Kitokiu kompozitoriumi save vadinantis Ch. Lindbergas: pasukau kitu keliu

Simfoninės muzikos koncertui šį šeštadienį, kovo 12 d., į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną įskries temperamentingasis švedų muzikas Christianas Lindbergas. Maestro stos prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) vairo, pasirodys ir kompozitoriaus amplua. Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis Christianas Lindbergas sutiko pasidalyti mintimis prieš koncertą.
Christian Lindberg
Christian Lindberg
© D.Matvejevo nuotr.

- Šeštadienio koncerto su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ašis yra Jūsų kūrinys. Kokių svarbiausių įtakų klausytojui reikėtų ieškoti Jūsų kūryboje?

- Aš kitoks kompozitorius dėl daugelio priežaščių. Pradėjau rašyti muziką trisdešimt devynerių. Būdamas jaunesnis savo pirmuosius bandymus bandydavau įsprausti į konkretaus stiliaus rėmus, tai vargino, todėl pasukau kitu keliu. Vėliau nusprendžiau, kad galima viskas, įvairios muzikinės įtakos gali atsispindėti mano muzikoje. Kurdamas esu visiškai laisvas.

Klausytojai išgirs „laukinį“, turkišką džiazą, kino muzikos stilių taip pat klasikines muzikos formas. Ši muzika reikalauja virtuoziškumo. Su manimi atvyko, ko gero, geriausias trimitininkas žemėje, fenomenalus solistas iš Karakaso Pacho Floresas.

- Visą koncerto programą vienija skandinaviška gija, ką dar akcentuotumėt publikai?

- Jeano Sibeliaus antroji simfonija mylima publikos, manau ji sėkmingiausias suomių kompozitoriaus kūrinys. Taip, žymioji penktoji simfonija traukia muzikos žinovų, specialistų dėmesį, o antroji prasismelkia į kiekvieną klausytoją. Ji sukurta dramatiškomis aplinkybėmis, netekus mylimos, vos metų sulaukusios dukros. Šios gilios emocijos atsispindi simfonijoje.

- Senoji dirigentų karta traukiasi, prieš kelias dienas išėjo dar vienas didis batutos meistras Nikolaus Harnoncourtas, prieš kelis mėnesius – Pierre’as Boulezas. Kokie yra naujosios dirigentų kartos bruožai?

- Gyvename gana įdomiais laikais. Senieji autoritetai traukiasi, o šiuolaikinė muzikos industrija truputį keista. Agentūros paprastai renkasi jaunus, gerai atrodančius dirigentus, kurie nebūtinai labai patyrę, neturi reikiamų įgūdžių. Dėl tokių dirbtinių žvaigždžių nukenčia orkestrai. O jiems kaip tik reikalinga patirtis, simfoninės, kamerinės muzikos išmanymas.

Nesvarbu, ar esi Vilniuje, ar Niujorke, muzikantų lygis yra panašus. Jeigu orkestro ir dirigento „vedybos“ sėkmingos, galima pasiekti viršukalnes.

Video interviu su Christianu Lindbergu:

***

Trumpai apie Christianą Lindbergą ir jo bendrystę su LNSO

Daugiau kaip 300 kūrinių trombonui premjerų atlikėjas, įrašęs 70 solinių kompaktinių plokštelių, dirigentas, kompozitorius ir trombono virtuozas Christianas Lindbergas yra minimas tarp svarbiausių XX a. varinių pučiamųjų atlikėjų greta Mileso Daviso ar Louiso Armstrongo. Lietuvių publika šį muziką jau neblogai pažįsta. Bene svarbiausias jo ir LNSO bendradarbiavimo įvykis buvo 2014 m. gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atlikta pasaulinė „Kundraano trilogijos“ trombonui ir orkestrui premjera. Po jos radosi idėja išleisti šio kūrinio DVD ir štai 2016 m. pradžioje padarytas jo ir LNSO atliekamos „Kundraano trilogijos“ DVD įrašas bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, LRT televizija bei garso režisieriumi Arūnu Zujumi. DVD įrašas metų pradžioje pateko į karštų Lindbergo veiklos naujienų srautą pasauliniame muzikos įvykių kontekte.

Apie šeštadienio koncerto programą

Su LNSO jau repetuojantis maestro koncertui pasirinko šiaurietiškos muzikos programą – skambės tarsi šimtmečiais besidriekianti skandinaviška garsų saga. Šioje istorijoje danų kompozitoriaus Carlo Nielseno „Aladino siuitos“ pasakų motyvai pinsis su Jeano Sibeliaus Antrosios simfonijos šiaurietiško grožio harmonijomis ir paties Ch. Lindbergo Koncerto „Akbank Bunka“ nuotaikingu, virtuoziškais pasažais ir dainingomis melodijomis išraižytu garsovaizdžiu. Programoje skaidri ir galinga, rūsti ir aitri pirmojo pasaulinio garso suomių kompozitoriaus J. Sibeliaus muzika bus sugretinta su egzotiškais rytų motyvais ir šokių ritmais ar net džiazu bei word muzika dvelkiančiais danų kompozitoriaus C. Nielseno ir švedo Ch. Lindbergo opusais. Pastarasis išsiskirs dar ir trimito solo.

