Koncertų rengėjai imasi klouno temos. Paklaustas, kodėl klounas ir kokią žinutę jis siekia perduoti žiūrovams, dainuojantis aktorius atsako: „Tai toks pat vaidmuo kaip ir kiti vaidmenys. Kaip Bebenčiukas, kaip dėdė Vania, Kvadratas ar Makbetas… Dviejų pagyvenusių klounų pasirodymas yra apie mus supantį pasaulį, apie vaidmenis, kurie brangūs, ir net tuos, kurių nesinori prisiminti. Apie kolegas, kurių jau nėra, apie tuos, kurie neišlaikė, kurie išdavė, bet svarbiausia – apie tarnystę, likimą ir, pagaliau, savo pašaukimą“.
Paskutiniu metu artistas dažnai svarsto apie kūrėjo poziciją visuomenę, apie darbą ir tarnystę… „Dažniausiai į klausimą „Kur dirbate?“ negalvodamas atsakai „Dirbu teatre“, bet štai senose teatrines tradicijas turinčiose šalyse atsakymas būtų „tarnauju teatre“. Man patinka žodis „tarnauju“, nes buvimas scenoje, tai ne darbas, o tikriausia tarnystė – mūzoms, žiūrovams. Ir tai ne nusižeminimas, tai – Likimas“. Be poreikio dalintis kūrėjo tarnystė sunkiai įsivaizduojama, o ir neįmanoma“, – sako Kostas Smoriginas.
Su bičiuliu, kompozitoriumi, aranžuotoju Audriumi Balsiu K.Smoriginas dirba ne pirmus metus. Talentingas ir jautrus muzikantas yra aranžavęs keletą bardo kompaktinių plokštelių (taip pat ir paskutinį „Albumą“, 2013). Tačiau viename koncerte kaip scenos partneriai jie pasirodys pirmą kartą. Abu teigia, kad jaučiasi komfortiškai, papildo vienas kitą, o repeticijų laikas buvo įdomus ir turiningas.
„Esu laimingas, nes užsiimu mėgstama veikla, realizuoju save tiek muzikoje, tiek teatro scenoje, esu reikalingas. O ko daugiau reikia?!“ – samprotauja artistas. O paprašytas papasakoti savo mėgstamiausią anekdotą apie klouną, nusišypso: „Nueikime į cirką? – O kam? – Pažiūrėsime į mūsų santykius iš šalies“.
