Špyga tautiečiams
Lėktuvas tolimam skrydžiui netiko: reikėjo naujo variklio, papildomų bakų kurui, matavimo prietaisų. Tam trūko pinigų, tad pilotai pagalbos kreipėsi į tautiečius. Aukas rinkti sekėsi sunkiai, nes ne visi tikėjo lakūnais.
Atsirado ir tokių, kurie netgi įtarinėjo. Štai, pavyzdžiui, viename socialistų laikraštyje „Keleivis“ buvo rašoma: „Daleiskime, kad jiedu Atlantidą ir perskris, tai tuomet išgarsins ne Lietuvą, bet patys save ir iš to pasidarys gražaus kapitalo. Gi Amerikos lietuviams, kurie rėmė tų karjeristų sumanymą, teliks didelė špyga“.
Vis dėlto balandį „Lituanica“ buvo paruošta skrydžiui – pagaminti ilgesni sparnai, įmontuotas naujas propeleris, lėktuvas nudažytas oranžine spalva, bakai pripildyti kuro. Jie, beje, svėrė tiek daug, jog teko atsisakyti parašiutų, radijo, autopiloto, kitų būtinų navigacinių priemonių.
Pilotai turėjo tik indą geriamojo vandens, termosą kavos, sumuštinių, vaisių, kondensuoto pieno plytelių. Nepaisant to, lėktuvas vis tiek atrodė perpildytas ir vos vos atsiplėšė nuo žemės.
Grybautojos radinys
Žinią apie pradėtą „Lituanicos“ skrydį plačiai po pasaulį paskleidė telegramų agentūros. Tą pačią dieną apie tai sužinojo ir Lietuva. Liepos 16-ąją Aleksoto oro uoste pasirodančių didvyrių laukė 25 tūkst. žmonių minia.
Lėktuvas turėjo atskristi apie 2–3 val. nakties.
Perskridę Atlanto vandenyną, dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir pasiekė Vokietiją. 0 val. 36 min. lėktuvas nukrito Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo iki Kauno likus vos 650 km. Oficialiai pranešta, kad avarija įvyko dėl audros ar motoro gedimo.
Kai kuriuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad lėktuvas galėjo skristi virš slapto vokiečių karinio objekto ir vokiečiai, palaikę jį žvalgybiniu priešų lėktuvu, numušė. Pilotų kūnuose kulkų pėdsakų nerasta. Dar viena versija skelbia, kad pilotus galėjo suklaidinti aukščio rodiklis, kuris Niujorke buvo nustatytas pagal jūros lygį.
Katastrofos vietoje žemės lygis yra apie 400 m aukštesnis negu jūros lygis, todėl skrendant prietaisas rodė 400 m aukštį, kai tuo metu lėktuvas jau buvo arti žemės.
Sudužusį lėktuvą aptiko vieno kaimelio gyventoja, išėjusi į mišką grybauti. Vokiečių oro policija nustatė, jog tai „Lituanica“. Liepos 19-ąją į Lietuvą, lydimi 9 karo aviacijos lėktuvų eskorto, ąžuoliniuose karstuose pargabenti lakūnų kūnai. Jų laidotuvėse dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.
Mėnulis kaip futbolo aikštė
1969 m. liepos 16–24 d. JAV kosminis laivas „Appolo – 11“ su trijų astronautų – Neilo Armstrongo, Edvino Aldrino ir Michaelio Collinso – įgula atliko legendinį skrydį į Mėnulį, kur žmogus žengė pirmuosius žingsnius. Tai padaręs astronautas N. Armstrongas ištarė savo garsiąją frazę: „Žmogui – tai mažas žingsnis, tačiau žmonijai – milžiniškas šuolis į priekį“.
Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas „Žinių radijui“ pasakojo, jog nusileidę Mėnulio Ramybės jūroje, astronautai puolė prie iliuminatorių: „Mėnulis atrodė maždaug taip, kaip prožektorių apšviesta futbolo aikštė. Kaip tik tuo metu tekėjo saulė, tad Mėnulio dykumoje driekėsi ilgi šešėliai. O pats Mėnulio paviršius buvo nusėtas didžiuliais akmenimis. Jie, apšviesti saulės, spindėjo įvairiausiomis spalvomis. Tai buvo didinga akimirka – žmogus pirmą kartą pro langą pažiūrėjo ne į savo kiemą, o į kitą pasaulį, į kitą kosminį kūną“.