Po Ch. Lindbergo „Akbank Bunka“ premjeros 2004 m. įtakingasis „The Guardian“ rašė: „Galbūt vietomis skambesys primena džiazo muzikanto Mileso Daviso albumą „Ispanijos eskizai“, trimitininko Herbo Alperto ir jo grupės „Tijuana Brass“ kūrybą ar netgi italų režisieriaus Sergio Leones filmų muziką, tačiau rezultatas – energinga, puikiai sukomponuota partitūra. „Akbank Bunka“ pasiekia savo tikslą – atskleisti akinantį trimito spindesį.“

Apie pirmą kartą Lietuvoje pasirodysiantį trimitininką Pacho Floresą

Įmantrų trimito solo koncerte atliks iš Venesuelos kilęs trimito virtuozas Francisco Floresas, scenoje prisistatantis kaip Pacho Floresas. Trimitininkas atstovauja prestižinei garso įrašų leidybos kompanijai „Deutsche Grammophon“. Jis pelnė pirmą premiją keliose svarbiausiose pasaulyje trimitininkų varžytuvėse – tai tarptautiniai M. André, P. Joneso ir „Citta di Porcia“ konkursai. Koncertavo su Osakos ir Kijevo filharmonijų, Venesuelos Simóno Bolívaro, NHK, Tokijo, Paryžiaus, „Orchestré de la Garde Républicaine“ simfoniniais, Sankt Peterburgo „Camerata“ orkestrais; rečitalių surengė garsiojoje Niujorko „Carnegie Hall“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir Tokijo „Opera City“.

P. Floresas yra Venesuelos Simóno Bolívaro varinių pučiamųjų kvinteto įkūrėjas ir narys, kaip pirmasis orkestro trimitų grupės artistas jis grojo Venesuelos Simóno Bolívaro, „Saito Kinen“, Majamio simfoniniuose orkestruose diriguojant C. Abbado, serui S. Rattle’ui, S. Ozawai, G. Sinopoli, R. Frühbeckui de Burgosui ir G. Dudameliui. Atlikėjo repertuare gausu šiuolaikinių kompozicijų. Įdomu, kad P. Floresas Karakase įkūrė Lotynų Amerikos trimitininkų akademiją. Jis kviečiamas dėstyti Suomijos, Ispanijos, Prancūzijos, Japonijos muzikos institucijose, yra prestižinių tarptautinių konkursų žiuri narys. Jis atstovauja kompanijai „Stomvi“, groja specialiai jam sumeistrautais instrumentais.

Simfoninės muzikos koncertas „Orkestro svečiai – Pacho Floresas ir Christianas Lindbergas“ vyks kovo 12 d., šeštadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Jaunųjų operos talentų karta prikels legendinę „Bohemą“ (1)

Uostamiestyje bręsta nauja, auksinė operos talentų karta, kuri mes iššūkį legendiniams šio žanro atlikėjams. Tuo bus galima įsitikinti rugpjūčio 5-6 dienomis, kai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atgims vienas sėkmingiausių „Vilnius City Opera“ operos pastatymų – Giacomo Puccini „Bohema“.

Vilniaus ir Maskvos chorai atliks S. Rachmaninovo „Nakties vigiliją“ (2)

Liepos 4-ąją Vilniuje ir liepos 5 dieną Vievyje Vilniaus universiteto choras „Pro Musica“ ir Maskvos technologijų universiteto kamerinis choras atliks įspūdingą Sergejaus Rachmaninovo šedevrą – „Nakties vigiliją“ („Vsenočnoje bdenije“). Solistai, tarptautinių konkursų laureatai, Anna Chrapko ir Aleksandras Trutnevas. Diriguos Ivanas Samoilovas ir Rasa Gelgotienė.

R. Požerskio „Route 66“ veda į Babtyną-Žemaitkiemį

Birželio 29 dieną Babtyno-Žemaitkiemio dvare atidaroma Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Route 66“. Joje bus eksponuojama penkiolika didelio formato spalvotų fotografijų, kuriose autorius įamžino garsiojo greitkelio, jungiančio JAV Rytų ir Vakarų pakrantes, vaizdus.

VDA „Meno celių 2016“ pagrindinėje parodoje – šiuolaikinių tikėjimų šventovės

„Meno celės“ yra kasmetinis Vilniaus dailės akademijos (VDA) bendruomenės žvilgsnis į save ir atsivėrimas platesnei publikai. Per šį renginį lankytojams atsidaro ne tik visuomet atviros akademijos parodų erdvės, bet ir įvairiausi „užkulisiai“, kuriuose galima išvysti parodų, akcijų, performansų ir koncertų.

Vilniuje vėl muzikuos legendinis P. Glassas (7)

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių melomanams rengiamas nepaprastas įvykis – lapkričio 10-ąją Vilniuje įvyks išskirtinis pasaulinės muzikos įžymybės Philipo Glasso koncertas.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.