Trūksta dramblio
Pats T. Ivanauskas labai daug keliaudavo. Ypač daug eksponatų mokslininkas surinko per trijų mėnesių ekspediciją Brazilijoje, vėliau – Turkmėnijoje, Azerbaidžane, Sibire ir kt. Į paskutinę savo kelionę – į Gudijos miškus medžioti kurtinių – T. Ivanauskas išsiruošė būdamas 80-ties. Ši kelionė mokslininkui buvo paskutinė: pasijutęs blogai, grįžo namo ir po kelių dienų mirė.
Šiandien Tado Ivanausko zoologijos muziejus turi sukaupęs per 200 tūkst. įvairiausių eksponatų, tarp kurių yra ir gana egzotiškų – žirafų, kupranugarių, stumbrų, hipopotamų, orangutanų. „Gerai būtų dar ir dramblio iškamšą turėti. Ką gali žinot, gali ir išsipildys kada šis noras, šiandien nieko neįmanomo nėra“, – „Žinių radijui“ pasakoja muziejaus direktoriaus pavaduotojas R. Grigonis. Beje, T. Ivanauskas įkūrė ne tik zoologijos muziejų. Jo pastangomis įsteigta ir Ventės rago žiedavimo stotis, taip pat – Žuvinto rezervatas.
Europa mažėja
1987 m. liepos 11-ąją žmonių skaičius pasaulyje perkopė 5 mlrd. Beje, pirmąjį milijardą žmonės pasiekė 1850-aisiais. Nepraėjo nė šimtas metų, ir šis skaičius padvigubėjo, o dar po 50 m. jau sudarė per 4 mlrd. 2000-aisiais pasaulio gyventojų skaičius buvo daugiau nei 6 mlrd. ir kiekvienais metais jis išauga dar maždaug 78 mln. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2050 m. gyventojų skaičius gali siekti 9 mlrd. Numatoma, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje. O štai Europa, jeigu tikėsime prognozėmis, bus vienintelis žemynas, kurio gyventojų skaičius mažės – po kelių dešimtmečių europiečių liks tik 653 mln. (2005 m. gyveno 729 mln.).
Laimėjom
1410 m. liepos 15 d. vyko Žalgirio mūšis – Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Mūšis vyko dabartinėje Lenkijos teritorijoje, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žaliagirio“) kaimelio, tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio mūšiu, vokiečiai ir kitos šalys – Tanenbergo mūšiu. Kryžiuočių tądien buvo 32 tūkst., Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė turėjo 51 tūkst. karių. Vokiečiai buvo daug geriau ginkluoti, turėjo apie 100 patrankų, o daugeliui lietuvių ir lenkų pėstininkų ginklus atstojo paprasčiausi vėzdai. Manoma, kad Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko sutriuškinti vokiečių kariuomenę, suvaidinus, kad traukiasi (yra versijų, jog iš tiesų aplinkybės vertė trauktis). Tuomet vokiečių kariuomenė išsisklaidė ir tapo labiau pažeidžiama.
Kaip B. Brazdžionis knygas rišo
2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, eidamas 96-uosius metus, mirė poetas, lietuvių literatūros klasikas Bernardas Brazdžionis. Pirmąjį eilėraštį jis išspausdino 17-os, o po poros metų, dar būdamas gimnazistu, išleido ir pirmąjį eilėraščių rinkinį „Baltosios dienos“. Vėliau studijavo lietuvių literatūrą, pedagogiką, kūrė, rašė kritikos straipsnius. 1944 m. B. Brazdžionis pasitraukė į Vakarus, kur aktyviai dalyvavo lietuvių tremtinių gyvenime. Poetas buvo labai tvarkingas, gal net pedantiškas, pavyzdžiui, jis yra pats „prisidaręs“ knygų iš buvusių „Pergalės“ žurnalų: kai žurnale spausdindavo tęstinius romanus, poetas išsiplėšdavo tą žurnalo dalį ir iš kelių numerių susirišdavo visą romaną. Gavęs išleistą knygą, tos, padarytos iš žurnalų, vis tiek neišmesdavo.
Viename užrašų lapelyje jis juokauja: „Po vakaro Čikagoje prieina per pertrauką vienas entuziastas: „Pone, jūs antras mūsų Maironis“. Gražus palyginimas. Kodėl ne. Norėčiau būti. Bet atsakau: „Ačiū. Malonu girdėti. Bet gal geriau būti pirmu Brazdžioniu?“.
355 išradimai ir dinamitas
1867 m. liepos 14 d. Alfredas Nobelis pirmą kartą pademonstravo savo svarbiausią išradimą – dinamitą. Jis gimė inžinieriaus ir išradėjo Imanuelio Nobelio šeimoje. Būdamas 17-os, būsimos savo vardo premijos steigėjas jau gerai kalbėjo rusų, švedų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis, domėjosi literatūra ir poezija. Vis dėlto tėvui nepatiko, kad sūnų traukia humanitariniai dalykai. Jis norėjo, kad Alfredas sektų jo pėdomis, tad išsiuntė mokytis į užsienį. Grįžęs jis pradėjo eksperimentus chemijos srityje, atrado ir patentavo dinamitą, kitus sprogmenis.
Testamentas
Per visą gyvenimą jis patentavo 355 išradimus, tarp jų ir sintetinio kaučiuko, dirbtinės odos, sintetinio šilko gamybos srityje. Dinamito ir kitų sprogmenų gamyba A. Nobeliui atnešė milžiniškus turtus. Jis įsteigė apie 90 gamyklų ir laboratorijų daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių. 1895 m. A. Nobelis parašė testamentą, kuriuo 96 proc. savo turto skyrė 5 įvairių sričių premijoms. Jos būtų teikiamos žmonijai pasitarnavusiems žmonėms. Manoma, kad viena iš priežasčių, lėmusių tokį išradėjo apsisprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas karinėje sferoje.