Mandela
Liepos 18 d. 88-ąjį gimtadienį atšventė pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Nelsonas Mandela. Tiesa, prieš tapdamas prezidentu, jis 27-erius metus praleido apartheido kalėjimuose – už tai, kad organizavo pasipriešinimus prieš rasistinę baltųjų politiką.
N. Mandela šaliai vadovavo nuo 1994 m. iki 1999 m. Jis čia sukūrė taikią demokratinę daugelio rasių valstybę. Šiandien, nors ir pasitraukęs iš aktyvios visuomeninės veiklos, N. Mandela yra vienas žinomiausių ir gerbiamiausių žmonių pasaulyje.
Drąsioji vienuolė
1938 m. liepos 22 d. gimė garsi disidentė sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė. Baigusi vidurinę mokyklą, ji pasirinko vienuolės gyvenimo kelią. 1974 m. pavasarį N. Sadūnaitė ėmė dauginti bei platinti „LKB kroniką“ – žymiausią sovietmečiu leistą nelegalų pogrindžio žurnalą. Netrukus ją, rašomąja mašinėle perrašinėjančią šį leidinį, užklupo KGB ir areštavo. Už tai N. Sadūnaitė buvo nuteista laisvės atėmimu šešeriems metams ir turėjo kalėti Mordovijoje bei Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą, N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinkdavo žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redaguodavo, daugindavo, gabendavo leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus.
Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma žiauriausiais būdais. N. Sadūnaitė ir šiandien nenustoja rūpintis žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.
McLuhanas
1911 m. liepos 21 d. gimė vienas žymiausių komunikacijos tyrinėtojų ir teoretikų Marshallas McLuhanas. Jis yra tokių sąvokų kaip „masinės informavimo priemonės“, „globalus kaimas“, „informacijos amžius“ ir kt. pradininkas. M. McLuhanas gimė Kanadoje, apsigynė anglų literatūros daktaro disertaciją. Vėliau dėstė įvairiuose universitetuose, bendradarbiavo su daugeliu literatūros žurnalų, parašė garsias knygas „Mechaninė nuotaka“, „Kaip suprasti medijas“ ir kt. Beje, pastaroji knyga, išleista dar 1964-aisiais, lietuviškai pasirodė tik 2003 m.
M. McLuhanas įgijo daugybę pasekėjų visame pasaulyje, o prancūzų kalboje jo vardas tapo netgi bendriniu žodžiu, skirtu įvardyti populiariajai kultūrai.
Savo darbuose jis nevengia aforizmų, tokių kaip „elektros šviesa yra gryna informacija“ arba „žmonės iš tikrųjų neskaito laikraščių, o įlipa į juos kaip ir kas rytą į karštą vonią“.
Poetų poetas
1304 m. liepos 20 d. gimė poetas Francesco Petrarca. Jis laikomas vienu iš Italijos literatūros tėvų, o jam dar gyvam esant buvo tituluojamas „visų poetų poetu“. F. Petrarca buvo smalsus, kritiško proto, troško pažinti pasaulį. Daug keliavo po Europą rinkdamas, studijuodamas ir komentuodamas antikos veikalus, dėl to net gavo ir pirmojo humanisto vardą.
Na, o didžiausią šlovę jam pelnė lyrikos rinktinė „Dainų knyga“.
Mylimajai Laurai skirtoje knygoje F. Petrarca sudėjo daugiau kaip 300 sonetų. Poeto kūryba padarė didžiulę įtaką visai vėlesnei pasaulio literatūrai.
Išlaidus ir be didelių gabumų
1492 m. liepos 18 d. Lietuvos didikai Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko 32 m. Kazimiero Jogailaičio sūnų Aleksandrą. 1501 m. jis tapo ir Lenkijos karaliumi. Būtent Aleksandro laikais pradėta sėkmingai kaupti Lietuvos Metrika (valstybės archyvas).
