2006 metais statyta „Bohema“ siejama su aukščiausios prabos kokybe. Išskirtinės dekoracijos, kostiumai ir dėmesį prikaustantis veiksmas buvo svarbios sėkmės recepto sudedamosios dalys. Režisierės nuomone, vizualinis operos aspektas yra labai reikšmingas: „Vaizdas sukelia stiprią emocinę reakciją, o tą vaizdą lydi G. Puccini muzika! Tai – užtikrintas būdas užburti ir įvilioti į klasikinės muzikos pasaulį. Mūsų misija, kad žmogus operoje jaustųsi patogiai, kad joje jaustųsi savas“, – sakė D. Ibelhauptaitė.
Daugybės komplimentų sulaukė įspūdingi šio „Bohemos“ pastatymo kostiumai. Jų autorius – žymiausias lietuvių dizaineris Juozas Statkevičius, juos kūręs nepaprastai kruopščiai, įsigilinęs į laikmetį ir personažų charakterius. D. Ibelhauptaitės „Bohema“ vyksta pokario Paryžiuje, tad kurdamas kostiumus J. Statkevičius atsisakė šiuolaikinių medžiagų, dizaineris antikvariatuose ieškojo to laikmečio rūbų, juos ardė ir iš gautos medžiagos modeliavo kostiumus.
„Šią vasarą „Bohemą“ pažiūrėjau po 10 metų. Aš apakęs. Žiūrėjau į tą spektaklį visiškai naujomis akimis. Man patiko, kad choras visiškai kitas, o šukuosenos, grimas – tokie pat kaip prieš 10 metų. Idealu, man patinka, kai galima išlaikyti tokią kokybę, – savo įspūdžius pasakojo J. Statkevičius. – Aišku, daug kas priklauso nuo režisieriaus reiklumo, bet jei padarei kokybišką daiktą – jis toks ir liks. Taip, kad buvau visiškai nustebintas. Matai, kad neapgaudinėjai, nemelavai, dėl to net ir po 10 metų nėra gėda žiūrėti. Joks „chaltūros“, viskas sąžiningai padaryta“.
Dešimtims teatro spektaklių kostiumus kūręs dizaineris akcentavo „Bohemos“ svarbą visam lietuviškam operos pasauliui: „Mūsų „Bohema“ 2006 metais sukėlė furorą ir pradėjo visą operos spektaklių dešimtmetį. Su jais užaugo kartos, kai kurie žmonės net neįsivaizduoja, kad kažkokie kitokie, nuobodūs, statiški operos spektakliai galėjo būti anksčiau“, – kalbėjo J. Statkevičius.
Anot jo, svarbu tai, kad kūrusieji šią operą orientavosi į pasaulinius standartus: „Mes pirmieji operoje pridarėme labai daug naujų, nematytų ir išskirtinių dalykų. Mes nagais ir alkūnėmis kovojome už Bohemiečius, už naujus artistus, už naujas vietas“.
„Su „bohemiečiais“ atsirado didelė konkurencinė varomoji medžiaga, kuri privertė visus pasitempti. Nuo to laimėjo tik Lietuvos žiūrovas, buvo pakelta kultūrinė kartelė, – įsitikinęs dizaineris, – tie puikūs jauni dainininkai, kuriuos atrado ir Lietuvos žiūrovui parodė D. Ibelhauptaitė dabar yra aukščiausios kategorijos pasaulinės žvaigždės.“
Paklausta, ar švęs savo statytos „Bohemos“ gimtadienį, D. Ibelhauptaitė atkreipė dėmesį, kad visas šis sezonas yra jubiliejinis: „Man ta data labai svarbi, būtų gera surinkti visus į vieną būrį, bet mes išsibarstę po visą pasaulį, juk operos kūrimas yra ilgas procesas – daugybės žmonių pastangų vaisius. Prasminga, kad „Bohema“ atgimė savą, 30 veiklos metų sukaktį šiemet minėsiančiame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre“, – sakė režisierė ir pridūrė, kad šį šeštadienį Palangoje dešimtmetį paminėjusi opera bus rodoma jau 50 kartą, tai – dar viena sukaktis.
