Kultūros viceministrė: nereikėtų skubėti statyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje

 (37)
Nereikėtų skubėti, užsibrėžiant konkrečią datą, kada Vilniuje, Lukiškių aikštėje, turėtų būti pastatytas paminklas, sako kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokią poziciją trečiadienį Kultūros komitete išsakė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.

„Dėl paminklo statybos yra skirtingos nuomonės, ta vieta yra labai svarbi, atmintis yra labai svarbi. (...) Mūsų supratimu, nereikėtų daryti jokių skubių veiksmų“, – sakė G.Žemaitytė.

Ji tvirtino, kad būtina įsiklausyti į visas pozicijas ir rasti tinkamą sprendimą.

„Mes niekur nenuskubėsime, tik pasidarysime sau dar didesnį skaudulį, jeigu nesudarysime galimybių šita proga kalbant apie laisvę susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, kurios visos turi teisę ir į požiūrį, ir į norą džiaugtis miesto erdvėmis“, – kalbėjo viceministrė.

Ji priminė, kad Kultūros ministerija 2011 metais buvo paskelbusi paminklo Lukiškių aikštėje konkursą, buvo paskelbtas laimėtojas, tačiau jis sulaukė prieštaringų vertinimų ir nuspręsta to projekto nevykdyti.

„Tas sprendimas neįtikino visų visuomenės grupių. Mes naujo konkurso skelbti negalime, nes ano konkurso laimėtojams pasakyta, kad nėra lėšų. Naujas konkursas dėl paminklo ministeriją pastatytų į labai dviprasmišką teisinę situaciją, kurią reikėtų išsiaiškinti“, – sakė G. Žemaitytė.

Ministrės L. Ruokytės-Jonsson teigimu, dėl to, kas turėtų būti įamžinta Lukiškių aikštėje, neklausta visuomenės nuomonės.

„Prieš kuriant tokius ilgalaikius projektus ar pertvarkant mums labai svarbią simbolinę vietą Lietuvoje, gal reikėtų su visais keliais milijonais aptarti“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Prezidentės patarėja R. Kačkutė taip pat pabrėžė, kad statant paminklus būtina išgirsti visų nuomonę. Ji pranešė, kad Prezidentūra gauna laiškų, kuriuose nepritariama Vyčio paminklui.

„Santarvė Lukiškių paminklo klausimu ir būtų tas paminklas Vasario 16 -ajai, kurio mes siekiame“, – sakė ji.

Vyčio paramos fondo atstovai trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatė savo iniciatyvą 2018 metų vasario 16 dieną, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, Lukiškių aikštėje atidengti paminklą Lietuvos simboliui – Vyčiui.

Aikštės sutvarkymo projekto architektas Gintaras Čaikauskas tvirtino, kad Vyčio skulptūra tiktų prie šiuo metu vykdomo aikštės sutvarkymo projekto, todėl jie irgi siūlo ten statyti būtent Vytį.

„Mūsų idėja yra Vytis, kuris yra dalis memorialo. Pagal užduotį, nurodytą konkurse, – įamžinti kovotojų atmintį su įvairiais tam tikrais priedais. Jie smulkiai išvardyti, tokie, kaip užrašai, kovų datos, simbolinis partizano kapas“, – vardijo architektas.

Anot jo, kadangi valstybės institucijos, laikydamosis visų reikalavimų, nespėtų laiku paskelbti konkursą dėl Vyčio sukūrimo, iniciatyvos ėmėsi visuomeninė organizacija – Vyčio paramos fondas. Jis jau paskelbė meninės idėjos konkursą, jame, anot fondo atstovo Viliaus Kavaliausko, dalyvauja geriausi šalies skulptoriai, sausio 27 dieną konkursas baigsis.

V.Kavaliausko teigimu, konkurso laimėtoją turėtų išrinkti speciali komisija, sudaryta iš autoritetingiausių šalies skulptorių, architektų, nacionalinės premijos laureatų. Skulptūros sukūrimu ir pastatymu rūpintųsi fondas. Jų skaičiavimu, skulptūrai sukurti ir pagaminti kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Dabar jam renkamos lėšos.

„Manau, kad 2018 metų vasario 16 dienai galėtume pastatyti paminklą, kuris taptų pagrindiniu Lietuvos paminklu“, – sakė V. Kavaliauskas.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas vylėsi, kad paminklas Lukiškių aikštėje bus pastatytas kitąmet.

