L. Šepka ir A. Mončys: aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

Kovo 25 dieną Alantos dvaro galerijoje atidaroma paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys: skulptūros, piešiniai, videofilmai“. Ekspozicijoje – žymiausio XX amžiaus Lietuvos dievdirbio, iš Rokiškio krašto kilusio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai ir kretingiškio, po karo Paryžiuje gyvenusio Antano Mončio (1921–1993) modernios skulptūros, keramika, koliažai, piešiniai.
Lionginas Šepka, Antanas Mončys
© DELFI montažas

Kiek žinoma, bendraamžiai A. Mončys ir L. Šepka tiesiogiai nebuvo susitikę (A. Mončys Paryžiuje galėjo matyti sovietmečio kultūrinės spaudos publikacijas apie L. Šepkos kūrybą).

Bet abiejų menininkų gyvenimas buvo pažymėtas tos pačios kūrybinės aistros. Kita vertus – tremtinio drama. L. Šepka – Pandėlio atstumtasis, gyvenęs žeminėje, dūminėje pirkioje, ketveriems metams valdžios ir giminių ištremtas į Vilkaviškio Didvyžių senelyną. A. Mončys ilgai gyveno Prancūzijoje, bet nepriėmė šios šalies pilietybės, netikromis pavardėmis susirašinėjo su sovietinėje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Lionginas Šepka, 1977 m.
Lionginas Šepka, 1977 m.
© Petras Dūda / Rokiškio krašto muziejaus fondai

L. Šepkos ir A. Mončio kūryba kartais tiesiog nuostabiai susijusi temomis, formų išraiškomis – nuolatiniais gyvybės, meilės ir mirties ženklais. Tarkime, L. Šepkos siužetai: Kristus, Marija, angelai, šventieji, A. Mončio abstrahuotas medinis „Rūpintojėlis“, „Meilė“, piešinys „Gimimo pranešimas“.

Antanas Mončys, 1962 m.
Antanas Mončys, 1962 m.
© Algimantas Kezys

Arba tradiciniame Lietuvių mene sutinkamos grandinės, išdrožtos iš vieno masyvo. Alantos parodoje – A. Mončio didelis, iš stambių kaštono medžio žiedų sunertas „Karalius – tinginys“, L. Šepkos – medinių grandinių detalės iš paminklo broliui Petrui.

Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Lazdos: A. Mončio „Lazda-moteris“, L. Šepkos augaliniais motyvais ir tekstais dekoruotos septynios lazdos.

Rankos: A. Mončio akmeninis reljefas „Ranka-mėnulis“, medinė „Ranka“, L. Šepkos kelios atskiros medinės rankos šventųjų statuloms arba išdrožtas naujametinis sveikinimas su dviem besisveikinančiomis rankomis.

Antanas Mončys. "Paukštis"
Antanas Mončys. "Paukštis"
© V.Žuko nuotr.

Paukščiai: dešimt mažų ir didelių L. Šepkos paukščių, likusių iš kompozicijos „Paukščių balius“ (1970–1972), A. Mončio „Paukštis“, „Paukščio galva“ ir spalvoti paukščiukai-švilpukai, kuriuos dailininkas nulipdė trims savo vaikams švilpauti.

Antanas Mončys. Švilpukai
Antanas Mončys. Švilpukai
© V.Žuko nuotr.

Mirties pavidalai: A. Mončio kaulinė moteris, lipanti laiptais, piešta „Kaukolė“, didelis medinis kabantis „Skeletas I“, L. Šepkos aštuoni nukryžiuotieji su išdrožtais kančios įrankiais ar pasižadėjimo žodžiais.

Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Abu Alantos parodos autoriai – savamokslis L. Šepka ir profesionalas A. Mončys – tai gyvastinga, beveik prigimtinė formos pajauta, lietuviško meno tradicija, panirusi į sakralines krikščionybės versmes, sąmoningai arba intuityviai išgyvenusi XX amžiaus egzistencializmą.

