Ją atliks du ypatingi orkestrai, vedami charizmatiškiausių dirigentų – tai „Baltic Sea Philharmonic“ su žaižaruojančia Kristjano Järvi asmenybe priešakyje ir Klaipėdos kamerinis orkestras, sekantis žavesiu ir įtaiga užburiančios Mirgos Gražinytės-Tylos batutos mostus.
Abiejų orkestrų koncertines programas jungia gaivus požiūris į tradiciją, kai peržengiamos įprastos klasikinės muzikos normos ir judama ieškojimų keliu. Taip atsiranda įtaigiausi meniniai sprendimai, alsuojantys gyvybe ir jausmo jėga, tarsi suktųsi amžinas judėjimo ir džiaugsmo variklis.
Rugsėjo 15 dieną skambės „Baltic Sea Philharmonic“ programa „Baltijos jūros atradimai“. Baltijos jūros filharmonijos orkestrą sudaro geriausi atlikėjai iš dešimties Baltijos šalių. Šiais metais orkestras, vadovaujamas orkestro įkūrėjo ir muzikos vadovo, dirigento Kristjano Järvi, išsiruošė į savo antrąjį koncertinį turą. Įspūdinga muzikinė kelionė, kaip ir pirmoji, prasidės Lietuvos pakrantėje – Klaipėdoje.
Pasak K. Järvi, orkestro programose jungiame skirtingus elementus iš naujosios, populiariosios ir vis dar daugeliui neatrastos muzikos. Kaip tik dėl to turą pavadinome „Baltijos jūros atradimais“. Iš ligšiol „neatrastos“ muzikos lobyno šioje programoje skambės Mieczysławo Weinbergo Koncertas smuikui. Jį atliks sparčiai į geriausių nūdienos smuikininkų gretas besiveržianti Lidia Baich.
Kiti du programoje skambėsiantys kūriniai susiję su gulbės tema. Tai Arvo Pärto „Gulbės giesmė“ ir Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“ – vienas labiausiai publikos pamėgtų baletų, iš kurio fragmentų siuitą orkestrui sudarė pats K. Järvi. „Gulbės yra nepaprasto tyrumo ir grožio sutvėrimai, joms skiriamas ypatingas vaidmuo visų Šiaurės kraštų tradicinėse kultūrose“, – teigia K. Järvi.
Gulbės tema taip pat siejasi su aplinkosauga, su kurios idėjomis orkestras solidarizuojasi ir tapatinasi nuo pat savo įkūrimo. Meno vadovas paaiškina kodėl: „Stengiamės peržengti bet kokias išankstines nuostatas apie tai, koks turi būti orkestras ir kokia jo paskirtis. Imantis sukurti ir išlaikyti dar vieną naują orkestrą, tam turi būti rimta priežastis ir tai tikrai nėra vien muzikos atlikimas. Mes kuriame judėjimą, vienijantį jaunus žmones nuo Norvegijos iki Rusijos. Turime pasirūpinti Šiaurės regionu. Kuo būsime stripresni, tuo stipresnis bus ir mūsų regionas. Tada galime tapti pavyzdžiu visam pasauliui.“
Rugsėjo 16 dieną programą „Kerinti ekspresija“ atliks Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus).
Kerinti ir ekspresyvi, gebanti įtikinti nuo pat pirmos minutės. Atlikimo precizija ir intelektas puikiai dera su jos šypsena ir grakščia išvaizda. Ji sužavi tiek orkestrantus, tiek ir klausytojus visur, kur bediriguotų. Ji dirba Zalcburgo teatro meno vadove ir Los Andželo filharmonijos orkestro dirigento asistente, o nuo šių metų spalio taps Birmingamo miesto simfoninio orkestro vyriausiąja dirigente.Tai lietuvaitė Mirga Gražinytė-Tyla.
Pasak kritikų, ji įskėlė ugnį, diriguodama Los Andželo filharmonijos orkestrui. „Kiekvienas, kuris pasirinko muziką, pats ar tėvų nuvestas, ir išliko tam kelyje, išliko traukiamas kažkokios ugnies, kibirkšties. Ja dalintis mes ir susirenkam“, – viename interviu kalbėjo dirigentė.
Džiugu, kad tarp atsakingų pasirodymų JAV ir Jungtinėje Karalystėje M. Gražinytė-Tyla mielai sutiko pamuzikuoti su Klaipėdos kameriniu orkestru. KKS scenoje matysime ir Mirgos seserį pianistę Onutę Gražinytę bei altininką Milaną Radičių, atliksiančius solo partijas.
Koncerto programai dirigentė pasiūlė didžiojo Vienos klasiko Josepho Haydno ir gruzinų kompozitoriaus, pianisto bei dirigento Vakhtango Kakhidzes kūrinius. Pasak jos, „Haydno simfonijos, ypatingai ankstyvosios, beveik niekam nežinomos – stebuklų stebuklai.“ Kakhidzes kūrybai savitą atspalvį suteikia išradingai panaudoti nacionaliniai elementai. Ji gyvybinga, patraukli ir suteikianti erdvės interpretacijai.
