Kino teatrus pasieks Sausio 13-osios aukų atminimui skirtas vaidybinis filmas „Mes dainuosim“

 (5)
Praėjus lygiai 24-eriems metams po tragiškų Sausio 13-osios įvykių, kitų metų sausio 13 dieną Lietuvos kino teatrus pasieks praradimo skausmo ir kovos už laisvę paženklintas vaidybinis filmas „Mes dainuosim“ (angl. „We Will Sing“). Britų režisieriaus Roberto Mullano režisuota meninė juosta – tai kelių šeimų, atskubėjusių į Vilnių pasisakyti už Lietuvos laisvę ir susikibus už rankų giedoti bendraminčių būryje „Tautišką giesmę“, istorija.
© Arvydo Anušausko nuotr.

Filmo „Mes dainuosim“ žiūrovai galės išvysti tautos atmintin įsirėžusį sausio 13-osios rytą, kuomet sovietų kariuomenė panaudojo jėgą prieš laisvės gynėjus. Keturiolika drąsių, jaunų žmonių išėję prie Televizijos bokšto niekuomet nebegrįžo namo, o sužeistieji užtvindė ligonines. Šalies ateitimi tikinčių lietuvių akistata su tankais ne vieneriems metams tapo tautos išvadavimo, vienybės ir tvirtybės simboliu. Tad oficialusis „Mes dainuosim“ plakatas taip pat atspindi mūsų laisvės gynėjų kovą bei nepriklausomybės troškimą.

Noras priminti pasauliui tylomis pralietą kraują

Kasmet žuvusieji už Lietuvos laisvę pagerbiami Antakalnio memoriale, čia atiduoti pagarbą atkeliauja šalies vadovai, žuvusiuosius apraudoja artimieji. Režisierius R.Mullanas teigė, kad būtent Antakalnio kapinėse esantis paminklas Vilniaus televizijos bokšto gynėjams įkvėpė jį sukurti filmą apie 1991-ųjų įvykius. „Visada norėjau sukurti filmą apie šį dramatišką pasipriešinimą, įkvėpiančią lietuvių drąsą sovietų tankų akivaizdoje. Man visada atrodė, kad žmonės visame pasaulyje puikiai prisimena 1989-aisiais vykusius Tiananmenio aikštės protestus Pekine, tačiau retas girdėjęs apie Loretą Asanavičiūtę ar Sausio 13-osios įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto. Galbūt taip nutiko dėl to, kad tuo metu pasaulio žiniasklaidos dėmesį buvo prikaustęs Persijos įlankos karas, o gal todėl, kad Lietuva pasauliniu mastu buvo laikoma maža valstybe“, – svarstė kino kūrėjas.

Režisierius pridūrė, kad kone didžiausia paskata pagaliau imtis filmavimo darbų tapo susitikimas su žuvusio laisvės gynėjo Igno Šimulionio tėvu. „Kai susitikome 2013-ųjų gruodį ir pasikalbėjome, supratau, kad dabar – teisingas laikas pagerbti aukas ir užtikrinti, kad jų gyvenimai, jų kova už laisvę nenukeliaus užmarštin“, – kalbėjo R.Mullanas.

2014-aisiais skirtingose Lietuvos vietose nufilmuotoje juostoje „Mes dainuosim“ žiūrovai išvys aktorius Liubomirą Laucevičių, Taurą Čižą, Agnę Sunklodaitę, Ramunę Skardžiūnaitę, Perlių Vaisietą, Darių Petkevičių, Dovilę Karaliūnaitę ir kitus. Filmo prodiuseris – puikiai Lietuvos kino pasaulyje pažįstamas Artūras Dvinelis.

Daugiau DELFI pramogų naujienų – socialiniame tinklalapyje „Facebook“!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

„Užkulisiai“: M. Rubackytė apie muziką, šeimos istoriją ir varles

Šį kartą kviečiame į išskirtinį susitikimą su pianiste Mūza Rubackyte, vykusį Vilniuje ir Paryžiuje. Dviejuose menininkei svarbiuose miestuose kalbėjomės apie tai, kas brangiausia šios ypatingos moters pasaulyje: muziką, išskirtinę šeimos istoriją, likimą, gamtą ir netgi varles.

R. Adomaitis: meilės romanas su teatru ir kinu (2)

Ši knyga galėjo neturėti jokio pavadinimo – veidas jos viršelyje iškart pasakytų, apie ką ji parašyta. Nes kino ir teatro aktorių Regimantą Adomaitį žino visi. 80 metų sukaktį sausį atšventęs scenos menininkas Vilniaus knygų mugėje susitiko su skaitytojais ir pristatė teatrologės Daivos Šabasevičienės knygą „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“.

Kas gali užgožti J. Adamonytės Melisandą? (4)

Kovo 22, 24, 26 dienomis į Vilniaus kongresų rūmus grįžta ne tik išskirtinis Vilnius City Operos spektaklis, bet ir jo ryškiausia žvaigždė, Londono Karališkajame teatre ir muzikos gurmanų aukštai vertinamame Zalcburgo festivalyje ne kartą pasirodžiusi solistė. Tai – Jurgita Adamonytė, Claude'o Debussy „Pelėjo ir Melisandos“ premjerose sužavėjusi tiek žiūrovus, tiek kritikus, už šį vaidmenį nominuota Auksiniams scenos kryžiams.

Kompozitorius G. Kuprevičius pašiurpo įsiklausęs į politikų balsus: norėjau stvertis butelio (138)

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė specialią radijo laidą, skirtą Lietuvos politikų kalbėjimui. „Labai svarbu, kas sėdi aukštose kėdėse ir kaip jie kalba. Iš kalbos gali suprasti, kokią valdžią išsirinkome“, – apie tai jis prabilo per Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ vykusią diskusiją „Ar nužudyta klasikinė muzika?“.

„Knygų šalis“ atsiradusi iš asmenybių alkio ir įkvėpimo troškulio (1)

Vilniaus knygų mugėje šiemet jau 15-tą kartą įsikūrė „Knygų šalis“ ir kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Idėjos autorė ir visos „Knygų šalies“ variklis, knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė kasmet pakviečia visus ne tik atrasti knygos grožį, jos formų įvairovę, kurti savo knygas, bet ir susitikti su pasaulinio garso knygų dailininkais bei iliustruotojais.
OKT teatras

PO LEDU
2017 vasario 27 d. 19.00 val.

MIRANDA
2017 vasario 28 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.