L. Šepka ir A. Mončys: aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

Kovo 25 dieną Alantos dvaro galerijoje atidaroma paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys: skulptūros, piešiniai, videofilmai“. Ekspozicijoje – žymiausio XX amžiaus Lietuvos dievdirbio, iš Rokiškio krašto kilusio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai ir kretingiškio, po karo Paryžiuje gyvenusio Antano Mončio (1921–1993) modernios skulptūros, keramika, koliažai, piešiniai.
Lionginas Šepka, Antanas Mončys
© DELFI montažas

Kiek žinoma, bendraamžiai A. Mončys ir L. Šepka tiesiogiai nebuvo susitikę (A. Mončys Paryžiuje galėjo matyti sovietmečio kultūrinės spaudos publikacijas apie L. Šepkos kūrybą).

Bet abiejų menininkų gyvenimas buvo pažymėtas tos pačios kūrybinės aistros. Kita vertus – tremtinio drama. L. Šepka – Pandėlio atstumtasis, gyvenęs žeminėje, dūminėje pirkioje, ketveriems metams valdžios ir giminių ištremtas į Vilkaviškio Didvyžių senelyną. A. Mončys ilgai gyveno Prancūzijoje, bet nepriėmė šios šalies pilietybės, netikromis pavardėmis susirašinėjo su sovietinėje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Lionginas Šepka, 1977 m.
Lionginas Šepka, 1977 m.
© Petras Dūda / Rokiškio krašto muziejaus fondai

L. Šepkos ir A. Mončio kūryba kartais tiesiog nuostabiai susijusi temomis, formų išraiškomis – nuolatiniais gyvybės, meilės ir mirties ženklais. Tarkime, L. Šepkos siužetai: Kristus, Marija, angelai, šventieji, A. Mončio abstrahuotas medinis „Rūpintojėlis“, „Meilė“, piešinys „Gimimo pranešimas“.

Antanas Mončys, 1962 m.
Antanas Mončys, 1962 m.
© Algimantas Kezys

Arba tradiciniame Lietuvių mene sutinkamos grandinės, išdrožtos iš vieno masyvo. Alantos parodoje – A. Mončio didelis, iš stambių kaštono medžio žiedų sunertas „Karalius – tinginys“, L. Šepkos – medinių grandinių detalės iš paminklo broliui Petrui.

Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Lazdos: A. Mončio „Lazda-moteris“, L. Šepkos augaliniais motyvais ir tekstais dekoruotos septynios lazdos.

Rankos: A. Mončio akmeninis reljefas „Ranka-mėnulis“, medinė „Ranka“, L. Šepkos kelios atskiros medinės rankos šventųjų statuloms arba išdrožtas naujametinis sveikinimas su dviem besisveikinančiomis rankomis.

Antanas Mončys. "Paukštis"
Antanas Mončys. "Paukštis"
© V.Žuko nuotr.

Paukščiai: dešimt mažų ir didelių L. Šepkos paukščių, likusių iš kompozicijos „Paukščių balius“ (1970–1972), A. Mončio „Paukštis“, „Paukščio galva“ ir spalvoti paukščiukai-švilpukai, kuriuos dailininkas nulipdė trims savo vaikams švilpauti.

Antanas Mončys. Švilpukai
Antanas Mončys. Švilpukai
© V.Žuko nuotr.

Mirties pavidalai: A. Mončio kaulinė moteris, lipanti laiptais, piešta „Kaukolė“, didelis medinis kabantis „Skeletas I“, L. Šepkos aštuoni nukryžiuotieji su išdrožtais kančios įrankiais ar pasižadėjimo žodžiais.

Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Abu Alantos parodos autoriai – savamokslis L. Šepka ir profesionalas A. Mončys – tai gyvastinga, beveik prigimtinė formos pajauta, lietuviško meno tradicija, panirusi į sakralines krikščionybės versmes, sąmoningai arba intuityviai išgyvenusi XX amžiaus egzistencializmą.

