J. Miltinio dramos teatras jubiliejų šventė su garbiais svečiais

 (8)
Panevėžio J. Miltinio dramos teatro 75-erių metų jubiliejaus proga savaitgalį teatre vyko iškilminga ceremonija, į kurią atvyko ir daugybė kviestinių politikų, aplinkinių miestų vadovų, kultūrinį Lietuvos bei Panevėžio veidą formuojančių žmonių.
Scenoje iš kairės Andrius Povilauskas, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Gražina Urbonavičiutė, Šarūnas Birutis, Rudolfas Jansonas, Algirdas Paulavičius
© Organizatorių nuotr.

Susirinkusiuosius teatras pasveikino premjera – režisieriaus Juliaus Dautarto režisuotu kūriniu „Lietaus dievas“, kurį pjesės autorius vadina provincijos vaizdeliais. Šiuos vaizdelius stebinčių panevėžiečių ausis malonino scenos personažų tariami pažįstami vietovardžiai – Čičinsko kalnas, Upytė. Istorija liudija, kad kaip tik nuo Upytės ir prasidėjo Panevėžio istorija.

Jubiliejaus svečius sveikindamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas papasakojo, kaip prieš 25-erius metus, būdamas jaunas režisierius atvykęs į Panevėžį statyti pirmųjų savo spektaklių, bijojęs teatre tvyrojusios šio Didžiojo režisieriaus dvasios. „Baisu man ir šiandien. Juk esu atsakingas už teatro garbę, atsakau, kad jis ir vėl kiltų aukštyn“, – apie išgyvenamus jausmus kalbėjo didingą praeitį turinčio teatro vadovas. Jis pabrėžė, jog esantis pasirengęs prikelti šį teatrą.

Garbingos sukakties proga sveikinimą teatrui atsiuntusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog ši sukaktis svarbi visos šalies teatro istorijai. Prezidentės sveikinimas priminė, jog teatro įkūrėjas Juozas Miltinis buvo išskirtinė asmenybė, matoma toli už Lietuvos ribų. Pabrėžta, kad Panevėžio teatras buvęs asmenybių teatru, kuriame drauge su garsiuoju režisieriumi kūrė ir garsūs aktoriai Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Eugenija Šulgaitė bei kiti. Šie žmonės savąja kūryba išaugino sąmoningus, mąstančius, reiklius žiūrovus.

Į teatro jubiliejaus šventę atvykęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog ruošdamasis šiam vizitui paprašė iš Panevėžio kilusių Vyriausybės administracijos darbuotojų surašyti savąsias mintis apie gimtojo miesto teatrą, kurias jis ir perskaitė nuo scenos. Premjero skaitomi išeivių iš Panevėžio žodžiai bylojo apie tai, kad galima pavydėti miestui, kurį išgarsino ne mūšiai, ne didikai, o teatras. Buvo prisiminta, kad sovietmečiu iš toliausių tolių į Panevėžį važiuodavo žmonės pamatyti režimo sąlygomis kūrusį laisvą žmogų – Juozą Miltinį.

„Ir pats teatras padeda kurti laisvą žmogų ir laisvų žmonių visuomenę“, – pabrėžė A. Butkevičius, linkėdamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui būtent tokiam ir būti. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad Panevėžio dramos teatras, brandinantis vis naujas kūrėjų kartas, išlaiko J. Miltinio dvasią bei turi ištikimų žiūrovų, ko jam gali pavydėti kiti teatrai. Ministras neslėpė, jog šio teatro istorijoje būta ir pakilimų, ir nusileidimų bei linkėjo skrydžio į šlovę bei pripažinimą. Teatro vadovui L. Zaikauskui ministras palinkėjo išminties vadovaujant teatrui, kuris turi savąją legendą, puikias tradicijas, gerą kolektyvą, įdirbį, patalpas, o svarbiausia – turi žiūrovų.

