Renginyje dalyvaus knygos autorius A. Švedas, knygos herojė I. Veisaitė, teatro prodiuserė Audra Žukaitytė, režisierius Gintaras Varnas ir literatūrologas Kęstutis Nastopka. Renginį ves Vytenė Muschick.
Istoriko A. Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės I. Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos valstybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik I. Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Knygoje taip pat pateikti profesorės I. Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.
Motinos netektis, gyvenimas Kauno gete, pabėgimas į Vilnių ir prieglobstis naujos šeimos namuose – tiek sudėtingų išbandymų I. Veisaitei teko dar nesulaukus penkiolikos. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo pabaiga anaiptol nereiškė, kad knygos herojės gyvenimas taps panašus į ramų užutėkį – I.Veisaitės biografija tiesiog prisodrinta iššūkių, ribinių patirčių ir įstabių susitikimų.
Nepaisant įvairių iššūkių ir išbandymų I.Veisaitė kūrė savo gyvenimą nuolat ieškodama aiškaus skaidrumo ir tuo pat metu savo įvairiapuse veikla prisidėdama prie Lietuvos visuomenės gyvenimo kaitos. I. Veisaitė savo laiku esmingai prisidėjo prie Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos etninių bendrijų kultūros studijų centro ir Thomo Manno kultūros centro steigimo, pirmininkavo Baltijos kultūros fondo valdybai, Laikino antikrizinio G. Soroso pagalbos fondo Lietuvai tarybai, Jungtinių pasaulio koledžų Lietuvos nacionalinio komitetui, buvo aktyvi Atviros visuomenės instituto Budapešte tarptautinės organizacijos centrinės valdybos, Lietuvos nacionalinės komisijos UNESCO valdybos, Vilniaus kultūros sostinės tarybos, LR kultūros ministerijos Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė.
I. Veisaitės veikla yra įvertinta ne vienu valstybiniu apdovanojimo – jai skirti ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas, Barboros Radvilaitės ir Gėtės medaliai. Nepaisant to, kad I. Veisaitei kaip niekam kitam Lietuvoje tinka apibūdinimas „istorinė asmenybė“, tačiau šios moters gyvenimo istoriją atkuriančios ir apmąstančios knygos Lietuvoje iki šiol nebuvo išleista. Ji pati prisipažįsta ne kartą buvusi raginama savo patirtis užfiksuoti knygos puslapiuose, tačiau tam trukdė ir nenoras liestis prie tebeskaudančių žaizdų, ir sovietmečiu egzistavusi stipri viešojo kalbėjimo kontrolė: „Jeigu negaliu rašyti visiškai atvirai – kam iš viso rašyti?“
Vienintelis iki šiol moters gyvenimą įdėmiau apžvelgęs leidinys – prancūzų teisininko ir ilgamečio I. Veisaitės bičiulio Yveso Plasseraudo knyga „Irena Veisaitė. Tolerancija ir įsitraukimas“ – yra išleistas tik anglų kalba.
Unikalios savo turiniu ir forma knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atsiradimą lėmė dviejų giminingų sielų žmonių lėmė pažintis, virtusi kūrybišku bendradarbiavimu: papasakoti bei apmąstyti savąją gyvenimo istoriją I. Veisaitei padėjo ir jųdviejų pokalbius užrašė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, kultūros istorikas Aurimas Švedas.
Šis mokslininkas – vienas stipriausių sakytinės istorijos žanro knygų autorių Lietuvoje: jau anksčiau knygynuose yra pasirodžiusios jo pokalbių knygos apie istoriką Edvardą Gudavičių (2008), grafiką, monumentalistą Petrą Repšį (2013), kino kūrėją Almantą Grikevičių (kartu su Lina Kaminskaite-Jančoriene, 2013). Iš viso autorius yra parengęs ir visuomenei pristatęs aštuonias knygas, publicistinius jo tekstus „Istoriko teritorija“ yra pamėgę kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ skaitytojai.
Pasirengimas knygos apie I. Veisaitę rašymui truko ne vienerius metus: pirmieji istoriko ir teatrologės pokalbiai įvyko dar 2013-aisiais, paskutinieji – 2015 metais. Šio „pokalbių maratono“ metu du žmonės kalbėjosi apie labai daug dalykų. „Irenos Veisaitės asmeninė istorija suteikia galimybę pažvelgti į keturias XX amžiaus epochas: tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijų laiką, sovietmetį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo bei įtvirtinimo metus.
Šios knygos herojės gyvenimo pasakojimas padeda interpretuoti minėtas epochas ir tiesti tiltus per jas skiriančias nesusikalbėjimo ir nesupratimo prarajas. Tad mums kalbantis aš ne tik užduodavau klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, bet ir nuolat ieškojau galimybių svarstyti, ką, kaip ir kodėl mes atsimename,“ – knygos įžangoje apibrėžia A. Švedas.
