Kitokiu kompozitoriumi save vadinantis Ch. Lindbergas: pasukau kitu keliu

Simfoninės muzikos koncertui šį šeštadienį, kovo 12 d., į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną įskries temperamentingasis švedų muzikas Christianas Lindbergas. Maestro stos prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) vairo, pasirodys ir kompozitoriaus amplua. Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis Christianas Lindbergas sutiko pasidalyti mintimis prieš koncertą.
Christian Lindberg
© D.Matvejevo nuotr.

- Šeštadienio koncerto su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ašis yra Jūsų kūrinys. Kokių svarbiausių įtakų klausytojui reikėtų ieškoti Jūsų kūryboje?

- Aš kitoks kompozitorius dėl daugelio priežaščių. Pradėjau rašyti muziką trisdešimt devynerių. Būdamas jaunesnis savo pirmuosius bandymus bandydavau įsprausti į konkretaus stiliaus rėmus, tai vargino, todėl pasukau kitu keliu. Vėliau nusprendžiau, kad galima viskas, įvairios muzikinės įtakos gali atsispindėti mano muzikoje. Kurdamas esu visiškai laisvas.

Klausytojai išgirs „laukinį“, turkišką džiazą, kino muzikos stilių taip pat klasikines muzikos formas. Ši muzika reikalauja virtuoziškumo. Su manimi atvyko, ko gero, geriausias trimitininkas žemėje, fenomenalus solistas iš Karakaso Pacho Floresas.

- Visą koncerto programą vienija skandinaviška gija, ką dar akcentuotumėt publikai?

- Jeano Sibeliaus antroji simfonija mylima publikos, manau ji sėkmingiausias suomių kompozitoriaus kūrinys. Taip, žymioji penktoji simfonija traukia muzikos žinovų, specialistų dėmesį, o antroji prasismelkia į kiekvieną klausytoją. Ji sukurta dramatiškomis aplinkybėmis, netekus mylimos, vos metų sulaukusios dukros. Šios gilios emocijos atsispindi simfonijoje.

- Senoji dirigentų karta traukiasi, prieš kelias dienas išėjo dar vienas didis batutos meistras Nikolaus Harnoncourtas, prieš kelis mėnesius – Pierre’as Boulezas. Kokie yra naujosios dirigentų kartos bruožai?

- Gyvename gana įdomiais laikais. Senieji autoritetai traukiasi, o šiuolaikinė muzikos industrija truputį keista. Agentūros paprastai renkasi jaunus, gerai atrodančius dirigentus, kurie nebūtinai labai patyrę, neturi reikiamų įgūdžių. Dėl tokių dirbtinių žvaigždžių nukenčia orkestrai. O jiems kaip tik reikalinga patirtis, simfoninės, kamerinės muzikos išmanymas.

Nesvarbu, ar esi Vilniuje, ar Niujorke, muzikantų lygis yra panašus. Jeigu orkestro ir dirigento „vedybos“ sėkmingos, galima pasiekti viršukalnes.

Video interviu su Christianu Lindbergu:

***

Trumpai apie Christianą Lindbergą ir jo bendrystę su LNSO

Daugiau kaip 300 kūrinių trombonui premjerų atlikėjas, įrašęs 70 solinių kompaktinių plokštelių, dirigentas, kompozitorius ir trombono virtuozas Christianas Lindbergas yra minimas tarp svarbiausių XX a. varinių pučiamųjų atlikėjų greta Mileso Daviso ar Louiso Armstrongo. Lietuvių publika šį muziką jau neblogai pažįsta. Bene svarbiausias jo ir LNSO bendradarbiavimo įvykis buvo 2014 m. gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlikta pasaulinė „Kundraano trilogijos“ trombonui ir orkestrui premjera. Po jos radosi idėja išleisti šio kūrinio DVD ir štai 2016 m. pradžioje padarytas jo ir LNSO atliekamos „Kundraano trilogijos“ DVD įrašas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, LRT televizija bei garso režisieriumi Arūnu Zujumi. DVD įrašas metų pradžioje pateko į karštų Lindbergo veiklos naujienų srautą pasauliniame muzikos įvykių kontekte.

Apie šeštadienio koncerto programą

Su LNSO jau repetuojantis maestro koncertui pasirinko šiaurietiškos muzikos programą – skambės tarsi šimtmečiais besidriekianti skandinaviška garsų saga. Šioje istorijoje danų kompozitoriaus Carlo Nielseno „Aladino siuitos“ pasakų motyvai pinsis su Jeano Sibeliaus Antrosios simfonijos šiaurietiško grožio harmonijomis ir paties Ch. Lindbergo Koncerto „Akbank Bunka“ nuotaikingu, virtuoziškais pasažais ir dainingomis melodijomis išraižytu garsovaizdžiu. Programoje skaidri ir galinga, rūsti ir aitri pirmojo pasaulinio garso suomių kompozitoriaus J. Sibeliaus muzika bus sugretinta su egzotiškais rytų motyvais ir šokių ritmais ar net džiazu bei word muzika dvelkiančiais danų kompozitoriaus C. Nielseno ir švedo Ch. Lindbergo opusais. Pastarasis išsiskirs dar ir trimito solo.

