Kultūros viceministrė: nereikėtų skubėti statyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje

 (37)
Nereikėtų skubėti, užsibrėžiant konkrečią datą, kada Vilniuje, Lukiškių aikštėje, turėtų būti pastatytas paminklas, sako kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokią poziciją trečiadienį Kultūros komitete išsakė ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, prezidentės patarėja Rūta Kačkutė.

„Dėl paminklo statybos yra skirtingos nuomonės, ta vieta yra labai svarbi, atmintis yra labai svarbi. (...) Mūsų supratimu, nereikėtų daryti jokių skubių veiksmų“, – sakė G.Žemaitytė.

Ji tvirtino, kad būtina įsiklausyti į visas pozicijas ir rasti tinkamą sprendimą.

„Mes niekur nenuskubėsime, tik pasidarysime sau dar didesnį skaudulį, jeigu nesudarysime galimybių šita proga kalbant apie laisvę susikalbėti skirtingoms visuomenės grupėms, kurios visos turi teisę ir į požiūrį, ir į norą džiaugtis miesto erdvėmis“, – kalbėjo viceministrė.

Ji priminė, kad Kultūros ministerija 2011 metais buvo paskelbusi paminklo Lukiškių aikštėje konkursą, buvo paskelbtas laimėtojas, tačiau jis sulaukė prieštaringų vertinimų ir nuspręsta to projekto nevykdyti.

„Tas sprendimas neįtikino visų visuomenės grupių. Mes naujo konkurso skelbti negalime, nes ano konkurso laimėtojams pasakyta, kad nėra lėšų. Naujas konkursas dėl paminklo ministeriją pastatytų į labai dviprasmišką teisinę situaciją, kurią reikėtų išsiaiškinti“, – sakė G. Žemaitytė.

Ministrės L. Ruokytės-Jonsson teigimu, dėl to, kas turėtų būti įamžinta Lukiškių aikštėje, neklausta visuomenės nuomonės.

„Prieš kuriant tokius ilgalaikius projektus ar pertvarkant mums labai svarbią simbolinę vietą Lietuvoje, gal reikėtų su visais keliais milijonais aptarti“, – teigė L. Ruokytė-Jonsson.

Prezidentės patarėja R. Kačkutė taip pat pabrėžė, kad statant paminklus būtina išgirsti visų nuomonę. Ji pranešė, kad Prezidentūra gauna laiškų, kuriuose nepritariama Vyčio paminklui.

„Santarvė Lukiškių paminklo klausimu ir būtų tas paminklas Vasario 16 -ajai, kurio mes siekiame“, – sakė ji.

Vyčio paramos fondo atstovai trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatė savo iniciatyvą 2018 metų vasario 16 dieną, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, Lukiškių aikštėje atidengti paminklą Lietuvos simboliui – Vyčiui.

Aikštės sutvarkymo projekto architektas Gintaras Čaikauskas tvirtino, kad Vyčio skulptūra tiktų prie šiuo metu vykdomo aikštės sutvarkymo projekto, todėl jie irgi siūlo ten statyti būtent Vytį.

„Mūsų idėja yra Vytis, kuris yra dalis memorialo. Pagal užduotį, nurodytą konkurse, – įamžinti kovotojų atmintį su įvairiais tam tikrais priedais. Jie smulkiai išvardyti, tokie, kaip užrašai, kovų datos, simbolinis partizano kapas“, – vardijo architektas.

Anot jo, kadangi valstybės institucijos, laikydamosis visų reikalavimų, nespėtų laiku paskelbti konkursą dėl Vyčio sukūrimo, iniciatyvos ėmėsi visuomeninė organizacija – Vyčio paramos fondas. Jis jau paskelbė meninės idėjos konkursą, jame, anot fondo atstovo Viliaus Kavaliausko, dalyvauja geriausi šalies skulptoriai, sausio 27 dieną konkursas baigsis.

V.Kavaliausko teigimu, konkurso laimėtoją turėtų išrinkti speciali komisija, sudaryta iš autoritetingiausių šalies skulptorių, architektų, nacionalinės premijos laureatų. Skulptūros sukūrimu ir pastatymu rūpintųsi fondas. Jų skaičiavimu, skulptūrai sukurti ir pagaminti kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Dabar jam renkamos lėšos.

„Manau, kad 2018 metų vasario 16 dienai galėtume pastatyti paminklą, kuris taptų pagrindiniu Lietuvos paminklu“, – sakė V. Kavaliauskas.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas vylėsi, kad paminklas Lukiškių aikštėje bus pastatytas kitąmet.

„Pakanka Lukiškių aikštę mėtyti kaip futbolo kamuoliuką. (...) Jeigu esame dėkingi savo Tėvynei, jeigu norime pagerbti savo kraštą, 2018 metų vasario 16 dieną turime padaryti“, – sakė jis.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas informavo, kad šiuo metu Lukiškių aikštė tvarkoma laikantis grafiko, tačiau trūksta 1,2 mln. eurų, kurie nenumatyti šių metų biudžete.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis pasiūlė atnaujinti buvusios Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbą, kad ji toliau rūpintųsi aikšte.

„Čia tikriausiai nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad šitoje aikštėje tas monumentas nebūtų (pastatytas) kitų metų vasario 16-ajai. Bet kitas klausimas yra, kad tai būtų monumentas, prie kurio bus švenčiama ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų. (...) Reikia ieškoti sprendimo, (...) turi atsirasti tas kelias“, – sakė R. Karbauskis.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko G. Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“.

2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo dėl prieštaringų visuomenės ir ekspertų vertinimų nuspręsta atsisakyti.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

„Vasaros ritmu“: Rasos šventės paslaptys ir „Skaitymo iššūkis“ aktyviems

Šioje laidoje kviečiame priimti Lietuvos bibliotekininkų skaitytojams metamą „Skaitymo iššūkį“; prisimename, kokia prasmė slypi Rasos šventės tradicijose bei lankomės Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodoje „Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“.

G. Orwello romanas „1984-ieji“ buvo „pranašiškas“, sako rašytojo sūnus (8)

Brodvėjuje per naujo miuziklo, pastatyto pagal George'o Orwello antiutopinį romaną „1984-ieji“ (Nineteen Eighty-Four), premjeroje tarp žiūrovų buvo ir ypatingas svečias – rašytojo sūnus.

Į parodą įsiveržęs nekviestas svečias ant kojų sukėlė apsaugos tarnybą

Pilies menėje sparnais plakančiam čiurliui atrodė, kad langas, pro kurį galima pasiekti dangų yra štai tame paveiksle. Iš vakaro įsibrovęs į Panemunės pilies erdvę, paukštelis naktį ant kojų sukėlė pilies apsaugos tarnybą ir pirmasis išvydo menininko Justino Vaitiekūno tapybos parodą, kuri čia buvo atidaryta vakar vakare.

Į Lietuvą atvyksta muzikantas klajūnas S. Larsenas

Stu Larsenas – muzikantas klajūnas. Jis neturi nuolatinio adreso, neturi darbo, sukaupto turto ar pinigų – tik daug dosnių draugų visame pasaulyje, kurie leidžia jam nakvoti ant grindų ar sofos, kai jis vyksta į savo nesibaigiančias keliones.

Arkivyskupas T. Matulionis: šventumo paženklinta kankinystė (8)

Šį sekmadienį, birželio 25-ąją Vilniuje, Katedros aikštėje, – istorinis įvykis – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.