blog.bavi.lt"/> blog.bavi.lt" />

Kūčių vakarienė – archajiškas ritualas

 (14)
Kalėdų laikotarpis gamtiniu požiūriu – saulėgrįžos metas. Kasdieninis tamsos gausėjimas pasiekia ribą, įvyksta lūžis mus supančiame universume, o drauge - ir žmogaus sieloje, gyvenančioje vienu ritmu su gamta. Nuo slegiančios kasdienybės monotonijos, o šiuo metu dar ir tamsos viešpatijos gelbsti šventybės išgyvenimo laukimas. Šis sacrum ilgesys ir troškimas būdingas ir šiuolaikinei, paprastai laikomai sekuliarizuota visuomenei.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Iš tiesų kiekvienas individas, gal ir neatlikdamas toje epochoje prigijusių religinių apeigų, savo visa vidine esme siekia pakylėjančių potyrių, išgyvenimo kažko „visai kito“ (ganz andere, religijotyrininkų terminu), didingo ir tikro, harmonizuojančio dvasią, o tai ir būdinga šventybės raiškos, vadinamosios hierofanijos, poveikiui.

Šventybę kuria ir jos teikia ne tik dievai, bet ir mes patys – jausmais, žodžiais, veiksmais, o per šventę ji reaktualizuojama tradiciniais ritualais. Kūčių vakarienei mūsų tėvai ir protėviai, o ir mes patys suteikdavome ir tebesuteikiame ypatingą reikšmę. Savo esme šios vaišės – tai aukojimas. Aukojimų adresatų esama keleto, kadangi šioje šventėje susipynė ir susisluoksniavo senesni ir vėlyvesni tikėjimai bei religinės pažiūros. Archajiškasis šventės branduolys mūsų sąmonei sunkiai pasiekiamas, bet vis dėl to iš kai kurių simbolinių ženklų jis gali būti bent apytikriai nuspėjamas ir nusakomas.

Mūsų Kūčių vakarienės archajiškame lygmenyje atsiskleidžia dvi ryškios tendencijos. Viena jų – komunikavimas su agrarinės sferos galiomis ir dievybėmis, kas iš tiesų buvo aktualu žemdirbiams, kita – simbolinis susitikimas su protėvių ir mirusiųjų artimųjų sielomis, kurios, kaip tikėta, šiuo tarpsniu sugrįžtančios. Iš vaišių patiekalų bene svarbiausias – grūdų ir kitokių sėklų (kviečių, miežių, kartais dar ir žirnių, pupų) mišinys su medumi. Tai – derliaus simbolis, ir jis galėjo būti skiriamas derlių globojančioms dievybėms, o drauge su pastarosiomis glaudžiai susijusioms mirusiųjų sieloms, taip pat, kaip tikėta, dariusioms įtaką derliui. Kai kuriose Lietuvos vietose po stalu būdavo padedamas ir nekultų kviečių pėdas, simbolizavęs jame įsikūnijusias derliaus galias. Žinios apie tai, kokiems dievams visa tai aukota, skurdokos, bet vis dėl to kai kurių užuominų aptinkama rašytiniuose šaltiniuose.

Rytų Prūsijos žodynininkas Jokūbas Brodovskis, parengęs vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių žodyną (apie 1740 m.), teigia, kad Kalėdų nakties vakarienės metu būdavo sakoma maldelė Žemynai: „Žemynėle Žiedkėle, pakylėk mūsų rankų darbus“. Po to būdavo nuliejama alaus, tradicinio iš grūdų pagaminto gėrimo, ir tuo būdu paaukojama žemės deivei, lemdavusiai kultivuojamos augalijos, ypač javų derlingumą.