Alantos dvaro galerijos paroda sudaryta iš kūrinių, paskolintų iš Karolinos ir Arūno Paliulių privačios kolekcijos, Paryžiuje gyvenančio A. Mončio sūnaus Jeano Christophe'o Moncys rinkinio, Eleonoros ir Vlado Žukų kolekcijos, Rokiškio krašto muziejaus ir Palangos Antano Mončio namų-muziejaus fondų.

Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
© V.Žuko nuotr.

Ekspozicija papildyta fotografo Algimanto Kezio (1928–2015) darytais A. Mončio paryžietiškais portretais, dviem Henriko Gulbino ir Ugnės Karvelis sukurtais filmais apie A. Mončį, dokumentininko Rimanto Šilinio filmu apie L. Šepką „Pasirašau – arkitektas“ (1972), kun. Alfonso Jančio (1954) ir Petro Dūdos (1977) sukurtais L. Šepkos foto portretais.

Paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“ Alantos dvaro galerijoje veiks iki birželio 30 dienos.

Lionginas Šepka. "Kristus"
Lionginas Šepka. "Kristus"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Keturios teatro „Kitas kampas” sezono uždarymo kovos: kas išliks gyvi?

Du vakarai ir net keturi interaktyvūs improvizacijų šou – taip bus uždarytas aštuntasis profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ sezonas. Birželio 14 ir 15 d. Vilniaus gyventojai ir svečiai galės išvysti keturis „Improvizacijos kovų“ šou bei tapti liudininkais to, apie ką teatro aktoriai sako: „Tai azartiškiausias teatrinis žanras pasaulyje “.

Kūrybos vakare „Oskaras Milašius. Septynios vienatvės“ viešės ir P. Venslovas (2)

Gegužės 29 d., (pirmadienį), 18 val. Lietuvos teatro sąjungoje įvyks kūrybos vakaras „Oskaras Milašius. Septynios vienatvės“. Viešės aktorius Petras Venslovas, kuris parengė programą skirtą 140-osioms poeto gimimo metinėms paminėti.

Šiauliuose vykusios Muziejų nakties metu kultūra susidomėjo daugiau kaip 26 tūkst. žmonių (1)

2017 m. gegužės 20 d. šiauliečius ir miesto svečius naktinėti kvietė 13 miesto muziejų. Per naktį muziejus aplankė rekordinis lankytojų skaičius – 26 508.

Tradicinėje muziejų naktyje – būriai kultūros ištroškusių žmonių (53)

Šeštadienio vakarą Vilniaus muziejai tradiciškai atvėrė duris nakčiai, kurios metu į muziejus lankytojai bus įleidžiami iki vėlumos. Tradicinė muziejų naktis vėl suviliojo minias vilniečių.

J. M.Basquiato paveikslas Niujorko aukcione nupirktas už rekordinę 110,5 mln. dolerių sumą (6)

Jeano-Michelio Basquiato 1982 metų paveikslas „Be pavadinimo“ (Untitled) ketvirtadienį vakare „Sotheby's“ šiuolaikinio meno aukcione Niujorke buvo nupirktas už 110,5 mln. dolerių (99,5 mln. eurų).
OKT teatras

TERAPIJOS premjera!
2017 gegužės 24 d. 19.00 val.

VESTUVĖS
2017 gegužės 26 d. 19.00 val.
Kaip žemiausios kastos tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą ieško režisierius Oskaras Koršunovas, jau šį vakarą (gegužės 16 d.) kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka pristatantis monospektaklį pagal ukrainiečių klasiko Nikolajaus Gogolio apysaką „Pamišėlio užrašai“. XIX-ame amžiuje parašyta apysaka XXI-ojo amžiaus pradžioje vėl skamba kaip niekad aktualiai.
O. Koršunovo premjera „Pamišėlis“ – apie nenorą taikstytis su normalumo fašizmu
2017 gegužės 16 d.