Legendinėje operoje debiutavusių E. Sašenko ir V. Baumilos vaidmenys verčia sutrikti

 (19)
Naujai atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ sulaukė neįtikėtino žiūrovų susidomėjimo, bilietai į pasirodymus buvo iššluoti akimirksiniu. Naujai scenoje suskambėjusi opera žiūrovus viliojo ne tik išsiilgtais sentimentaliais akordais, bet ir gausiu būriu žymių solistų.
Vaidas Baumila, Evelina Sašenko
© DELFI montažas

Beje, operos rengėjai žiūrovus nustebino netikėtu ir šypseną keliančiu sprendimu – Kastyčio vaidmenyje debiutavusio Vaido Baumilos motina tapo už jį jaunesnė atlikėja Evelina Sašenko. Vaidas netrukus švęs 29-ąjį gimtadienį, o Evelinai dar tik 27-eri.

E. Sašenko teko išties nelengva užduotis – Kastyčio motinos vaidmenyje šioje operoje anksčiau ilgą laiką pasirodydavo 2008-aisiais anapilin iškeliavusi estrados primadona Janina Miščiukaitė.

Jūratės vaidmenį atliko Aistė Smilgevičiūtė, kuri prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto „Meilės dueto“, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių – „Stintapūkis“ , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Parodos „Stiprūs ir švelnūs prisilietimai“ darbų autorius – 423 kg sveriantis lokys

Sausio 17 d. Helsinkyje atidarytos parodos pavadinimu „Stiprūs ir švelnūs prisilietimai“ darbų autorius – 423 kilogramus sveriantis rudasis lokys vardu Juuso, letenomis nulaikantis teptukus.

Vilniuje atidaroma seniausių Kinijos meno vertybių paroda

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, šiemet minintis 30-metį, sausio 20 dieną atidaro Rytų meno parodą „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“. Pirmą kartą muziejaus istorijoje lankytojams pristatoma beveik šimtas eksponatų, aprėpiančių kelių tūkstančių metų laikotarpį ir atskleidžiančių tuometinę Rytų ir Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias.

Sužalotas Liškiavos atsiskyrėlis: policija pyko, kad nepateikiau kaltinimų skriaudikams (24)

Po sunkios traumos jėgas atgaunantis 56 metų dailininkas ir architektas Valdas Gilius nuoširdžiai džiaugiasi patirtimi, kai savaitę buvo atkirstas nuo pasaulio savo užpustytoje sodyboje Liškiavos kaime, Varėnos rajone. Menininkas ir Druskininkų „Sofos“ galerijos savininkas prasitarė, kad viešai pasakojama istorija apie prieš metus jį netikėtai ištikusį insultą nėra visa tiesa, bet dėl patirto smurto atsisakė pateikti kaltinimus savo skriaudikams.

Klaipėdos dramos teatras vasario pradžioje svečiuosis Vilniuje

Nacionaliniame dramos teatre vasario 1-2 dienomis klaipėdiečiai parodys Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė), o vasario 7 dieną – Gintaro Grajausko „Pašaliniams draudžiama“ (rež. Oskaras Koršunovas). Tai naujausios Klaipėdos dramos teatro premjeros, jau pamėgtos ir įvertintos Klaipėdos žiūrovų. Abu spektakliai Klaipėdos dramos teatre – anšlaginiai, bilietai į juos išparduoti keletui mėnesių į priekį.

D. Kalinauskaitė: tekstai atsiranda ir iš pirkinių sąrašo, rasto parduotuvėje (2)

Danutės Kalinauskaitės knyga „Skersvėjų namai“ – novelių rinkinys. Šiose novelėse, kaip ir įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos netikėtai tampa magiškomis. Rašytoja pasakoja, kad kiekviename tekste sutinkame virsmus, skersvėjus, kryžmines ugnis.
OKT teatras
W
JULIJUS CEZARIS paskutinį kartą!
2017 sausio 21 d. 19.00 val.
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2017 sausio 21 d. 18.30 val.
Supurtantis spektaklis, nepaliekantis abejingų, labiausiai laukta premjera, galingas Koršunovo pastatymas, įtraukiantis lyg magnetas – tokiomis frazėmis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Apvalytieji“ įvertino ispanų kritikai. Po itin sėkmingo tarptautinio debiuto aktoriai sugrįžta į Vilnių, kur jau vasario 15 d. vaidins Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Užsienio publiką supurtę „Apvalytieji“ sugrįžta į Vilnių
2016 gruodžio 16 d.