Kitas archajiškas ir su mitine pasaulėvoka susijęs ritualinių Kūčių vaišių patiekalas – aguonų pienas. Stebėtina, kad ši tradicija mūsų krašte tebėra tokia gyvybinga. Aguonos dar senovės Graikijoje buvo glaudžiai siejamos su agrarinėmis dievybėmis, jų tarpe su Demetra, derlių teikiančios žemės deive, kuri ikonografijoje vaizduojama rankose laikanti aguonas su stiebais ir javų kuokštus (jos atitikmeniu laikoma Žemyna). Aguonos būdavo aukojamos Demetrai. Šio augalo sėklos pasižymėjo migdančiu poveikiu ir siejamos su mirties bei atgimimo simbolika.

Žemė ir jos klodai kaip tik esanti ta vieta, kur vykdavusios šios transmutacijos, būdingos gyvajai gamtai – gimimas, mirtis ir atgimimas. Lietuvos kaime tikėta, jog nuo Visų Šventų artėjant žiemai ir žemę sukausčius pašalui, ji ilsisi, „miega“. Tačiau žemėje glūdi potencija, kuri reiškiantis ją žadinantiems šviesos ir šilumos pradams, pabus ir įsikūnijusi įvairiopose gyvybės formose atgims naujam gamtos ir žmogaus egzistencijos ciklui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Klaipėdoje dalijami „Auksiniai scenos kryžiai“ (12)

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre per iškilmingą ceremoniją dalijami „Auksiniai scenos kryžiai“ už 2016 metų scenos darbus, spektaklius. Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos įteikiamos septyniolikoje (17) kategorijų.

Komedijos teatro „Domino“ įkūrėjas E. Baranauskas: scenoje iš kitų pasijuokti yra lengviau ir patogiau nei realybėje (1)

Dešimties metų jubiliejų švenčiančio profesionalaus komedijos teatro „Domino“ įkūrėjas Egidijus Baranauskas sako mintį įkurti kitokį teatrą – šiuolaikišką, vakarietišką, tokį, kuris pasaulyje jau seniai buvo mėgiamas ir pripažintas – subrandino dar studijų metais.

Kauno teatralų „Fortūnų“ apdovanojimai bus įteikti Kauno autobusų stotyje (1)

Šių metų „Fortūnų“ – aukščiausio Kauno profesionalaus teatro kūrėjų apdovanojimų – metu, S. Žirgulio sukurtos „Fortūnos“ statulėlės ir „Fortūnos“ diplomai bus įteikti ryškiausiems 2016 m. miesto kūrėjams. Ilgus metus šventę minėję Kauno rotušėje, Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyrius kartu su Kauno menininkų namais visus Kauno teatralus ir jiems prijaučiančius netikėtai kviečia atvykti į naująją Kauno autobusų stotį – ten, kur suvažiuoja visi.

Tapybos partizanas: samanę varė ir meną padarė (8)

Lygiai prieš dvidešimt vienerius metus, kai „Išvarymas“ tik brendo Oskaro Koršunovo galvoje, du broliai menininkai Jonas ir Justinas Vaitiekūnai surengė performansą „Varymas“. Varė anuomet jie dzūkišką samanę, o kartu su ja liejosi laikmečio nuolaužos, atplaišos ir liekanos. Kritikai menininkų akciją pavadino ėjimu prieš srovę.

Priekulėje išdalyti garbingi mėgėjų teatrų apdovanojimai

Didžiausios Lietuvos mėgėjų teatro šventės „Tegyvuoja teatras“ scenos uždanga šiemet kilo Pamario krašte – iškilmingame renginyje, skirtame tarptautinei Teatro dienai paminėti, ryškiausiems mėgėjų teatro kūrėjams įteiktos metų nominacijos.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2017 kovo 31 d. 19.00 val.

PASKUTINĖ KREPO JUOSTA
2017 balandžio 06 d. 19.00 val.
Sėkmingai „Eglės žalčių karalienės“ mitą Italijoje sukūręs Oskaras Koršunovas sugrįžta į savo OKT/Vilniaus miesto teatrą. Jau šį savaitgalį (kovo 25-26 d.) režisierius kviečia į premjerą „Šokis Delhi“ pagal kultinio šių dienų rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę.
O. Koršunovo premjeroje „Šokis Delhi“ – jautriai komiška istorija apie meilę, mirtį ir šokį
2017 kovo 22 d.