„Pakanka Lukiškių aikštę mėtyti kaip futbolo kamuoliuką. (...) Jeigu esame dėkingi savo Tėvynei, jeigu norime pagerbti savo kraštą, 2018 metų vasario 16 dieną turime padaryti“, – sakė jis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas informavo, kad šiuo metu Lukiškių aikštė tvarkoma laikantis grafiko, tačiau trūksta 1,2 mln. eurų, kurie nenumatyti šių metų biudžete.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis pasiūlė atnaujinti buvusios Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbą, kad ji toliau rūpintųsi aikšte.

„Čia tikriausiai nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad šitoje aikštėje tas monumentas nebūtų (pastatytas) kitų metų vasario 16-ajai. Bet kitas klausimas yra, kad tai būtų monumentas, prie kurio bus švenčiama ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų. (...) Reikia ieškoti sprendimo, (...) turi atsirasti tas kelias“, – sakė R. Karbauskis.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko G. Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“.

2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo dėl prieštaringų visuomenės ir ekspertų vertinimų nuspręsta atsisakyti.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Ekskursija po skaitmeninį sodą su interaktyviais žiedais ir gyvūnais

Menininkų grupė iš Japonijos „teamLab“ savaitgalį Kinijoje atidarė pirmąją savo parodą, kurioje pristato spalvingas interaktyvias menines instaliacijas.

A. Mickevičius Vilniuje braidys po gėlių pievą (1)

„Tik bendrystėje gali nuveikti didžiuosius darbus“, – įsitikinusi kraštovaizdžio specialistė, sodininkė ir didžiausio Lietuvos mados festivalio „Mados infekcija“ prodiuserė Renata Mikailionytė. Pasiraitojusi rankoves trečiadienį Renata su kolegėmis triūsia prie šalia šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios esančiame skvere. Netrukus prie Adomo Mickevičiaus paminklo sužydės jų pasodinta pieva.

Etnokosmologijos muziejuje – albumo „Langai į...“ pristatymo koncertas

Šį šeštadienį (gegužės 27 d.), 18 val., Etnokosmologijos muziejuje įvyks daugiau nei metus brandinto meistriškumo studijų „AGATA langai“ albumo „Langai į...“ pristatymo koncertas. Renginyje skambės projekto dalyvių ir jų mokytojų džiazo bei laisvosios improvizacijos autoriniai kūriniai, o kiekvienas atvykęs kompaktinę plokštelę „Langai į...“ gaus dovanų, skelbiama pranešime spaudai.

Esto sukurtas Y kartos paveikslas – psichologinė drama su trilerio elementais

Nuo birželio 9 dienos Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti naujas estų vaidybinis filmas „Apsimetėliai“. Jis pasakoja apie jauną porą – Aną ir Juhaną, atostogaujančią prabangioje viloje, kurią jiems saugoti paliko draugai. Siaučiant audrai jie suteikia prieglobstį nepažįstamai porai, panašiai į juos pačius. Ana ir Juhanas apsimeta, kad namas yra judviejų, ir įsivelia į painų apgaulės žaidimą, atskleidžiantį žmonių santykių tikrumą bei regimybę.

Keturios teatro „Kitas kampas” sezono uždarymo kovos: kas išliks gyvi?

Du vakarai ir net keturi interaktyvūs improvizacijų šou – taip bus uždarytas aštuntasis profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ sezonas. Birželio 14 ir 15 d. Vilniaus gyventojai ir svečiai galės išvysti keturis „Improvizacijos kovų“ šou bei tapti liudininkais to, apie ką teatro aktoriai sako: „Tai azartiškiausias teatrinis žanras pasaulyje “.
OKT teatras

TERAPIJOS premjera!
2017 gegužės 24 d. 19.00 val.

VESTUVĖS
2017 gegužės 26 d. 19.00 val.
Kaip žemiausios kastos tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą ieško režisierius Oskaras Koršunovas, jau šį vakarą (gegužės 16 d.) kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka pristatantis monospektaklį pagal ukrainiečių klasiko Nikolajaus Gogolio apysaką „Pamišėlio užrašai“. XIX-ame amžiuje parašyta apysaka XXI-ojo amžiaus pradžioje vėl skamba kaip niekad aktualiai.
O. Koršunovo premjera „Pamišėlis“ – apie nenorą taikstytis su normalumo fašizmu
2017 gegužės 16 d.