Manoma, kad pats didysis kunigaikštis vadovavo diplomatinei tarnybai ir raštinei. Aleksandrui valdant, Vilnius virto vienu didesnių Europos miestų – jame įsikūrė pirmieji amatininkų cechai, buvo perstatyta rotušė, įrengtas arsenalas bei vaistinė. Tomas Venclova knygoje „Vilniaus vardai“ rašo, jog pats Aleksandras nepasižymėjo dideliais gabumais ir garsėjo išlaidumu. 1495 m., liepęs pasišalinti iš Lietuvos žydams, jis įvykdė pirmąją antižydišką akciją Vidurio Rytų Europoje.
Ši reforma įvykdyta, matyt, mėgdžiojant Ispaniją, iš kurios žydai buvo išvaryti 1492 m. Istorikai šį žingsnį aiškina paties Aleksandro prasiskolinimu žydų palūkininkams. Po kelerių metų jis leido žydams grįžti ir grąžino jų turtą. Gyvenimo pabaigoje Aleksandras buvo paralyžiuotas. Jis vienintelis iš bendrų Lietuvos ir Lenkijos vadovų palaidotas Viniaus katedroje. Jo palaikai rasti 1931 m.
Šach – mat
Liepos 20-oji – tarptautinė šachmatų diena. Ji pradėta švęsti nuo 1966 m. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad šiam žaidimui gali būti apie 2 tūkst. metų.
Šachmatai atsirado Indijoje. „Šach-mat“ reiškia „valdovas mirė“. Pasaulyje šachmatai paplito per paskutinius du šimtmečius. XVIII a. šachmatų centru tapo Paryžius ir Londonas, vėliau šachmatai išplito po visą Europą. Na, o Lietuvoje šachmatais pradėta žaisti apie XVII a. – tuomet tarpusavyje rungtyniaudavo Lietuvos didikai. 1887 m. Vilniuje buvo įkurtas pirmasis šachmatų būrelis.
Vienu sakiniu
1893 m. liepos 20 d. gimė Graikijos karalius Aleksandras. Jis, manoma, yra vienintelis monarchas, miręs nuo beždžionės įkandimo.
1936 m. liepos 18 d. prasidėjo Ispanijos pilietinis karas. Ankstų rytą radijo stotis ištaria žodžius: „Ispanijos dangus giedras“. Tai buvo signalas pradėti tautos sukilimą prieš Madride valdančius komunistus, kurie gaudavo nurodymus iš Maskvos. Ispanijos pilietinis karas truko pusketvirtų metų ir baigėsi tautinių jėgų pergale.
1986 m. liepos 17 d. teletilto (tai buvo „Perestroikos“ sankcionuota naujovė) Leningradas–Bostonas metu viena moteris sušuko: „Mūsuose – SSRS – sekso nėra!“ Ši frazė bemat apskriejo visą pasaulį.
1875 m. liepos 23 d. mirė amerikietis išradėjas Isaacas Merrittas Singeris. Jis, be kita ko, 1851 m. sukonstravo pirmąją praktikoje pritaikomą siuvimo mašiną, siuvančią ištisiniais ir figūriniais dygsniais.
1976 m. liepos 18 d. Monrealyje prasidėjo 21-oji olimpiada, į istoriją įėjusi tuo, kad joje buvo uždrausta dalyvauti Taivano delegacijai, o 19 valstybių delegacijos, protestuodamos prieš Naujosios Zelandijos regbio rungtynes su Pietų Afrika, išvyko namo pirma laiko.
1980 m. liepos 19 d. Maskvoje prasidėjo olimpinės žaidynės, kurias, protestuodamos prieš sovietų invaziją Afganistane, boikotavo daugiau nei 45 valstybės.
1991 m. liepos 17 d. Lietuvoje pirmą kartą po 1940-ųjų metų įvyko varžytinės – teismo sprendimu 2 kambarių butas Kaune parduotas už 83 tūkst. rublių.
„Laiko vinys“ – penktadieniais 10.10 val. (kart. 19.10 val., šeštadienį 16.05 val., sekmadienį 10.05 val.).
