Kultūros viceministrė: nereikėtų skubėti statyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje

 (36)
Nereikėtų skubėti, užsibrėžiant konkrečią datą, kada Vilniuje, Lukiškių aikštėje, turėtų būti pastatytas paminklas, sako kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
© DELFI (A.Ufarto nuotr.)

Tokią poziciją trečiadienį Kultūros komitete išsakė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.

„Dėl paminklo statybos yra skirtingos nuomonės, ta vieta yra labai svarbi, atmintis yra labai svarbi. (...) Mūsų supratimu, nereikėtų daryti jokių skubių veiksmų“, – sakė G.Žemaitytė.

Ji tvirtino, kad būtina įsiklausyti į visas pozicijas ir rasti tinkamą sprendimą.

„Mes niekur nenuskubėsime, tik pasidarysime sau dar didesnį skaudulį, jeigu nesudarysime galimybių šita proga kalbant apie laisvę susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, kurios visos turi teisę ir į požiūrį, ir į norą džiaugtis miesto erdvėmis“, – kalbėjo viceministrė.

Ji priminė, kad Kultūros ministerija 2011 metais buvo paskelbusi paminklo Lukiškių aikštėje konkursą, buvo paskelbtas laimėtojas, tačiau jis sulaukė prieštaringų vertinimų ir nuspręsta to projekto nevykdyti.

„Tas sprendimas neįtikino visų visuomenės grupių. Mes naujo konkurso skelbti negalime, nes ano konkurso laimėtojams pasakyta, kad nėra lėšų. Naujas konkursas dėl paminklo ministeriją pastatytų į labai dviprasmišką teisinę situaciją, kurią reikėtų išsiaiškinti“, – sakė G. Žemaitytė.

Ministrės L. Ruokytės-Jonsson teigimu, dėl to, kas turėtų būti įamžinta Lukiškių aikštėje, neklausta visuomenės nuomonės.

„Prieš kuriant tokius ilgalaikius projektus ar pertvarkant mums labai svarbią simbolinę vietą Lietuvoje, gal reikėtų su visais keliais milijonais aptarti“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Prezidentės patarėja R. Kačkutė taip pat pabrėžė, kad statant paminklus būtina išgirsti visų nuomonę. Ji pranešė, kad Prezidentūra gauna laiškų, kuriuose nepritariama Vyčio paminklui.

„Santarvė Lukiškių paminklo klausimu ir būtų tas paminklas Vasario 16 -ajai, kurio mes siekiame“, – sakė ji.

Vyčio paramos fondo atstovai trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatė savo iniciatyvą 2018 metų vasario 16 dieną, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, Lukiškių aikštėje atidengti paminklą Lietuvos simboliui – Vyčiui.

Aikštės sutvarkymo projekto architektas Gintaras Čaikauskas tvirtino, kad Vyčio skulptūra tiktų prie šiuo metu vykdomo aikštės sutvarkymo projekto, todėl jie irgi siūlo ten statyti būtent Vytį.

„Mūsų idėja yra Vytis, kuris yra dalis memorialo. Pagal užduotį, nurodytą konkurse, – įamžinti kovotojų atmintį su įvairiais tam tikrais priedais. Jie smulkiai išvardyti, tokie, kaip užrašai, kovų datos, simbolinis partizano kapas“, – vardijo architektas.

Anot jo, kadangi valstybės institucijos, laikydamosis visų reikalavimų, nespėtų laiku paskelbti konkursą dėl Vyčio sukūrimo, iniciatyvos ėmėsi visuomeninė organizacija – Vyčio paramos fondas. Jis jau paskelbė meninės idėjos konkursą, jame, anot fondo atstovo Viliaus Kavaliausko, dalyvauja geriausi šalies skulptoriai, sausio 27 dieną konkursas baigsis.

V.Kavaliausko teigimu, konkurso laimėtoją turėtų išrinkti speciali komisija, sudaryta iš autoritetingiausių šalies skulptorių, architektų, nacionalinės premijos laureatų. Skulptūros sukūrimu ir pastatymu rūpintųsi fondas. Jų skaičiavimu, skulptūrai sukurti ir pagaminti kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Dabar jam renkamos lėšos.

„Manau, kad 2018 metų vasario 16 dienai galėtume pastatyti paminklą, kuris taptų pagrindiniu Lietuvos paminklu“, – sakė V. Kavaliauskas.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas vylėsi, kad paminklas Lukiškių aikštėje bus pastatytas kitąmet.

