L. Šepka ir A. Mončys: aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

Kovo 25 dieną Alantos dvaro galerijoje atidaroma paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys: skulptūros, piešiniai, videofilmai“. Ekspozicijoje – žymiausio XX amžiaus Lietuvos dievdirbio, iš Rokiškio krašto kilusio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai ir kretingiškio, po karo Paryžiuje gyvenusio Antano Mončio (1921–1993) modernios skulptūros, keramika, koliažai, piešiniai.
Lionginas Šepka, Antanas Mončys
© DELFI montažas

Kiek žinoma, bendraamžiai A. Mončys ir L. Šepka tiesiogiai nebuvo susitikę (A. Mončys Paryžiuje galėjo matyti sovietmečio kultūrinės spaudos publikacijas apie L. Šepkos kūrybą).

Bet abiejų menininkų gyvenimas buvo pažymėtas tos pačios kūrybinės aistros. Kita vertus – tremtinio drama. L. Šepka – Pandėlio atstumtasis, gyvenęs žeminėje, dūminėje pirkioje, ketveriems metams valdžios ir giminių ištremtas į Vilkaviškio Didvyžių senelyną. A. Mončys ilgai gyveno Prancūzijoje, bet nepriėmė šios šalies pilietybės, netikromis pavardėmis susirašinėjo su sovietinėje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Lionginas Šepka, 1977 m.
Lionginas Šepka, 1977 m.
© Petras Dūda / Rokiškio krašto muziejaus fondai

L. Šepkos ir A. Mončio kūryba kartais tiesiog nuostabiai susijusi temomis, formų išraiškomis – nuolatiniais gyvybės, meilės ir mirties ženklais. Tarkime, L. Šepkos siužetai: Kristus, Marija, angelai, šventieji, A. Mončio abstrahuotas medinis „Rūpintojėlis“, „Meilė“, piešinys „Gimimo pranešimas“.

Antanas Mončys, 1962 m.
Antanas Mončys, 1962 m.
© Algimantas Kezys

Arba tradiciniame Lietuvių mene sutinkamos grandinės, išdrožtos iš vieno masyvo. Alantos parodoje – A. Mončio didelis, iš stambių kaštono medžio žiedų sunertas „Karalius – tinginys“, L. Šepkos – medinių grandinių detalės iš paminklo broliui Petrui.

Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Lazdos: A. Mončio „Lazda-moteris“, L. Šepkos augaliniais motyvais ir tekstais dekoruotos septynios lazdos.

Rankos: A. Mončio akmeninis reljefas „Ranka-mėnulis“, medinė „Ranka“, L. Šepkos kelios atskiros medinės rankos šventųjų statuloms arba išdrožtas naujametinis sveikinimas su dviem besisveikinančiomis rankomis.

Antanas Mončys. "Paukštis"
Antanas Mončys. "Paukštis"
© V.Žuko nuotr.

Paukščiai: dešimt mažų ir didelių L. Šepkos paukščių, likusių iš kompozicijos „Paukščių balius“ (1970–1972), A. Mončio „Paukštis“, „Paukščio galva“ ir spalvoti paukščiukai-švilpukai, kuriuos dailininkas nulipdė trims savo vaikams švilpauti.

Antanas Mončys. Švilpukai
Antanas Mončys. Švilpukai
© V.Žuko nuotr.

Mirties pavidalai: A. Mončio kaulinė moteris, lipanti laiptais, piešta „Kaukolė“, didelis medinis kabantis „Skeletas I“, L. Šepkos aštuoni nukryžiuotieji su išdrožtais kančios įrankiais ar pasižadėjimo žodžiais.

Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Abu Alantos parodos autoriai – savamokslis L. Šepka ir profesionalas A. Mončys – tai gyvastinga, beveik prigimtinė formos pajauta, lietuviško meno tradicija, panirusi į sakralines krikščionybės versmes, sąmoningai arba intuityviai išgyvenusi XX amžiaus egzistencializmą.

Alantos dvaro galerijos paroda sudaryta iš kūrinių, paskolintų iš Karolinos ir Arūno Paliulių privačios kolekcijos, Paryžiuje gyvenančio A. Mončio sūnaus Jeano Christophe'o Moncys rinkinio, Eleonoros ir Vlado Žukų kolekcijos, Rokiškio krašto muziejaus ir Palangos Antano Mončio namų-muziejaus fondų.

Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
© V.Žuko nuotr.

Ekspozicija papildyta fotografo Algimanto Kezio (1928–2015) darytais A. Mončio paryžietiškais portretais, dviem Henriko Gulbino ir Ugnės Karvelis sukurtais filmais apie A. Mončį, dokumentininko Rimanto Šilinio filmu apie L. Šepką „Pasirašau – arkitektas“ (1972), kun. Alfonso Jančio (1954) ir Petro Dūdos (1977) sukurtais L. Šepkos foto portretais.

Paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“ Alantos dvaro galerijoje veiks iki birželio 30 dienos.

Lionginas Šepka. "Kristus"
Lionginas Šepka. "Kristus"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Analizuodamas F. Dostojevskį, režisierius atpažino save

Birželio 21 dieną Valstybinio jaunimo teatro „Salėje 99“ įvyko premjera „Apsėdimas“. Spektaklį pagal rusų literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio romaną „Broliai Karamazovai“ kūrė jaunosios kartos režisierius Povilas Makauskas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro režisūros magistro studijas tęsiantis menininkas yra režisieriaus Gintaro Varno mokinys.

Ansamblis „Canto Fiorito“ baigia trejų metų rezidenciją Paparčiuose (1)

Šį sekmadienį Paparčių kaimo Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje nuskambės paskutinis tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ rezidencijos koncertas. Jame kartu su „Canto Fiorito“ gros senųjų pučiamųjų instrumentų ansamblis iš Austrijos „Musica Antiqua Salzburg“, dainuos Paparčių vokalinis ansamblis.

„Midsummer Vilnius“ festivaliui scenos profesionalai rengia energingą pasaulinių hitų programą (2)

Vidurvasaris Vilniuje bus tikras muzikinių stebuklų metas. Valdovų rūmuose vykstantis festivalis miesto širdžiai „Midsummer Vilnius“ šiemet parengė daugybę staigmenų, tarp kurių ir Lino Adomaičio, Egidijaus Buožio ir Vokietijos styginių kvinteto „G-Strings“ koncertas.

Kairėnų vasaros festivalyje skambės A. Orlovos dainos (5)

Kairėnų vasaros festivalis tęsia penktąjį koncertų ciklą po atviru dangumi ir birželio 25 dieną kviečia susitikti VU Botanikos sode, kur pasirodys atlikėja Alina Orlova. Gerbėjai dievina ją už svajingą, lyrišką, ramią būseną, o išskirtinio vokalo nesupainiosi su jokiu kitu.

„Santaros-Šviesos“ suvažiavime – dešimtmečiais organizacijos gintos idėjos ir programinės nuostatos

Penktadienį Alantoje, Molėtų rajone, darbą pradės kasmetis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jį tradiciškai pasveikins vienas organizacijos steigėjų Prezidentas Valdas Adamkus.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.