2002 m. spalio 19 d. apie 3 tūkst. bendraminčių vienijanti Senovės baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ Vilniuje, ant Gedimino kapo kalno, įšventino krivį. Šis titulas suteiktas Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos laureatui etnologui Jonui Trinkūnui.
Daugeliui turbūt žodis „krivis“ skamba egzotiškai, o vienintelis žinomas žmogus, turėjęs tokį titulą, yra dar iš istorijos pamokų girdėtas kunigaikščio Gedimino krivis, garsus žynys Lizdeika. Ir nenuostabu, nes krivio Lietuva neturėjo visus 600 m.

Vis dėlto J. Trinkūnas, kuriam ir buvo suteiktas šis dvasinis titulas, sako, kad egzotikos tame nedaug – tai tiesiog padėjo sustyguoti bendruomenės reikalus: „Mūsų bendrija gyvuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau, laikui bėgant, iškilo klausimas dėl mūsų dvasinių atstovų įforminimo. Tuomet ir prisiminėme tuos senuosius tradicinius vardus – vaidilas ir krivius. „Romuva“ turi keliolika mažesnių bendrijų įvairiose Lietuvos vietose, toms grupėms atstovauja vaidilos – žmonės, kurie išmano senojo tikėjimo dalykus, žino apeigas, gali jas vesti. Šių bendrijų atstovai susibūrė į Vaidilų ratą, kuriam ir vadovauja krivis“. Senojo lietuvių tikėjimo išpažinėjai aktyviai dalyvauja ir visuomeniniame gyvenime. Krivis teigia, kad per susitikimus aptariami ne tik bendruomenės, bet ir kitus aktualiausi klausimai: „Šiuo metu Seime svarstomas įstatymas dėl laidojimų, sprendžiami klausimai dėl kremavimo. O juk mirusiųjų deginimas yra mūsų sena lietuviška tradicija, tad artimiausią Vaidilų rato posėdį skirsime būtent šiam reikalui – pateiksime Seimui savo siūlymus dėl šio ritualo įteisinimo“.

Kas prašalins tamsumas?

1918 m. spalio 17 d. Lietuvos kariuomenės kareivinėse Vilniuje pirmą kartą sugiedotas Lietuvos himnas. O štai lygiai prieš 15 m., t. y. 1991 m. spalio 22 d. vykusioje Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos- Atkuriamojo Seimo eilinėje sesijoje, kurioje buvo svarstomas įstatymo dėl „Lietuvos valstybinio himno“ projektas, nedaug trūko, kad himno žodžiai būtų pakeisti. Posėdžiui pirmininkavęs Aukščiausiosios Tarybos seniūnas Eugenijus Gentvilas į tribūną pakvietė tuometinį deputatą Stanislovą Gediminą Ilgūną, kuris, be kitų projekto pataisų, paskelbė ir štai tokią:

„Šiandien buvo įteiktas mūsų komisijai penkių deputatų pasiūlymas redaguoti, pakeisti mūsų valstybės himną. Deputatai Vytautas Puplauskas, Alfonsas Svarinskas, Virgilijus Čepaitis, Romualda Hofertienė ir Albertas Miškinis įteikė tokį tekstą (cituoju): ,,Prašome apsvarstyti mūsų pasiūlymą Lietuvos valstybiniame himne žodžius „tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“ į perredagavimą „tegul Dievas Lietuvoj tamsumus prašalina“. Penkių deputatų siūlymu išsiaiškinau Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos nuomonę, išklausiau 17 deputatų nuomonę, iš jų 14 deputatų pasisakė už tai, kad būtų palikta autentiška Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ dalis. Viena deputatė pasisakė, kad būtų keičiama, ir du deputatai susilaikė. Taigi mūsų komisija nepritaria minėtų deputatų siūlymui keisti tekstą“.

Galėtų būti ir Europos himnas

Prie diskusijos prisijungė ir deputatas Algirdas Vaclovas Patackas: „Mūsų himnas turi vieną tokią savybę, kad, jeigu mes ten pakeistume žodį „Lietuva“ žodžiu „Europa“, jis galėtų būti ir Europos himnu. Jis yra nepaprastai gražus. Tačiau keitimas to žodžio... Na, aš irgi esu katalikas, aš balsavau prieš. Mes neturime teisės taip daryti. Viena, negalime keisti žodžių. Jau, jeigu mes priėmėm visą V. Kudirkos tekstą, tai reiškia, mes turime palikti ji tokį, koks jis yra. Antra, ten juridine forma išsakyta ta pati mintis, kurią dabar norima tiesiogiai išsakyti. O jeigu prisiminsim Dekalogą, tai pirmasis juk sako: neminėk Dievo vardo be reikalo. Visų tautų, daugelio tautų Dievo vardas yra minimas tokiam kontekste, gan karingam, ir manau, kad tas Lietuvos himno originalumas turėtų išlikti“.

