtikėtino žiūrovų susidomėjimo, bilietai į pasirodymus buvo iššluoti akimirksiniu. Naujai scenoje suskambėjusi opera žiūrovus viliojo ne tik išsiilgtais sentimentaliais akordais, bet ir gausiu būriu žymių solistų.
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
© DELFI montažas

Beje, operos rengėjai žiūrovus nustebino netikėtu ir šypseną keliančiu sprendimu – Kastyčio vaidmenyje debiutavusio Vaido Baumilos motina tapo už jį jaunesnė atlikėja Evelina Sašenko. Vaidas netrukus švęs 29-ąjį gimtadienį, o Evelinai dar tik 27-eri.

E. Sašenko teko išties nelengva užduotis – Kastyčio motinos vaidmenyje šioje operoje anksčiau ilgą laiką pasirodydavo 2008-aisiais anapilin iškeliavusi estrados primadona Janina Miščiukaitė.

Jūratės vaidmenį atliko Aistė Smilgevičiūtė, kuri prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto „Meilės dueto“, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių – „Stintapūkis“ , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Vilniuje vėl muzikuos legendinis P. Glassas (2)

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių melomanams rengiamas nepaprastas įvykis – lapkričio 10-ąją Vilniuje įvyks išskirtinis pasaulinės muzikos įžymybės Philipo Glasso koncertas.

LVSO naująjį sezoną pradės su garsiuoju violončelininku (1)

28-ąjį sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, pradės koncertu su pasaulinio garso violončelės virtuozu Davidu Geringu. Rugsėjo 23 dieną Vilniaus kongresų rūmų scenoje violončelininkas minės 70-ies metų sukaktį.

„Menų spaustuvės“ vasara: gastrolės dviejuose žemynuose

„Menų spaustuvės“ sezonas baigėsi, tačiau gastrolių metas dar tik prasideda. Šokėjai rengiasi itin intensyvioms vasaros gastrolėms. „Menų spaustuvės“ šokio spektaklius žiūrovai užsienyje galės išvysti dažnai ir įvairiose pasaulio vietose.

Berlyno parke vokiečių dėmesį kaustė „Auros“ šokėjai (1)

Birželio 24-26 dienomis Kauno šokio teatrui „Aura“ teko garbė šiuolaikinio šokio, dailės ir muzikos performansu „Sotus“ atidaryti Berlyno Kernerio parke vyksiantį tarptautinį festivalį „48 Stunden Neukölln“ (48 Noikelno valandos). Šiemet festivalis sutapo su Kernerio parko šimtmečio sukaktimi.

T. Venclova apie Rusiją: niekada nežinai, kas tavęs laukia – stuktelės per galvą, nusitemps aiškintis ar deportuos (70)

Jei būtų jo valia, poetas Tomas Venclova nugriautų visas pasaulio sienas. Net ir tas, kurios skiria Lietuvą nuo rytinių kaimynių. Taip jis pareiškė atidarydamas Rytų Europos poezijos forumą „Vilniaus kryžkelės“.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.