Po Ch. Lindbergo „Akbank Bunka“ premjeros 2004 m. įtakingasis „The Guardian“ rašė: „Galbūt vietomis skambesys primena džiazo muzikanto Mileso Daviso albumą „Ispanijos eskizai“, trimitininko Herbo Alperto ir jo grupės „Tijuana Brass“ kūrybą ar netgi italų režisieriaus Sergio Leones filmų muziką, tačiau rezultatas – energinga, puikiai sukomponuota partitūra. „Akbank Bunka“ pasiekia savo tikslą – atskleisti akinantį trimito spindesį.“

Apie pirmą kartą Lietuvoje pasirodysiantį trimitininką Pacho Floresą

Įmantrų trimito solo koncerte atliks iš Venesuelos kilęs trimito virtuozas Francisco Floresas, scenoje prisistatantis kaip Pacho Floresas. Trimitininkas atstovauja prestižinei garso įrašų leidybos kompanijai „Deutsche Grammophon“. Jis pelnė pirmą premiją keliose svarbiausiose pasaulyje trimitininkų varžytuvėse – tai tarptautiniai M. André, P. Joneso ir „Citta di Porcia“ konkursai. Koncertavo su Osakos ir Kijevo filharmonijų, Venesuelos Simóno Bolívaro, NHK, Tokijo, Paryžiaus, „Orchestré de la Garde Républicaine“ simfoniniais, Sankt Peterburgo „Camerata“ orkestrais; rečitalių surengė garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir Tokijo „Opera City“.

P. Floresas yra Venesuelos Simóno Bolívaro varinių pučiamųjų kvinteto įkūrėjas ir narys, kaip pirmasis orkestro trimitų grupės artistas jis grojo Venesuelos Simóno Bolívaro, „Saito Kinen“, Majamio simfoniniuose orkestruose diriguojant C. Abbado, serui S. Rattle’ui, S. Ozawai, G. Sinopoli, R. Frühbeckui de Burgosui ir G. Dudameliui. Atlikėjo repertuare gausu šiuolaikinių kompozicijų. Įdomu, kad P. Floresas Karakase įkūrė Lotynų Amerikos trimitininkų akademiją. Jis kviečiamas dėstyti Suomijos, Ispanijos, Prancūzijos, Japonijos muzikos institucijose, yra prestižinių tarptautinių konkursų žiuri narys. Jis atstovauja kompanijai „Stomvi“, groja specialiai jam sumeistrautais instrumentais.

Simfoninės muzikos koncertas „Orkestro svečiai – Pacho Floresas ir Christianas Lindbergas“ vyks kovo 12 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

„Vasaros ritmu“: Rasos šventės paslaptys ir „Skaitymo iššūkis“ aktyviems

Šioje laidoje kviečiame priimti Lietuvos bibliotekininkų skaitytojams metamą „Skaitymo iššūkį“; prisimename, kokia prasmė slypi Rasos šventės tradicijose bei lankomės Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodoje „Viena–Breisgau Freiburgas–Paryžius“.

G. Orwello romanas „1984-ieji“ buvo „pranašiškas“, sako rašytojo sūnus (8)

Brodvėjuje per naujo miuziklo, pastatyto pagal George'o Orwello antiutopinį romaną „1984-ieji“ (Nineteen Eighty-Four), premjeroje tarp žiūrovų buvo ir ypatingas svečias – rašytojo sūnus.

Į parodą įsiveržęs nekviestas svečias ant kojų sukėlė apsaugos tarnybą

Pilies menėje sparnais plakančiam čiurliui atrodė, kad langas, pro kurį galima pasiekti dangų yra štai tame paveiksle. Iš vakaro įsibrovęs į Panemunės pilies erdvę, paukštelis naktį ant kojų sukėlė pilies apsaugos tarnybą ir pirmasis išvydo menininko Justino Vaitiekūno tapybos parodą, kuri čia buvo atidaryta vakar vakare.

Į Lietuvą atvyksta muzikantas klajūnas S. Larsenas

Stu Larsenas – muzikantas klajūnas. Jis neturi nuolatinio adreso, neturi darbo, sukaupto turto ar pinigų – tik daug dosnių draugų visame pasaulyje, kurie leidžia jam nakvoti ant grindų ar sofos, kai jis vyksta į savo nesibaigiančias keliones.

K. Sabaliauskaitė: kartais pabėgu rašyti į Pažaislį (8)

Kristinos Sabaliauskaitės kūryba laikoma literatūros reiškiniu Lietuvoje. Jos tetralogija „Silva rerum“ kritikų įvertinta kaip įsimintiniausia pastarojo dešimtmečio knyga. Apdovanojimai, pakartotiniai knygų leidimai ir dėmesys rašytojai kaip asmenybei neatėmė vieno – noro ir toliau kurti. Ketvirtąją knygos „Silva rerum“ dalį K.Sabaliauskaitė pirmą kartą pristatė Vilniaus knygų mugėje, o antram kartui pasirinko Kauną.
OKT teatras
W
HAMLETAS
2017 liepos 29 d. 21.30 val.
Režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, pastatytas atsispiriant nuo vokiečių klasiko Bertoldo Brechto pjesės, tapo vienu sėkmingiausių pastarojo laiko OKT/Vilniaus miesto teatro pastatymų. Jau per pirmąjį sezoną „Vestuvės“ parodytos rekordiškai daug – net 50 kartų. 51-asis kartas aktorių laukė Sankt Peterburge rengiamo festivalio „Raduga“ scenoje.
Oskaro Koršunovo teatro vasara: vestuvės Sankt Peterburge, laidotuvės Madride
2017 birželio 20 d.