L. Šepka ir A. Mončys: aukštaičių ir žemaičių sąjunga Alantos dvare

Kovo 25 dieną Alantos dvaro galerijoje atidaroma paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys: skulptūros, piešiniai, videofilmai“. Ekspozicijoje – žymiausio XX amžiaus Lietuvos dievdirbio, iš Rokiškio krašto kilusio Liongino Šepkos (1907–1985) drožiniai ir kretingiškio, po karo Paryžiuje gyvenusio Antano Mončio (1921–1993) modernios skulptūros, keramika, koliažai, piešiniai.
Lionginas Šepka, Antanas Mončys
© DELFI montažas

Kiek žinoma, bendraamžiai A. Mončys ir L. Šepka tiesiogiai nebuvo susitikę (A. Mončys Paryžiuje galėjo matyti sovietmečio kultūrinės spaudos publikacijas apie L. Šepkos kūrybą).

Bet abiejų menininkų gyvenimas buvo pažymėtas tos pačios kūrybinės aistros. Kita vertus – tremtinio drama. L. Šepka – Pandėlio atstumtasis, gyvenęs žeminėje, dūminėje pirkioje, ketveriems metams valdžios ir giminių ištremtas į Vilkaviškio Didvyžių senelyną. A. Mončys ilgai gyveno Prancūzijoje, bet nepriėmė šios šalies pilietybės, netikromis pavardėmis susirašinėjo su sovietinėje Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Lionginas Šepka, 1977 m.
Lionginas Šepka, 1977 m.
© Petras Dūda / Rokiškio krašto muziejaus fondai

L. Šepkos ir A. Mončio kūryba kartais tiesiog nuostabiai susijusi temomis, formų išraiškomis – nuolatiniais gyvybės, meilės ir mirties ženklais. Tarkime, L. Šepkos siužetai: Kristus, Marija, angelai, šventieji, A. Mončio abstrahuotas medinis „Rūpintojėlis“, „Meilė“, piešinys „Gimimo pranešimas“.

Antanas Mončys, 1962 m.
Antanas Mončys, 1962 m.
© Algimantas Kezys

Arba tradiciniame Lietuvių mene sutinkamos grandinės, išdrožtos iš vieno masyvo. Alantos parodoje – A. Mončio didelis, iš stambių kaštono medžio žiedų sunertas „Karalius – tinginys“, L. Šepkos – medinių grandinių detalės iš paminklo broliui Petrui.

Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
Lionginas Šepka. "Šv. Šeima bėga į Egiptą"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Lazdos: A. Mončio „Lazda-moteris“, L. Šepkos augaliniais motyvais ir tekstais dekoruotos septynios lazdos.

Rankos: A. Mončio akmeninis reljefas „Ranka-mėnulis“, medinė „Ranka“, L. Šepkos kelios atskiros medinės rankos šventųjų statuloms arba išdrožtas naujametinis sveikinimas su dviem besisveikinančiomis rankomis.

Antanas Mončys. "Paukštis"
Antanas Mončys. "Paukštis"
© V.Žuko nuotr.

Paukščiai: dešimt mažų ir didelių L. Šepkos paukščių, likusių iš kompozicijos „Paukščių balius“ (1970–1972), A. Mončio „Paukštis“, „Paukščio galva“ ir spalvoti paukščiukai-švilpukai, kuriuos dailininkas nulipdė trims savo vaikams švilpauti.

Antanas Mončys. Švilpukai
Antanas Mončys. Švilpukai
© V.Žuko nuotr.

Mirties pavidalai: A. Mončio kaulinė moteris, lipanti laiptais, piešta „Kaukolė“, didelis medinis kabantis „Skeletas I“, L. Šepkos aštuoni nukryžiuotieji su išdrožtais kančios įrankiais ar pasižadėjimo žodžiais.

Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
Lionginas Šepka. "Kristus su kančios įrankiais"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai

Abu Alantos parodos autoriai – savamokslis L. Šepka ir profesionalas A. Mončys – tai gyvastinga, beveik prigimtinė formos pajauta, lietuviško meno tradicija, panirusi į sakralines krikščionybės versmes, sąmoningai arba intuityviai išgyvenusi XX amžiaus egzistencializmą.

Alantos dvaro galerijos paroda sudaryta iš kūrinių, paskolintų iš Karolinos ir Arūno Paliulių privačios kolekcijos, Paryžiuje gyvenančio A. Mončio sūnaus Jeano Christophe'o Moncys rinkinio, Eleonoros ir Vlado Žukų kolekcijos, Rokiškio krašto muziejaus ir Palangos Antano Mončio namų-muziejaus fondų.

Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
Antanas Mončys. "Ranka-mėnulis"
© V.Žuko nuotr.

Ekspozicija papildyta fotografo Algimanto Kezio (1928–2015) darytais A. Mončio paryžietiškais portretais, dviem Henriko Gulbino ir Ugnės Karvelis sukurtais filmais apie A. Mončį, dokumentininko Rimanto Šilinio filmu apie L. Šepką „Pasirašau – arkitektas“ (1972), kun. Alfonso Jančio (1954) ir Petro Dūdos (1977) sukurtais L. Šepkos foto portretais.

Paroda „Aukštaičių ir žemaičių sąjunga – Lionginas Šepka ir Antanas Mončys“ Alantos dvaro galerijoje veiks iki birželio 30 dienos.

Lionginas Šepka. "Kristus"
Lionginas Šepka. "Kristus"
© Rokiškio krašto muziejaus fondai
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Choreografas D. Bakėjus apie emigraciją: didžiausia mano patirtis yra tai, kad nepalūžau (2)

Besiruošiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Žizel“ premjerai, kuri vyks jau šį savaitgalį Palangos koncertų salėje, teatro baleto trupės vadovas, choreografas Donatas Bakėjus atskleidė intriguojantį gyvenimo įvykį.

D. Vaitiekūnas neria į klasikinę muziką (2)

Aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas, „Liūdnų slibinų“ narys Dominykas Vaitiekūnas jau kurį laiką pasinėręs į projektą, kurį pats vadina socialiniu-meniniu tyrimu. Po padidinamuoju stiklu – klasikinė muzika ir visi jos sraigteliai. Ne tik tie, kurie sukuria skambėjimą, užgaunami įvairiais fiziniais būdais, bet ir tie, kurie mala girnas muzikantų galvose, šiems atliekant savo sudėtingą (iš)gyvenimo simfoniją.

Kultūros sprintas sostinės „Kablyje“: 12 renginių per 8 valandas

Balandžio 26 d. sostinės kultūros bare „Kablys“ visų lauks intensyvi koncentruota šiuolaikinio meno, muzikos, mados, teatro ir naudingos informacijos dozė. „Sprintu“ šiemet vadinamas tradicinis renginys „PIN diena: Kultūros maratonas „Kablys“ per vieną dieną visiems norintiems pasiūlys net dvylika jaunųjų menininkų pasirodymų.

„Knygos per „Penki TV“: E. Skerstono deivės, Vaikų knygos diena bei interviu su K. Webb

Pirmoje balandžio laidoje susitinka praeitis ir dabartis. Kartu su britų rašytoja Katherine Webb pasinersime į intriguojančias praeities paslaptis. Mados žinovas Eugenijus Skerstonas leis mums pasiklausyti savo pokalbių su deivėmis. O Tarptautinę vaikų knygos dieną švęsime su geriausiais 2016 m. rašytojais, iliustratoriais, vertėjais ir literatūrologais. Patys mažiausi laidos žiūrovai padės Tigriukui ir Meškiukui ieškoti kelio į Panamą.

Žinomo fotografo paroda Kybartuose: meilė Amerikai veržėsi netramdoma jėga (3)

Balandžio 21 d. kybartiečių ir miestelio svečių žvilgsnius traukė ant pastato J. Basanavičiaus g. 9 iškeltos JAV ir Lietuvos vėliavos. Kitoje gatvės pusėje Kybartų seniūnijos pastato švieslentėje bėgantis užrašas paaiškino, kokia proga jos plevena: „Algimanto Kezio galerijoje ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje vyks Zino Kazėno parodos „Laukiniai vakarai. Rodeo“ atidarymas“.
OKT teatras

VAIKYSTĖ
2017 balandžio 25 d. 19.00 val.

DIEVAS YRA DJ
2017 balandžio 28 d. 19.00 val.
Praėjusiais metais atlaikiusi penkiolikos spektaklių turą po tris didžiuosius Kinijos miestus, režisieriaus Oskaro Koršunovo trupė 2017-ųjų gastroles pradėjo pažymėdami dar vieną tašką pasaulio žemėlapyje. Šį kartą tai Azijoje esančios salos Taivano sostinė Taipėjus ir ten rengiamas tarptautinis Taivano menų festivalis, kurio programoje vilniečiai pristatė „Hamletą“.
„Hamletui“ Taivane skambėjo tūkstantinės publikos ovacijos
2017 balandžio 11 d.