Tuo tarpu deputatas A. Svarinskas sakė: „Išklausęs dėmesingai pranešimą, galiu pastebėti, kad carizmo laikais katalikų bažnyčia buvo persekiojama ir varžoma, net ir buvo įvestas rusų alfabetas. Dabar gi šitais laikais, kada mes kovojam prieš komunistus, visa kita, tikintieji kaip tik šitoj kovoj dauguma norėjo Dievą įtraukti sau į sąjūdį, kad Dievas laimintų ir padėtų. <···> Bet mes, katalikai, ir toliau, jeigu bus paliktas himnas tokios pat redakcijos, kokia dabar, ir mes jį giedosime su meile ir pagarba. Bet kadangi dauguma katalikų ir katalikai norėtų... <···> Taigi šitą klausimą siūlytume labai rimtai apsvarstyti“.

„Atsilikęs“ išradėjas

1879 m. spalio 22 d. amerikiečių išradėjas Thomasas Alva Edisonas sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lempą su angliniu siūleliu. Ji vėliau buvo pritaikyta apšvietimui. Dabartinių lempučių prototipas šviesdavo maždaug 13 val. Įdomu tai, kad genialusis išradėjas, išradęs ar patobulinęs daugiau nei tūkstantį prietaisų, mokykloje mokėsi tik tris mėnesius, o mokytojas laikė jį atsilikusiu. Savo pirmąjį išradimą – elektrinį balso įrašymo prietaisą – T. A. Edisonas sukūrė būdamas vos 21 m. Jis prisidėjo ir prie kamerų, projektorių, diktofono, akumuliatorinės baterijos, gramofono ir daugybės kitų išradimų.

Reiklusis F. Lisztas

1811 m. spalio 22 d. gimė vengrų kompozitorius ir legendinis pianistas virtuozas Ferenzas Lisztas, sukūręs kelis iš sudėtingiausių pasaulyje kūrinių pianinui. Koncertuoti F. Lisztas pradėjo vos devynerių. Per visą savo šlovingą karjerą kūrėjas buvo labai reiklus publikai. Jis teigė, kad menininkas nėra tarnas, tenkinantis ponų užgaidas.

Kartą F. Lisztas atsisakė groti karalienei Izabelei II, kadangi nebuvo jai pristatytas. Kitą kartą genialusis vengras nutraukė koncertą ir, iškėlęs rankas virš klaviatūros, laukė, kol caras Nikolajus I baigs kalbėtis su ložės kaimynu. Pasakojama, kad grojant F. Lisztui, ekstravagantiškoji rašytoja George Sand mėgo sėdėti prie jo fortepijono ant grindų. Teigiama, kad garsusis kompozitorius buvo užmezgęs artimus santykius su šia rašytoja.

Beje, F. Liszto mylimųjų sąrašas pakankamai ilgas, o jo meilės nuotykiai buvo mėgiama Europos melomanų apkalbų tema. Kaip ten bebūtų, F. Lisztas padarė didžiulę įtaką Europos muzikos raidai.

Gražuolis O. Wilde’as

1854 m. spalio 16 d. gimė airių dramaturgas, poetas ir rašytojas, romano „Doriano Grėjaus portretas“ autorius Oscaras Wilde’as. Motina, laukusi dukters, mažąjį Oscarą rengdavo kaip mergaitę, užaugino jam ilgus plaukus. Jau koledže išryškėjo gražuolio lepūnėlio gabumai kalboms ir meilė menams. O. Wilde’as be didelių pastangų su pagyrimu baigė Oksfordo universitetą. Jo stilius – efektingi drabužiai ir grakšti kalbos maniera – gavo estetizmo vardą, tad neveltui jis vadinamas estetizmo pranašu.

Grožio apaštalas ėmėsi propaguoti estetines idėjas: jis skaitė paskaitas, rašė eilėraščius, važinėjo po svečias šalis, bandydamas įtikinti, kad tikrasis kelias – sugrįžimas prie grožio idealų. Rašė O. Wilde’as daug ir be pertraukos. Tačiau pažintis su jaunu poetu Alfredu Douglasu, Doriano Grėjaus prototipu, dar vadinamu lemtingąja O. Wilde’o meile, viską apvertė aukštyn kojomis – anglų visuomenė pasmerkė rašytoją už homoseksualumą ir įkalino.

Išėjęs iš kalėjimo, rašytojas apsigyveno Paryžiuje. Mirė jis 1900 m., aklas ir nuskurdęs, ant viešbučio, kuriame buvo apsistojęs, savininko rankų. Jis ir palydėjo rašytoją į vargšų kapines. Tiesa, vėliau O. Wilde’o palaikai buvo perlaidoti garsiosiose Père Lachaise kapinėse Paryžiuje.

Už šuolį parašiutu – laisvė

1797 m. spalio 22 d. Paryžiuje pirmą kartą sėkmingai išmėgintas parašiutas. Prancūzas Andre-Jacques’as Garnerin su parašiutu iššoko iš oro baliono, pakilusio į maždaug pusės kilometro aukštį. Tiesa, pirmieji sėkmingi šuoliai į parašiutus panašiais prietaisais buvo atlikti dar 1306 m. Kinijoje. O štai 1485 m. meistras Leonardo iš Italijos nupiešė žmogų, kabantį ant virvių po gaubtu, ir šalia parašė: „Pasiėmęs įtempto audeklo „palapinę“, kurios kiekviena kraštinė yra dvylikos uolekčių ilgio, žmogus gali kristi iš bet kokio aukščio nebijodamas žūti“.