„Pakanka Lukiškių aikštę mėtyti kaip futbolo kamuoliuką. (...) Jeigu esame dėkingi savo Tėvynei, jeigu norime pagerbti savo kraštą, 2018 metų vasario 16 dieną turime padaryti“, – sakė jis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas informavo, kad šiuo metu Lukiškių aikštė tvarkoma laikantis grafiko, tačiau trūksta 1,2 mln. eurų, kurie nenumatyti šių metų biudžete.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis pasiūlė atnaujinti buvusios Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbą, kad ji toliau rūpintųsi aikšte.

„Čia tikriausiai nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad šitoje aikštėje tas monumentas nebūtų (pastatytas) kitų metų vasario 16-ajai. Bet kitas klausimas yra, kad tai būtų monumentas, prie kurio bus švenčiama ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų. (...) Reikia ieškoti sprendimo, (...) turi atsirasti tas kelias“, – sakė R. Karbauskis.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko G. Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“.

2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo dėl prieštaringų visuomenės ir ekspertų vertinimų nuspręsta atsisakyti.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Vilniuje atidaroma senųjų Kinijos meno vertybių paroda

Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, šiemet minintis 30-metį, sausio 20 dieną atidaro Rytų meno parodą „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“. Pirmą kartą muziejaus istorijoje lankytojams pristatoma beveik šimtas eksponatų, aprėpiančių kelių tūkstančių metų laikotarpį ir atskleidžiančių tuometinę Rytų ir Vakarų kultūrų sąveiką regione, kuriame prasidėjo Šilko kelias.

Sužalotas Liškiavos atsiskyrėlis: policija pyko, kad nepateikiau kaltinimų skriaudikams (24)

Po sunkios traumos jėgas atgaunantis 56 metų dailininkas ir architektas Valdas Gilius nuoširdžiai džiaugiasi patirtimi, kai savaitę buvo atkirstas nuo pasaulio savo užpustytoje sodyboje Liškiavos kaime, Varėnos rajone. Menininkas ir Druskininkų „Sofos“ galerijos savininkas prasitarė, kad viešai pasakojama istorija apie prieš metus jį netikėtai ištikusį insultą nėra visa tiesa, bet dėl patirto smurto atsisakė pateikti kaltinimus savo skriaudikams.

Klaipėdos dramos teatras vasario pradžioje svečiuosis Vilniuje

Nacionaliniame dramos teatre vasario 1-2 dienomis klaipėdiečiai parodys Augusto Strindbergo psichologinę dramą „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė), o vasario 7 dieną – Gintaro Grajausko „Pašaliniams draudžiama“ (rež. Oskaras Koršunovas). Tai naujausios Klaipėdos dramos teatro premjeros, jau pamėgtos ir įvertintos Klaipėdos žiūrovų. Abu spektakliai Klaipėdos dramos teatre – anšlaginiai, bilietai į juos išparduoti keletui mėnesių į priekį.

D. Kalinauskaitė: tekstai atsiranda ir iš pirkinių sąrašo, rasto parduotuvėje (2)

Danutės Kalinauskaitės knyga „Skersvėjų namai“ – novelių rinkinys. Šiose novelėse, kaip ir įprasta D. Kalinauskaitei, kasdienės situacijos netikėtai tampa magiškomis. Rašytoja pasakoja, kad kiekviename tekste sutinkame virsmus, skersvėjus, kryžmines ugnis.

Laisvos rinkos visuomenė varžosi ir dėl vietos lovoje (1)

Prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romano „Kovos lauko išplėtimas“ herojus trisdešimtmetis programuotojas Rafaelis Tiseranas turi viską, ko reikia laimei: puikų butą, gerai apmokamą darbą, įdomių draugų... Tačiau jau dvejus metus gyvena be sekso. Kankinamas abejonių dėl savo socialinio statuso, jis panyra į depresiją, kurios nepajėgia užglaistyti beprasmiški kasdienybės ritualai.
OKT teatras
W
JULIJUS CEZARIS paskutinį kartą!
2017 sausio 21 d. 19.00 val.
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2017 sausio 21 d. 18.30 val.
Supurtantis spektaklis, nepaliekantis abejingų, labiausiai laukta premjera, galingas Koršunovo pastatymas, įtraukiantis lyg magnetas – tokiomis frazėmis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Apvalytieji“ įvertino ispanų kritikai. Po itin sėkmingo tarptautinio debiuto aktoriai sugrįžta į Vilnių, kur jau vasario 15 d. vaidins Menų spaustuvės Juodojoje salėje.
Užsienio publiką supurtę „Apvalytieji“ sugrįžta į Vilnių
2016 gruodžio 16 d.