Rugsėjo 28 d. žiūrovų teismui kolektyvas atiduos net dvi komiškas operas-farsus - dviejų italų kompozitorių G.Rossini „Vedybų vekselis“ ir G.Puccini „Džanis Skikis“.

Pagal muzikos stilių operos priklauso skirtingiems laikotarpiams: pirmoji brandus klasicizmas, antroji vėlyvas verizmas, tačiau abi jas sieja panaši tematika – linksmai, ar net su gera doze sarkazmo papasakoti, kaip suktybės ir godumas valdo dažną, iš šalies dorai atrodantį pilietį, o nedorybės vis tik sulaukia dėsningo atpildo.

Tai kartu puiki ir itin reta proga vieno vakaro metu pamatyti du skirtingus spektaklius. Pasak abiejų operų režisieriaus Nerijaus Petroko: „Farsas nėra dažnai pasitaikantis reiškinys operinėje literatūroje, tačiau tai puiki priemonė smagiai papasakoti pamokančias istorijas. Abiejų operų siužetuose pasakojama kaip jaunos poros už savo romantišką meilę grumiasi nelygioje kovoje su miesčioniška ir net grobuoniška aplinka... ir tebūnie tai viltinga, nors ir naivu...“

Abi operas statyti sumanęs ir jas diriguojantis Julius Geniušas sako, kad šiuo metu muzikantų ir artistų tikslas siekti, kad sudėtingos operų muzikinės partitūros nuskambėtų šmaikščiai ir lengvai. „Šiandien žiūrovas ieško pramogų. Gal kažkada mūsų repertuare atsiras ir Richardo Wagnerio opera, tačiau dabar žiūrovai mieliau lanko lengvesnio žanro spektaklius. Viliuosi, kad šių operų premjerose išvysime vengiančių operos, ar manančių, kad jos nesupranta. Manau, operos nereikia suprasti, ją reikia pajausti, ji eina tiesiai į širdį“. Dirigentas primena, kad „Džaniui Skikiui“ pirmą kartą pasirodžius scenoje, kritikai rašė, jog spektaklis – prieinamas net operos visiškai neišmanančiam žmogui, kūrinio muzikinė kalba ir dramaturgija pateikiama aiškiai, su su gera intriga. „Nežinau už „Džanį Skikį“ šmaikštesnio operinio kūrinio: čia ir satyra, ir farsas, net juodas humoras“.

Skirtingą kūrinių instrumentinę ir vokalinę kalbą dirigentas nusakė dailės terminais: „Jei „Vedybų vekselis“ – užaštrintu pieštuku atliktas grafikos darbas, tai „Džanis Skikis“ – ryški ekspresionistinė drobė. Atlikėjams tą patį vakarą persiorientuoti iš vieno kūrinio į kitą – nemenka užduotis, pirmoje dalyje išgirsime G.Rossini bel canto , antroje - G.Puccini – verizmą. Tai dar viena intriga žiūrovui.“

Spektaklių scenografas - Sergėjus Bocullo, kostiumų dailininkė - Diana Kuzmickaitė. Dainuos didelis būrys įvairių kartų teatro solistų: Tomas Ladiga, Liudas Mikalauskas, Gediminas Maciulevičius, Kristina Siurbytė, Živilė Lamauskienė, Justina Tomkutė, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Aušra Cicėnaitė, Gražina Miliauskaitė, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Sabina Martinaitytė, Giedrė Juknevičiūtė, Raimondas Baranauskas, Ramūnas Urbietis, Andrius Apšega, Tadas Girininkas, Giedrius Prunskus, Egidijus Bavikinas, Žanas Voronovas ir kiti.

„Vivat, Verdi“ teatro kolektyvas paskelbs lapkričio 3 d. Visame pasaulyje plačiai minimos operos korifėjaus Giuseppe's Verdi jubiliejinės 200 gimimo metinės bus paminėtos ir Kauno scenoje. Jam skirtoje GALA koncerto programoje skambės arijos ir duetai iš kompozitoriaus operų, dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų žiedas ir svečiai.

Antroji premjera žiūrovų verdiktui bus pateikta lapkričio 16 d. Tai rusų kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“. Šis spektaklis – jau antrą kartą vykdomas bendras Kauno teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektas. Šiais metais jame dalyvavo Kauno valstybinio muzikinio teatro choro ir orkestro artistai bei keletas kauniečių solistų. Jie, drauge su dainininkais iš kitų šalių, birželio 6 - 8 d. operą „Caro sužadėtinė“ atliko Piarnu miesto teatre „Endla“, o rugpjūčio 15 d. ji buvo parodyta ir kitame, plačiai pripažintame tarptautiniame muzikos festivalyje „Birgitta“ Taline.

Tiek Piarnu, tiek Talino festivaliuose solidžią puokštę pagyrų pelnė solistai, nemažiau – ir jiems talkinę bei dar vienu mistiniu operos personažu tapę choro artistai ir orkestro muzikantai. Dainininkų meistriškumas, nuostabūs balsai, plati emocijų skalė, natūraliai perteikti ir giliai išieškoti herojų paveikslai sukūrė tą įspūdingą šventę, kurios liudininkais turės progą pabūti ir Kauno valstybinio muzikinio teatro žiūrovai.

Premjeroje Kaune dainuos Klaudia Taev tarptautinį jaunųjų dainininkų konkursą laimėjusieji atlikėjai: jauna latvių dainininkė Elina Šimkus ir baltarusių bosas Andrej Savčenko. Operoje išvysime ir garsią ukrainiečių dainininkę Angeliną Švačką bei mūsų operos maestro Vladimirą Prudnikovą. Kitus vaidmenis operoje „Caro sužadėtinė“ atliks Kauno muzikinio teatro solistai Nomeda Vilkanauskaitė, Tadas Girininkas, Kęstutis Alčauskis ir Žanas Voronovas. Solistų ansamblį papildys ir lietuvaitė Jomantė Šležaitė, sėkmingai sudalyvavusi šiųmetėse dainininkų varžytuvėse ir tapusi Klaudia Taev konkurso pirmosios vietos laureate. Lapkričio 16 d. diriguos Erki Pehk, vėliau už dirigento pulto stos teatro dirigentas Jonas Janulevičius, o dainininkų svečių dainuojamas partijas perims Kauno teatro solistai.
Dar vienas skambus akordas operos gerbėjams nuskambės lapkričio ir gruodžio mėnesių sandūroje. Žiūrovai bus pakviesti į „Operų savaitgalį“, kurio metu bus galima pasiklausyti naujausių repertuaro operų „Vedybų vekselis“ ir „Džanis Skikis“, R.Leoncavallo operą „Pajacai“ parodys Baltarusijos nacionalinis muzikinis teatras, o savaitgalį vainikuos GALA koncertas, kuriame dalyvaus Kauno ir Minsko dainininkai.

Neliks nuvilti ir kitų muzikinių žanrų gerbėja. Jiems didžiulę staigmeną Kauno valstybinis muzikinis teatras ruošia pavasarį. Kovo mėnesį numatoma amerikiečių kompozitoriaus Frank Wildhorn miuziklo „Grafas Montekristas“ premjera. Tai vienas naujausių autoriaus sceninių kūrinių, jo premjera įvyko 2009 m. Šveicarijoje, St.Gallen‘o teatre. Miuziklo statytojų komanda taip pat žada būti įspūdinga: režisierius Kęstutis S.Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Pagrindinius vaidmenis dainuos teatro ir kviečiami dainininkai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją