Bendrų diskusijų ir išankstinio savanorių vizito metu buvo nuspręsta sutvarkyti Griškabūdžio autobusų stotelę ir įrengti žaidimų aikštelę miestelio centrinėje dalyje šalia dienos centro. Griškabūdyje išdygęs keliaujančių dirbtuvių simbolis – kultūrinis inkilas, vakarais kvietė bendruomenę susiburti į kultūrinius renginius.
Nors pirmosios dirbtuvių dienos nelepino giedru oru, dirbtuvių dalyvių tai nesustabdė nuo pasirengimo ir planavimo darbų. Žaidimų ir pokalbių su vaikais metu išryškėjo, kad svarbiausias dalykas bet kokiam miestui ir jo klestėjimui yra bendruomenė, kuri ir kuria kitas svarbias miestui dalis – gatves, pastatus, aikštes. Taip pat, su vaikais buvo diskutuojama apie gatvės meno reikšmę ir svarbą, norą būti išgirstam ir pamatytam. Vaikų, padedant savanoriams, parengti projektai gražiai apjungė pirmosiomis dienomis iškeltas mintis.
Pirmiausia, buvo atkreiptas dėmesys į apniokotą ir necenzūriniais žodžiais aprašinėtą autobusų stotelę, kurioje vaikams, prasidėjus mokslo metams, tenka praleisti daug laiko važinėjant į mokyklą Griškabūdyje iš apylinkių. Dirbtuvėse dalyvavę vaikai sakė, kad mieliau ir saugiau jaučiasi autobuso laukdami priešais esančiame seniūnijos pastate, nei pačioje stotelėje.
Padedant menininkėms iš Telšių, vaikai sugalvojo stotelę ne tik išvalyti ir nudažyti naujomis ryškiomis spalvomis, imituojančiomis miško motyvą, bet palikti ir vietos saviraiškai – dvi stotelės sienos buvo nudažytos juodais dažais, skirtiems rašyti su kreidutėmis. Taip pat stotelėje vaikai nupiešė Griškabūdžio žemėlapį, kurio prieš tai miestelis neturėjo.
Kol vieni dirbo prie stotelės, kita savanorių architektų ir vaikų komanda planavo ir maketavo galimą žaidimų aikštelę. Padedant architektams, vaikai sugalvojo, kad už dienos centro esančioje pievelėje geriausia įrengti žaidybinį kliūčių ruožą ir pastatyti nedidelę terasą įvairiems žaidimams ar pasisėdėjimams.
Aikštelės planavimas, maketo darymas, medžiagų paruošimas užėmė bene daugiausia dirbtuvių laiko, o ketvirtadienį, priešpaskutinę dirbtuvių dieną, beliko viską sujungti ir surinkti. Labai džiugu, kad vietos bendruomenė taipogi ėmėsi iniciatyvos ir prisidėjo prie dirbtuvių – griškabūdiečiai pagamino ir padovanojo vaikams smėlio dėžę.
Keliaujančių architektūros dirbtuvių pabaigimo šventėje bendruomenė su dalyvavusiais vaikais pasidžiaugė atliktu darbu ir pačia dirbtuvių idėja. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius prižadėjo, kad ir toliau bus įgyvendinami vaikų sugalvoti planai, kurių nepavyko pabaigti dirbtuvių metu.
Pagrindinis Keliaujančių architektūros dirbtuvių siekis – parodyti vaikams, kad jie yra pajėgūs kurti erdvę aplink save, kad jų idėjos ir nuomonė yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir suaugusių žmonių. Po dirbtuvių buvo galima išgirsti ir pamatyti atsiradusį vaikų užsidegimą planuoti toliau, pasidaryti kažką pas save kieme, kad ir žaidimų aikštelę kačiukams.