Tiesa, pats mokslininkas kupolo nepagamino ir jo neišbandė, tačiau šiuolaikinio parašiuto idėja priklauso būtent jam.

Drąsuolių, norinčių išbandyti šitą „palapinę“, teko ilgai ieškoti. Nors ir buvo pažadėtas atlygis (pilna piniginė auksinių monetų), Paryžiuje neatsirado nė vieno savanorio. Tuomet atlikti eksperimentą buvo patikėta vienam mirtininkui. Šiurpo krečiamas kalinys buvo užkeltas ant ginklų bokšto stogo. Nušoko kaip buvo pamokytas – į šalis ištiesęs rankas. Ir stebuklas įvyko: iš atraižų pasiūtas apsiaustas jam padėjo nusileisti ant žemės ir likti gyvam. Buvęs mirtininkas už šį žygdarbį gavo ne tik žadėtus pinigus, bet ir laisvę.

Mūsų šalyje pirmąjį šuolį parašiutu 1891 m. atliko Stanislovas Drevnickis. Jis sėkmingai nusileido Kalnų parke Vilniuje.

Popiežiai

1912 m. spalio 17 d. gimė būsimasis popiežius Jonas Paulius I, kurio tikrasis vardas Albino Luciani. Romos katalikų bažnyčios vadovu jis buvo išrinktas 1978 m. rugpjūtį, tačiau mirė jau po keturių savaičių. Taigi 1978 m. spalio 16 d. kardinolas Karolis Wojtyla iš Lenkijos buvo išrinktas popiežiumi ir tapo Jonu Pauliumi II. Jis buvo pirmasis popiežius ne italas per 456 m.

Vienu sakiniu

1988 m. spalio 21 d. Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Tą pačią dieną tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra ir Šv. Kazimiero bažnyčia.

1325 m. spalio 16 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ištekino savo dukterį Aldoną už Lenkijos karaliaus Vladislovo I sūnaus Kazimiero ir taip sudarė sąjungą su Lenkijos karaliumi.

1632 m. spalio 20 d. gimė anglų architektas ir astronomas seras Christopheris Wrenas. Londone jis suprojektavo ir pastatė daugiau kaip 50 bažnyčių, iš kurių garsiausia – Šv. Povilo katedra.

1956 m. spalio 17 d. karalienė Elžbieta II atidarė pirmąją Didžiojoje Britanijoje atominę elektrinę.

1964 m. spalio 22 d. prancūzų rašytojas Jeanas-Paulis Sartre’as atsisakė priimti Nobelio literatūros premiją, pareiškęs, kad tai sumažintų jo kūrybos poveikį.

1882 m. spalio 19 d. gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius.

1923 m. spalio 21 d. Vokietijos muziejuje Miunchene pradėjo veikti pirmasis pasaulyje planetariumas.

1938 m. spalio 22 d. amerikiečių išradėjas Chesteris F. Carlsonas dauginimo aparatu padarė pirmąją kopiją.

1959 m. spalio 16 d. mirė Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo štabo viršininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas George’as C. Marshallas. 1947 m. jo pasiūlytai Europos atstatymo programai vėliau prigijo Marshallo plano vardas.

1987 m. spalio 22 d. „Christie’s“ aukcione Niujorke negausaus pirmojo Gutenbergo Biblijos leidimo vienas iš egzempliorių parduodas už rekordinę – beveik 5,5 mln. dolerių – sumą. Johano Gutenbergo Biblija – žymiausias šio spaustuvininko ir išradėjo darbas – buvo išspausdinta apie 1454 m.

1988 m. spalio 22 d. Argentinos sostinėje Buenos Airėse užfiksuota neįprasta įvykių seka: čia nuo namo krintantis šuo užmušė moterį, kitą krintantį šunį stebėjusią moterį partrenkė ir mirtinai sužalojo autobusas, o abu nelaimingus atsitikimus mačiusį vyriškį ištiko infarktas ir jis taip pat mirė.

„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (1)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Bardų sostinėje Anykščiuose nusileido „Purpurinis vakaras" (2)

Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio...

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Top naujienos

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (28)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (751)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (18)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (68)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (29)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (22)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

Japoniją pribaigė ne atominė bomba, o Stalino sprendimas? (617)

Šiemet buvo minimos 72-osios Hirosimos bombardavimo metinės. JAV branduolinio ginklo panaudojimas...

Nevaldoma kinų kosminė stotis netrukus kris į Žemę (19)

Nevaldoma Kinijos kosminė stotis, kaip teigiama, po mažiau nei vienerių metų sugrįš į Žemės...

Neatsakingas antibiotikų vartojimas sukelia pavojingas infekcijas pražūtingiausia senyvo amžiaus pacientams (2)

Anot medikų, neatsakingas antibiotik ų vartojimas didina pavojingų infekcijų riziką. Jų...