Klaipėdos koncertų salėje - B.Kutavičiaus oratorijų ritualai

 (2)
Klaipėdos koncertų salės scenoje rugsėjo 23 dieną, trečiadienį, 18 valandą vyks magiški Broniaus Kutavičiaus oratorijų ritualai. Kamerinis choras “Aidija”, vadovaujamas Romualdo Gražinio, išpildys kompozitoriaus oratorijas “Iš jotvingių akmens” ir “Magiškas sanskrito ratas”. Dar skambės lietuviškos sutartinės, ne vieną kūrėjų kartą maitinęs muzikos šaltinis. Programoje dalyvaus aktorė ir režisierė Birutė Mar.

Pirmąją savo oratoriją „Panteistinę oratoriją“ B. Kutavičius sukūrė beveik prieš 40 metų. Prieš tris dešimtmečius jis parašė „Paskutines pagonių apeigas“. Toliau sekė „Iš Jotvingių akmens“ (1983) ir „Pasaulio medis“ (1986). Taip susidarė oratorijų teatralogija – unikalus reiškinys, kurį istoriniais 1990-aisiais papildė penktoji oratorija „Magiškas sanskrito ratas“ .

Tuo metu, pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, “visa tauta alsavo natūralia reikme suvokti savo šaknis, įtvirtinti savo tapatumą. Lyg būtų pabudęs tautos savisaugos instinktas, suvokta galimybė ištverti tik savo kultūros dėka. Kažkas tuos dalykus turėjo išreikšti. Kutavičius darė gal ne visiškai tai, ką sąmoningai norėtų, kaip save būtų suprogramavęs, bet jis privalėjo šitaip daryti. Jis buvo tarsi mediumas, tarsi ne savo vieno, o didžiulės tautos dalies vardu jis privalėjo ten eiti”.

B. Kutavičiaus oratoriniai opusai Lietuvos muzikos istorijos ir visuomenės raidai padarė reikšmingą įtaką. Juose geriausiai išryškėja kompozitoriaus braižo savitumas. Kutavičiškas laiko ir erdvės traktavimas, muzikos vizualumas, teatriškumas bei rituališkumas, pulsuojančių ritmų dėka įtraukiantis į muzikinį vyksmą, labiausiai imponuoja klausytojo dėmesį. Oratorijų ritualuose, ko gero, slypi didžiausia B. Kutavičiaus garsų teatro poveikio jėga.

“Tai, ką daro B. Kutavičius, nėra vien muzika – tai dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Mes, atlikėjai, nebūtume ištvėrę pusės metų, jeigu mūsų darbas būtų buvęs vien sausas partitūros realizavimas. Čia tarsi integruota kultūros visuma. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, dėka prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas,” - kadaise kalbėjo kompozitorius, Vilniaus naujosios muzikos ansamblio vadovas Šarūnas Nakas. Būtent šiam ansambliui ir buvo sukurtos oratorijos „Iš Jotvingių akmens“ bei „Magiškas sanskrito ratas“.

“Iš jotvingių akmens” skirta vokaliniam ansambliui ir senoviniams liaudies instrumentams (akmenys, buteliai, skudučiai, lumzdelis, šiaudo birbynė, kanklės, smuikas, armonika). Ji prasideda mušant ritmą tikrais akmenimis (akmuo senovės tikėjimuose reiškia mirusiojo apsaugą) – tarsi kviečiant jotvingių dvasios jėgą.

Šiame kūrinyje B. Kutavičiaus pažadino tik žodžių nuotrupomis gyvos tautos prisiminimą, kartu atskleisdamas kultūrų kilimą: nuo elementarių jos pavidalų iki totalaus šedevro – liaudies dainos, kurioje, tartum rasos laše, spindi tos kultūros skaistus ir gyvybingas grožis. Pirmoje dalyje panaudoti 3 jotvingiams priskiriami sakiniai, antroje - liaudies daina “Pūtė vėjas ąžuoluosnan”. Iškilusi iš garsų bei kalbos ji išsiskleidžia kaip tobulo dvasingumo žiedas.

Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje ir pirmaisiais jos metais Vilniaus naujosios muzikos ansamblis su dideliu pasisekimu šią oratoriją atliko daugelyje Europos šalių, o taip pat ir Kanadoje. Tai, ko gero, daugiausiai kartų užsienyje skambėjęs mūsų kompozitoriaus kūrinys, savotiška lietuvių naujosios muzikos “vizitinė kortelė.”

Oratorija “Magiškas sanskrito ratas” parašyta Sigito Gedos tekstu dainuojantiems ir grojantiems (kanklėmis, skudučiais, birbynėmis, metalofonais, varpeliais) atlikėjams. Beje, kaip instrumentą kompozitorius panaudoja ir senovinį darbo įrankį - linų brauktuvą.

Atsikartojimo, gyvenimo rato simbolį išryškina kai kurių kūrinio dalių ištisiniai kanonai. Ypač įdomi ir originali yra grafinė partitūrų rašyba – saulės, akies, korio, laiptų, žvaigždės formos dalys. Keistų kanonų muzika sukelia nerealumo įspūdį ir nuolat sukasi erdvėje, savaip primindama garsų galaktiką. Kompozitorius ją įvardina kaip ”vėlių muziką”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Ukrainietis kuria medinius robotus

Ukrainietis inžinierius, kuriam patinka robotai, ėmėsi įgyvendinti kūrybingą sumanymą – meistrauti medinius robotus. Dmitrijus Balandinas nesimokė drožinėti, nelankė jokių kursų. Jis pasidaro brėžinius, o tada pagal juos dirba. Inžinierius supjausto medieną į reikiamo dydžio gabalėlius, paskui juos susuka.

„Vasaros ritmu“: geriausi kultūriniai pasiūlymai vidurvasariui

Šioje laidoje: Valdovų rūmuose prasideda festivalis „Midsummer Vilnius“, sveiko gyvenimo propaguotojai susiburs Dubingiuose „Masters of calm“ festivalyje, o tapybos mylėtojai kviečiami į A. Jurgilaitės parodą „Čia ir dabar“.

Baltijos jūroje nuskendo garsaus fotografo R. Požerskio žmona V. Požerskienė (78)

Penktadienį mūsų šalies menininkai rinkosi atsisveikinti su Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus darbuotoja Virginija Požerskiene, žinomo fotomenininko Romualdo Požerskio žmona. Moteris nuskendo besimaudydama Baltijos jūroje, atostogų Nidoje (miestelyje Latvijoje) metu.

„Mano istorija“: galerijoje susitiks vizualaus meno kūrėjų ir nuo priklausomybių sveikstančiųjų kūryba

Liepos 26 d., trečiadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma socialinio meno paroda „Mano istorija“. Projektas „Mano istorija“ kuriamas profesionalaus meno kūrėjams bendradarbiaujant kartu su sostinės Dailininkų sąjungos galerija bei VA Caritas priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“ (Vilnius).

Unikalus Lentvario dvaro portretas - iš paukščio skrydžio ir neregio akimis

11 žurnalistikos studentų iš visos Lietuvos kartu su DELFI kolektyvu nusprendė parodyti savo gimtuosius miestus netikėtu kampu – kuris gi iš jų europietiškiausias, o kuriam dar reikėtų pasitempti? Tačiau vos kibus į darbus jaunųjų žurnalistų laukė netikėtumas: pristatyti savo gimtinę jie turi ne tik žiūrovams, bet ir miesto svečiui, kuris regi ne akimis, o širdimi.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.

ŠOKIS DELHI premjera!
2017 rugsėjo 08 d. 19.00 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.