Šokiai ir dainos – tabu
1509 m. liepos 10 d. Prancūzijoje gimė garsus teologas ir protestantų reformatorius Johnas Calvinas. Nors buvo auklėjamas katalikiškai, jaunystėje jis atsivertė į protestantizmą. Kad išvengtų persekiojimų, J. Calvinas išvyko iš Paryžiaus ir apsistojo Šveicarijoje. Būdamas 27-erių, jis išleido savo žinomiausią veikalą „Krikščionių tikėjimo pamokymai“, kuris tapo protestantizmo pagrindu. Vėliau J. Calvinas apsistojo Ženevoje, kur tapo ne tik religiniu miesto vadovu, bet ir politiniu jo lyderiu. Na, o jo vadovaujama
Ženeva virto asketišku ir puritonišku miestu. Sunkiais nusikaltimais čia laikyti ne tik svetimavimas ir paleistuvystė – griežtų bausmių buvo galima susilaukti ir už azartinius žaidimus, girtavimą, netgi už lankymąsi šokiuose ir nešvankias dainas. Tikėjimo atžvilgiu J. Calvinas buvo netolerantiškas: tuos, kuriuos jis laikė eretikais, degindavo ant laužo. Reformatorius tvirtino, kad visi žmonės yra nusidėjėliai ir išsigelbėjimas ateina ne dėl gerų darbų, o tik per tikėjimą.
Rašytojas atsiskyrėlis
1951 m. liepos 16 d. pasirodė Jeromo Davido Salingerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Būsimasis rašytojas gimė ir gyveno pasiturinčioje šeimoje, studijavo karo akademijoje. Būdamas 18-os, J. D. Salingeris įsimylėjo Oną O’ Neil, kuri vėliau ištekėjo už Čarlio Čaplino. Laiškai, rašyti pirmajai meilei, buvo žingsnis į literatūros pasaulį. Karo metais jis buvo pašauktas į kariuomenę, iš kurios grįžęs, sukūrė šeimą, tačiau vedybinis gyvenimas truko neilgai – Salingeriai išsiskyrė, o rašytojas tapo tikru atsiskyrėliu. Iki šiol jis gyvena gana užsidaręs, vengia viešumo, neduoda jokių interviu, neleidžia įtraukti savo kūrinių į antologijas, pateikti kokių nors biografijos detalių ar spausdinti savo nuotraukų. Tokį gyvenimo būdą rašytojas sako pasirinkęs, siekdamas apsaugoti savo jausmus, kurie yra didžiausias ir bene vienintelis jo turtas.
„Sunkioji literatūra“
1871 m. liepos 10 d. gimė prancūzų rašytojas romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ autorius Marcelis Proustas. Jis žinomas kaip „sąmonės srauto“ literatūros pradininkas, o jo romanai priskiriami vadinamajai „sunkiajai literatūrai“. M. Proustas pirmasis pareiškė, kad literatūra turi teisę būti vien tik rašytojo vaizduotės išraiška, nesiejama su realybe, kurioje autorius gyvena. Beje, M. Proustas rašė ne tik romanus, bet ir kūrė libretus pirmam pasaulyje striptizo teatrui Paryžiuje.
Bičių muzika
1966 m. liepos 10 d. Vilniuje, prie profsąjungų rūmų, įsteigtas vokalinis-instrumentinis ansamblis „Bitės“. Jame muzikavo vien merginos, jos daug gastroliavo, mėgavosi populiarumu. Tačiau atsiradus pirmųjų kvietimų surengti gastroles JAV, ansamblį staiga užgriuvo nemalonumai ir po 13 šlovės metų „Bitės“ buvo sužlugdytos.
Vienu sakiniu
1992 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl karščio ir sausros padarinių Lietuvą paskelbė stichinės nelaimės ištiktu kraštu.
1661 m. liepos 16 d. Stokholmo bankas išleido pirmuosius Europoje banknotus.
1606 m. liepos 15 d. Leidene gimė vienas žymiausių pasaulio tapytojų olandas Rembrandtas Harmensas van Reinas. Per visą savo gyvenimą Rembrandtas sukūrė daugiau nei 2 tūkst. piešinių ir raižinių, nutapė per 600 paveikslų, iš kurių kas dešimtas – jo paties portretas.
1789 m. liepos 14 d. – Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pradžia. Tądien 700 tūkst. revoliucingai nusiteikusių paryžiečių minia šturmavo Bastiliją.
1882 m. liepos 13 d. Rusijoje pradėjo veikti pirmosios telefono stotys.
1933 m. liepos 15 d. lietuvių lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas „Lituanikos“ lėktuvu pradėjo skrydį per Atlantą.
1969 m. liepos 16 d. į istorinę misiją išvyko kosminis aparatas „Apollo 11“. Mėnulyje jis turėjo išlaipinti pirmuosius žmones.
1930 m. liepos 13 d. Urugvajuje prasidėjo pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 13 komandų.
1994 m. liepos 13 d., eidamas 87-uosius metus, mirė Lietuvos teatro patriarchas, Panevėžio dramos teatro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas, režisierius, pedagogas, aktorius Juozas Miltinis.
1986 m. liepos 14 d. mirė kompozitorius, pokario lietuvių estradinės muzikos pradininkas Benjaminas Gorbulskis.
1943 m. liepos 12 d. prie Kursko, netoli Maskvos, baigėsi tankų mūšis, laikomas vienu didžiausių pasaulio istorijoje. Mūšyje, kurį Sovietų Sąjungai pralaimėjo nacistinė Vokietija, dalyvavo beveik 6 tūkst. tankų, žuvo mažiausiai 230 tūkst. kareivių.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