Alantos dvaro galerijos paroda sudaryta iš kūrinių, paskolintų iš Karolinos ir Arūno Paliulių privačios kolekcijos, Paryžiuje gyvenančio A. Mončio sūnaus Jeano Christophe'o Moncys rinkinio, Eleonoros ir Vlado Žukų kolekcijos, Rokiškio krašto muziejaus ir Palangos Antano Mončio namų-muziejaus fondų.

Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
© V.Žuko nuotr.

Ekspozicija papildyta fotografo Algimanto Kezio (1928–2015) darytais A. Mončio paryžietiškais portretais, dviem Henriko Gulbino ir Ugnės Karvelis sukurtais filmais apie A. Mončį, dokumentininko Rimanto Šilinio filmu apie L. Šepką „Pasirašau – arkitektas“ (1972), kun. Alfonso Jančio (1954) ir Petro Dūdos (1977) sukurtais L. Šepkos foto portretais.

Paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“ Alantos dvaro galerijoje veiks iki birželio 30 dienos.

Lionginas Šepka. "Kristus"
Lionginas Šepka. "Kristus"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

P. Bruckneris: noras būti laimingam nuo gimimo iki kapo duobės – slegianti idėja

Noras būti laimingam visą laiką yra geriausias būdas tapti nelaimingam, LRT KLASIKAI sako visame pasaulyje garsus prancūzų rašytojas, eseistas, filosofas Pascalis Bruckneris. „Mūsų žemyne kaip pagrindiniai tikslai buvo iškelti laimė ir vartotojiškumas, bet tai negali būti pasitenkinimo šaltiniu. [...] Aristotelis sakė, kad mes galime būti laimingi tik tiek, kiek žmogus gali būti laimingas. Tai reiškia – kartais“, – teigia P. Bruckneris.

Provincijos mechaniko protą užtemdė jausmai svetimai moteriai

Vieno perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Andriaus Blaževičiaus pilnametražis debiutas „Šventasis“ nukelia į Lietuvos provincijos miestelį, kurį pasiekė 2008-ųjų metų ekonominė krizė. Iš gamyklos atleistas vyras (akt. Marius Repšys) mėgina susirasti naują darbą, tačiau užgimus jausmams kitai moteriai, ima griūti šeima.

Ryškų pėdsaką pasaulio mene palikusio kūrėjo parodą sudrumstė netikėta staigmena (5)

Šeštadienį Druskininkų Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje paminėtos šio dailininko 110-osios gimimo metinės ir atidaryta paroda „Nuo Freiburgo iki Soho“. Per šventę su galerijos svečiais atsisveikino Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė, menotyrininkė Vida Mažrimienė, apsisprendusi atsistatydinti iš pareigų.

Nemokami filmų seansai – besidomintiems mokslinės tematikos filmais (3)

Ir šiemet „Kino pavasaris“ tęsią draugystę su moksliukais, surengdamas jiems šeštąjį mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Jo nemokami seansai skirti vyresnių klasių mokiniams, studentams bei visiems besidomintiems mokslinės tematikos filmais.

Pirmą kartą vykusioje šiuolaikinio meno paramos vakarienėje pristatytas „ArtVilnius“ meno klubas (3)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvoje šiuolaikinio meno paramos vakaras „Join the Club“, kurį surengė tarptautinė meno mugė „ArtVilnius“ ir jos mecenatė, advokatų kontora „Cobalt“.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 31 d. 19.00 val.

PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2017 balandžio 06 d. 19.00 val.
Sėkmingai „Eglės žalčių karalienės“ mitą Italijoje sukūręs Oskaras Koršunovas sugrįžta į savo OKT/Vilniaus miesto teatrą. Jau šį savaitgalį (kovo 25-26 d.) režisierius kviečia į premjerą „Šokis Delhi“ pagal kultinio šių dienų rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę.
O. Koršunovo premjeroje „Šokis Delhi“ – jautriai komiška istorija apie meilę, mirtį ir šokį
2017 kovo 22 d.