Po sveikinimų ir palinkėjimų prasidėjo spektaklis. Scenoje vyko drama kai nebejauna, bet itin gyvybinga Upytės gyventoja, įsigeidusi dukters klasioko, privertė jį būti savo vyru. Kita moteris visą spektaklio eigą vaikščiojo nėščia, o jam baigiantis pagimdė kūdikį, kurio laukė visas kaimas. Penkiolika metų Rusijoje išgyvenęs vyriškis parvykęs į Upytę susipyko su broliu dėl estetinių pažiūrų, nes mirusiems tėvams pastatytas paminklas jam pasirodė esąs kičas. Vaikinukų būrys aptarinėjo sultingas moterų krūtis, senoliai krimtosi, kad Lietuvos krepšininkai nepelni aukso, ieškota į šeško spąstus patekusio katino, atskrido NATO naikintuvas. Tas vyriškis, kuris Rusijoje buvo išgyvenęs penkiolika metų, pasirodė turįs šamano galių, kurias pasitelkęs suviliojo, ėmėsi išrenginėti, ištepliojo juodais dažais, o paskui su savimi išsivežė vietos bufetininkę. Tokia buvo kūrinio kulminacija.

Premjerinį spektaklį „Lietaus dievas“ gyvai scenoje galima pamatyti kovo 25, balandžio 1 ir 9 dienomis, Juozo Miltinio dramos teatre.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Venecijos karnavale skamba „Angelo skrydis“

Dešimtys tūkstančių puotautojų su kaukėmis ir laikmečio kostiumais sekmadienį susirinko Šv. Morkaus aikštėje pasižiūrėti tradicinės Venecijos karnavalo atidarymo ceremonijos „Angelo skrydžio“.

„Knygos per „Penki TV“: „Nedingęs Vilnius“, „Knygų ekranai“ ir ekskursija po sostinės periferiją

Norime prisipažinti, kad mylime Vilnių. Tad Jūsų laukia pokalbis su Vidu Poškumi, kuris parašė knygą „Nedingęs Vilnius“. Taip pat pakviesime Jus į ekskursiją po Vilniaus periferiją, kurioje mus lydės Albertas Kazlauskas.

„Liepsnojanti jūra“: italo pasakojimas apie Lampedūzos pabėgėlių tragediją jaudina širdį ir supurto pasąmonę (2)

Režisierius Gianfranco Rosi norėjo sugrįžti į Romą, kai po kelių dienų, praleistų Lampedūzoje, Sicilijos pietuose esančioje Viduržemio jūros saloje, tapusioje pabėgėlių prieglobsčiu, jam prasidėjo ūmus bronchitas. Praėjus metams po to, kai netoli salos krantų užsiliepsnojo ir nuskendo penkis šimtus Eritrėjos piliečių plukdžiusi valtis, režisierius G. Rosi ketino sukurti trumpametražį filmą, turėjusį išlaisvinti Lampedūzą nuo mitų, kurie po tragedijos pasklido pasaulyje.

„Fausto“ minios istorijos, arba choro asmenybės (1)

Eidami į operos spektaklius, visuomet atkreipiame dėmesį į kūrybinės komandos, solistų pavardes, bet retai kada sustojame ties choro pavadinimu. Esame įpratę, jog tai – vienodais kostiumais aprengtų veiksmo komentatorių minia, dažnai panaši į jau matytą praėjusiame spektaklyje. Visiškai kitą masinių scenų ir darbo su choro atlikėjais būdą jau dešimt metų demonstruoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ne vienas, matęs jos statytas operas, pripažins, jog čia choro artistai tampa tikrais aktoriais, kurių darbas – sukurti kino juostos veiksmo detalumo vertą antrąjį, o kartais net ir pirmąjį planą. Tam į pagalbą nuolat stoja ir kostiumų bei grimo dailininkai, suteikdami kiekvienam choristui visiškai individualų įvaizdį.

67-oje Berlinalėje triumfavo vengrų filmas specialiai DELFI iš Berlyno „Scanorama“

Kai pernai Kanų kino festivalio pagrindinis prizas atiteko Keno Loacho filmui „Aš, Danielis Bleikas“, to nesitikėjo niekas. Žiuri, vadovaujama G. Millerio, iš kurio visi laukė šviežio požiūrio ir netikėtų sprendimų, ignoravo visas išties šviežias, kritikų ir žiūrovų simpatijas pelniusias juostas. Šiemet Berlinalės favoritu buvo laikomas „Denielio“ dvynys – nieko iš tiesų naujo jau seniai nedarančio žavingo A. Kaurismakio „Kita vilties pusė“. Laimei, Berlynas – ne Kanai.
OKT teatras

VESTUVĖS
2017 vasario 20 d. 19.00 val.

DUGNE
2017 vasario 21 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.