J.Basanavičiaus premija šiemet skirta mokslo istorikui L.Klimkai

 (13)
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kasmet teikiama už etninės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, šiemet paskirta mokslo istorikui Libertui Klimkai. "Etninė kultūra man kaip gyvenimo būdas, o kai jis tokia aukšta premija įvertintas, tai aš nejaukiai jaučiuosi", - pirmadienį pristatytas J.Basanavičiaus kambaryje Signatarų namuose prisipažino garbingos premijos laureatas.
Rankos,  verslas, pinigai, sandoris, plojimai
© Corbis/Scanpix
Anot jo, vasarą jam nekyla problemų, kur praleisti atostogas - vasaros pašvenčiamos ekspedicijoms, o žiemos vakarai - straipsniams.

"Kaip pats sakau, esu mokytojų mokytojas, nes dirbu Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU). Daug bendraudamas su mokytojais įvairiuose kursuose aš matau, kaip etninės žinios yra išdilusios, kaip tautiškumo spalva nubluko. Keista, kad, kai Lietuva tapo nepriklausoma, atsivėrė visas pasaulis, savoji kultūra lyg ir pasidarė mažiau įdomi - mažiau sutraukia tyrinėtojų dėmesio ir sklaidos trūksta", - apgailestavo L.Klimka.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai yra pirmasis iš miesto kilęs šios premijos laureatas.

"Etninė kultūra daugeliui mano kolegų būdavo įgimtas dalykas iš kaimo realijų, man atvirkščiai - etninė kultūra atėjo iš knygų. Po to tik apvaikščioti Lietuvos kaimeliai ir miesteliai", - sakė jis.

Dėl šios priežasties L.Klimka teigė manąs, jog etninė kultūra jau nebėra masinė, populiarioji kultūra, kaip buvo prieš pora amžių.

"Etninė kultūra tampa elitinės kultūros dalimi, o jos sklaidos vieta - miestų koncertų salės", - pastebėjo L.Klimka.

2005 metų Valstybinė J.Basanavičiaus premija L.Klimkai paskirta už reikšmingą mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje. Premijos dydis 250 MGL (šiuo metu - 31 tūkst. 250 litų).

Šiais metais pradėta nauja tradicija - J.Basanavičiaus premijos laureatai nuo šiol bus pristatomi autentiškame vasario 16-tosios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kambaryje Signatarų namuose.

J.Basanavičiaus premija L.Klimkai bus įteikta Lietuvos nacionaliniame muziejuje trečiadienį - tradiciškai J.Basanavičiaus gimimo dieną.

65 metų L.Klimka yra gamtos mokslų fizikos krypties daktaras, dirbantis ir mokslo istorijos bei etnologijos srityse. Profesorius skaito mokslo ir technikos istorijos, baltų religijos ir mitologijos, etninės kultūros pagrindų, kultūros geografijos kursus VPU, vadovauja studentų kraštotyros praktikoms. L.Klimka parašęs daugiau kaip 850 mokslinių, metodinių, mokslo žiniasklaidos straipsnių, yra dešimties knygų autorius arba bendraautoris.

Jis inicijavo Etnokosmologijos muziejaus įkūrimą, kartu su architektu Ričardu Krištapavičiumi ir skulptoriumi Klaudijumi Pūdymu suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje, kurį 1999 metais apgriovė uraganas "Anatolijus".

Šių metų liepą L.Klimka Seimo patvirtintas Etninės kultūros globos tarybos pirmininku.

Valstybinė J.Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius pastarųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Nuo 1992 metų šią premiją jau yra gavę 22 etninei kultūrai nusipelnę asmenys.

Premiją skiria Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Lietuvos kultūros ir meno tarybai.

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kultūra

Ž. Kudirka: poezija švieslentėse – ne pokštas (1)

Žygimantas Kudirka trečiadienį pristatė haiku vairuotojams, kurie visas Vilniaus eismo švieslentes okupuoja nuo 23 iki 1 valandos, o vėliau leidosi į naktinę jų paiešką, kuri nepraėjo be siurprizų.

Klaipėdos koncertų salė pradeda naująjį sezoną

Klaipėdos koncertų salė XIII koncertinį sezoną pradeda dviem išskirtiniais koncertais, siūlydama klausytojams pasimėgauti dviguba porcija gražiausios klasikinės muzikos.

Šokio festivalį Pekine atidarė lietuviai

Vakar Kinijos sostinėje prasidėjusį Pekino naujojo šokio festivalį (Beijing NEW Dance Festival) atidarė Menų spaustuvės spektaklis „Contemporary?“. Rugpjūčio 15-31 dienomis vykstančio festivalio programoje – užsienio pedagogų ir choreografų laboratorijos su kinų šokėjais, paskaitos, o vakar Pekino teatre 9 (Beijing 9 Theater) įvyko oficialus renginio atidarymas ir prasidėjo spektaklių programa.

Seksualumas ir galia: metamorfozės karalienė Karmen (1)

Artėjant išskirtinei Vilnius City Operos premjerai „e-Carmen“, kūrėjams tenka koncentruotis ne tik į naujos, eksperimentinės versijos kūrybą, bet ir dažnai nagrinėti garsiosios George'o Bizet operos istoriją. Rugsėjo 17 dieną koncertų salėje „Compensa“ nuskambėsianti Marijaus Adomaičio (Ten Walls) elektroninė muzikinės legendos interpretacija jau spėjo kai kuriems iškelti klausimą: „Ar tai nebus nuodėmė prieš klasiką?“

Kauno lėlininkai pradeda naująjį teatro sezoną

Rugpjūčio 28 dieną kauniečiai ir miesto svečiai laukiami dvidešimtą kartą rengiamoje Lėlių teatro sezono atidarymo šventėje, kur lyg burtų lazdelei mostelėjus, Kauno valstybinio lėlių teatro prieigos ir Miesto sodo teritorija kelioms valandoms pavirs margaspalve Stebuklų šalimi.
OKT teatras

APVALYTIEJI
2016 rugsėjo 27 d. 19.00 val.

APVALYTIEJI
2016 spalio 01 d. 14.00 val.
Patekti į prestižinės Venecijos bienalės programą du kartus iš eilės – ganėtinai retas atvejis. Būtent tai pavyko Oskarui Koršunovui ir jo trupei. Režisierius bei aktoriai, praeitą vasarą bienalės teatro programoje pristatę Williamo Shakespeare`o „Hamletą“, jau šį vakarą (rugpjūčio 2 d.) pasirodys Venecijos „Teatro Piccolo Arsenale“ scenoje, kur susirinkusiai pasaulio meno grietinėlei pristatys spektaklį pagal Antono Čechovo „Žuvėdrą“.
Oskaro Koršunovo teatras antrą kartą iš eilės pristatomas prestižinėje Venecijos bienalėje
2016 rugpjūčio 4 d.