Dinamiška I. Veisaitės gyvenimo istorija skleidžiasi ne tik drastiškai skirtingų laikmečių, bet ir daugelio kultūrų fone: žydų kilmės germanistė gyveno ir dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje, stažavosi Oksfordo universitete, lankėsi dešimtyse kitų užsienio šalių, pažino daugelį kultūros istorijai pasižymėjusių menininkų ir tyrėjų.
Pasakojimuose nuolat iškyla garsūs tiek užsienio, tiek ir Lietuvos visuomenės veikėjų veidai ir vardai: JAV filantropas Džordžas Sorosas, estų kompozitorius Arvo Pärtas, rusų dramaturgas Aleksandras Volodinas, rašytojas Icchokas Meras, literatūros kritikė ir vertėja Ugnė Karvelis, rašytoja Jurga Ivanauskaitė – vos keli iš jų.
Istorija skaitytojo vaizduotėje kuriama ne tik prisiminimais, tačiau ir asmeninio archyvo fotografijomis bei autentiškais istoriniais tekstais. Knygoje, kurios tekstų, vaizdų ir dokumentų dermę sukūrė knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis, greta I. Veisaitės ir A. Švedo pokalbių pateikiami mokslininkės pasaulėžiūrą įvairiais laikmečiais iliustruojantys tekstai: tiek profesiniai (teatro recenzijos, vieši pasisakymai renginiuose), tiek ir labai jautrūs, asmeniški (atsakymai į klasės auklėtojos Vandos Zaborskaitės parengtos anketos klausimus gimnazijoje bei ketvirčiu amžiaus vėliau rašytų laiškų būsimam antrajam vyrui ištraukos).
Leidinio pabaigoje skaitytojo patogumui pateikia asmenvardžių rodyklė, Lauros Blynaitės sudaryta bibliografija ir glausta svarbiausiųjų I. Veisaitės gyvenimo įvykių kronika. „Pakartoti to, kas yra patirta ir išgyventa, neįmanoma. Atmintis mus dažnai klaidina. Kita vertus, noriu tikėti, kad mūsų pokalbiai, po kiek laiko virsiantys knyga, padės atskleisti, kaip mes šiandien mąstome ir ką jaučiame,” – viename iš pokalbių prisipažino mokslininkė.
2017 m. vasario pabaigoje leidyklos „Aukso žuvys“ išleistą knygą planuojama kartu poetu, vertėju ir kultūros tyrinėtoju Tomu Venclova pristatyti ir daugiausia Lietuvos skaitytojų suburiančiame kasmetiniame renginyje – Vilniaus knygų mugėje.
Poetas, vertėjas, kultūros tyrinėtojas Tomas Venclova:
„Ši ilgojo pokalbio žanrui priklausanti knyga būtina kiekvienam skaitytojui, kurį domina pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorija. Irena Veisaitė – vienas iš šviesiausių mūsų krašto žmonių, tolerancijos ir sveiko proto įkūnijimas. Daugiausia dėmesio ji skiria kultūrai, ypač teatrui, ir sovietmečio kultūrinei opozicijai, bet itin išmintingai, vengdama kraštutinumų ir tuščiažodžiavimo, gvildena ir painius filosofinius klausimus.“
Istorikas Saulius Sužiedėlis:
„Čia atsiveria nepamirštami XX a. Lietuvos istorijos vaizdai: žydiškasis ir lietuviškasis tarpukario Kaunas, nuožmi karo ir Holokausto tikrovė, išsigelbėjimas ir atgimimas. Ši jaudinanti žymios kultūrologės epopėja – tai ne istorinė monografija ar vadovėlis, tai tiesiog sąlytis su praeitimi.“
Teatro režisierius Gintaras Varnas:
„Profesorė Irena Veisaitė per savo Vakarų literatūros paskaitas mums, studentams, padėjo gilius ir esminius Vakarų minties suvokimo pamatus. Teatrą ji vertina ne kaip pigią pramogą, bet kaip aukštąjį meną, stengiasi, kad Lietuvos scenoje atsirastų visuomenei reikšmingų, gilių kūrinių. Irena Veisaitė – tikras Apšvietos žmogus XX–XXI a. Lietuvoje, daug prisidėjęs prie termino Homo Sovieticus virsmo Homo Europaeus.“
A. Švedas – kultūros istorikas, sakytinės istorijos (oral history) metodu kuriantis iškilių Lietuvos mokslo ir meno pasaulio asmenybių portretus, analizuojantis pasakojimų apie praeitį kūrimo strategijas bei jų raišką akademinėje ir meninėje plotmėse, tyrinėjantis istorinės vaizduotės teritoriją.
Turi savo skiltį kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“, yra parašęs ir sudaręs aštuonias knygas.
