Šį kartą žiūrovai buvo kviečiami prisijungti prie dar vienos naujos menininko idėjos. Ją sudarė dviejų dalių performansas ir „Jansas TV“ video transliacijos. Pirmoji šio keisto iššūkio dalis prasidėjo ketvirtadienį, kita buvo pratęsta šeštadienio vakarą. Panašios struktūros idėja Kaune dar nevystyta.
Pirmą kartą žiūrovai tapo pačios ekspozicijos kūrėjais ir „POST“ galerijos erdvėse galėjo išdarinėti tai, ką tik panorėję. Šiuolaikinio meno provokacija žiūrovams pateikė visiškai tuščias galerijos erdves, o pats menininkas ragino visus apžiūrėti visas „nematomas“, užkulisines erdves ir iš jų atsinešti norimus daiktus, kuriuos visi galės panaudoti kurdami šią psichodelinę operą. Prasidėjus tokiam chaosui E. Jansas vos spėjo fiksuoti įvykius savo filmavimo įranga. Juk visa ši pirmos dalies performanso medžiaga tapo archyvine medžiaga, kuri vos už kelių dienų buvo rodoma jau antroje ekspozicijos dalyje.
Būgnai, grąžtai, stiklo šukės ir policija
Ketvirtadienio vakaras Kauno „POST“ galerijoje tapo neramus. Žiūrovų gręžiamos sienos, grojimas būgnais, vietoje gimstantys grafiti paveikslai ir įvairiausių daiktų kompozicijos kūrė didžiulį chaosą. Pats Evaldas Jansas deklaravo savo mintis, jog visos parodos galerijose žmogui tiesiog pateikiamos ant lėkštutės, o šį kartą pats žiūrovas kuria tai, ką įsivaizduoja. Taip viena po kitos gimė nė viena įdomi instaliacija.
Įprasta tradicija, jog parodų atidarymuose žiūrovai vaišinami įvairiausiais gėrimais – E. Janso psichodelinės operos pristatymas nebuvo išimtis, tačiau pasibaigus visiems gėrimams visos galerijos taurės ir kita stiklinė tara atsimušė nuo sienų šukėmis ir tapo ekspozicijos dalimi. Parodos atidaryme apsilankę policijos pareigūnai buvo draugiški ir paprašė visų dalyvių „nuleisti garą“, nes „POST“ galerijos kaimynai ne visada supranta meną. Iššūkių pilną vakarą, kurio trukmė buvo daugiau nei 4 valandos kūrė kiekvienas apsilankęs žiūrovas, o galerijos vadovas visiškai neliūdėjo dėl to, jog jo galerijos sienose viena po kitos atsiranda skylės, dėmės ir įvairiausios meninės instaliacijos.
„Šiuolaikinei meno galerijai sienos rūpi tiek, kiek tarp jų gali įtalpinti meną. Pačios sienos savaime nėra vertybė, todėl jos tarnauja kūriniams, o ne priešingai. Gerai kai menininkai nesivaržo ir yra nevaržomi. Evaldo Janso paroda kaip tik ir buvo tokia. Žiūrovai galėjo gręžioti galerijos sienas kiek panorėję, taip pat paišyti, purkšti, kalti, klijuoti ir montuoti tai, ką randa galerijos užkulisiuose. Buvo įdomu stebėti žiūrovų veidus, kurie iš nuostabos buvo abstulbę ir laimingi. Taip pat norėčiau padėkoti E. Jansui už nuostabų širdelių troškinį“,- pasakojo galerijos „POST“ vadovas Andrius Pukis.
Janso plovas
Antroje performanso dalyje, vykusioje šeštadienio vakarą, visi susirinkusieji buvo nustebę. Didžiojoje galerijos salėje menininkas įkūrė virtuvę ir sau ramiai gamino troškinį iš salierų šaknų ir stiebų, morkų, svogūnų, imbiero, aitrosios paprikos, kmynų, kario, broilerių širdelių ir ryžių.
„Net neabejoju, kad sprendimas pasikviesti vieną talentingiausių ir įdomiausių šiuolaikinių menininkų ir leisti jam kūrybiškai bei laisvai reikštis galerijos erdvėse pasiteisino su kaupu. Daugybė žmonių ne tik praplėtė savo meno sampratą, bet ir išvydo itin konceptualų, interaktyvų ir performatyvų menininko sukurtą reginį. Kūrybinio polėkio ir inovatyvių idėjų nestokojančio E. Janso pasirodymas Kaune užkėlė itin aukštą kartelę būsimiems renginiams ir atskleidė neišsenkančias meno suvokimo galimybes“,- savo įspūdžiais dalinosi studentė.
E. Janso parodoje apsilankiusi menininkė Eglė Rakauskaitė įvardino šį projektą kaip sveikintiną savo drąsa, leidžiančia žiūrovui realizuoti susikaupusią „aš irgi taip galiu“ frustraciją. „Garsinę būseną moduliuojantis perforacinio grąžto, radiolos šnypštimas ir prievartaujami mušamieji suprogramavo destruktyvią kakofoninę vizualiką, provokuojančią kitą „vandalizmo“ aktą – uždažyti galerijos sienas baltai“,- sakė E. Rakauskaitė
Evaldo Janso „PARAopera“ galerijoje „POST“ bus eksponuojama iki šių metų sausio 28d.
