J. Miltinio dramos teatras jubiliejų šventė su garbiais svečiais

 (8)
Panevėžio J. Miltinio dramos teatro 75-erių metų jubiliejaus proga savaitgalį teatre vyko iškilminga ceremonija, į kurią atvyko ir daugybė kviestinių politikų, aplinkinių miestų vadovų, kultūrinį Lietuvos bei Panevėžio veidą formuojančių žmonių.
Scenoje iš kairės Andrius Povilauskas, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Gražina Urbonavičiutė, Šarūnas Birutis, Rudolfas Jansonas, Algirdas Paulavičius
Scenoje iš kairės Andrius Povilauskas, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Gražina Urbonavičiutė, Šarūnas Birutis, Rudolfas Jansonas, Algirdas Paulavičius
© Organizatorių nuotr.

Susirinkusiuosius teatras pasveikino premjera – režisieriaus Juliaus Dautarto režisuotu kūriniu „Lietaus dievas“, kurį pjesės autorius vadina provincijos vaizdeliais. Šiuos vaizdelius stebinčių panevėžiečių ausis malonino scenos personažų tariami pažįstami vietovardžiai – Čičinsko kalnas, Upytė. Istorija liudija, kad kaip tik nuo Upytės ir prasidėjo Panevėžio istorija.

Jubiliejaus svečius sveikindamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas papasakojo, kaip prieš 25-erius metus, būdamas jaunas režisierius atvykęs į Panevėžį statyti pirmųjų savo spektaklių, bijojęs teatre tvyrojusios šio Didžiojo režisieriaus dvasios. „Baisu man ir šiandien. Juk esu atsakingas už teatro garbę, atsakau, kad jis ir vėl kiltų aukštyn“, – apie išgyvenamus jausmus kalbėjo didingą praeitį turinčio teatro vadovas. Jis pabrėžė, jog esantis pasirengęs prikelti šį teatrą.

Garbingos sukakties proga sveikinimą teatrui atsiuntusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog ši sukaktis svarbi visos šalies teatro istorijai. Prezidentės sveikinimas priminė, jog teatro įkūrėjas Juozas Miltinis buvo išskirtinė asmenybė, matoma toli už Lietuvos ribų. Pabrėžta, kad Panevėžio teatras buvęs asmenybių teatru, kuriame drauge su garsiuoju režisieriumi kūrė ir garsūs aktoriai Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Eugenija Šulgaitė bei kiti. Šie žmonės savąja kūryba išaugino sąmoningus, mąstančius, reiklius žiūrovus.

Į teatro jubiliejaus šventę atvykęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog ruošdamasis šiam vizitui paprašė iš Panevėžio kilusių Vyriausybės administracijos darbuotojų surašyti savąsias mintis apie gimtojo miesto teatrą, kurias jis ir perskaitė nuo scenos. Premjero skaitomi išeivių iš Panevėžio žodžiai bylojo apie tai, kad galima pavydėti miestui, kurį išgarsino ne mūšiai, ne didikai, o teatras. Buvo prisiminta, kad sovietmečiu iš toliausių tolių į Panevėžį važiuodavo žmonės pamatyti režimo sąlygomis kūrusį laisvą žmogų – Juozą Miltinį.

„Ir pats teatras padeda kurti laisvą žmogų ir laisvų žmonių visuomenę“, – pabrėžė A. Butkevičius, linkėdamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui būtent tokiam ir būti. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad Panevėžio dramos teatras, brandinantis vis naujas kūrėjų kartas, išlaiko J. Miltinio dvasią bei turi ištikimų žiūrovų, ko jam gali pavydėti kiti teatrai. Ministras neslėpė, jog šio teatro istorijoje būta ir pakilimų, ir nusileidimų bei linkėjo skrydžio į šlovę bei pripažinimą. Teatro vadovui L. Zaikauskui ministras palinkėjo išminties vadovaujant teatrui, kuris turi savąją legendą, puikias tradicijas, gerą kolektyvą, įdirbį, patalpas, o svarbiausia – turi žiūrovų.

Po sveikinimų ir palinkėjimų prasidėjo spektaklis. Scenoje vyko drama kai nebejauna, bet itin gyvybinga Upytės gyventoja, įsigeidusi dukters klasioko, privertė jį būti savo vyru. Kita moteris visą spektaklio eigą vaikščiojo nėščia, o jam baigiantis pagimdė kūdikį, kurio laukė visas kaimas. Penkiolika metų Rusijoje išgyvenęs vyriškis parvykęs į Upytę susipyko su broliu dėl estetinių pažiūrų, nes mirusiems tėvams pastatytas paminklas jam pasirodė esąs kičas. Vaikinukų būrys aptarinėjo sultingas moterų krūtis, senoliai krimtosi, kad Lietuvos krepšininkai nepelni aukso, ieškota į šeško spąstus patekusio katino, atskrido NATO naikintuvas. Tas vyriškis, kuris Rusijoje buvo išgyvenęs penkiolika metų, pasirodė turįs šamano galių, kurias pasitelkęs suviliojo, ėmėsi išrenginėti, ištepliojo juodais dažais, o paskui su savimi išsivežė vietos bufetininkę. Tokia buvo kūrinio kulminacija.

Premjerinį spektaklį „Lietaus dievas“ gyvai scenoje galima pamatyti kovo 25, balandžio 1 ir 9 dienomis, Juozo Miltinio dramos teatre.

DELFI
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

K. Vildžiūno filmą „Senekos diena“ į kino sales palydi Baltijos Asamblėjos apdovanojimas (2)

Rugsėjo 30 dieną kino teatruose pradedamo rodyti filmo „Senekos diena“ režisieriui K. Vildžiūnui už šį darbą spalio pabaigoje bus įteiktas Baltijos Asamblėjos apdovanojimas. Naujas filmas jaunimą kviečia pabūti su savo tėvų karta, kurią brandino istorinių permainų metai, juos lydėję jaunatviški maištai, o vyresniuosius – pasinerti į savo jaunystės atmosferą, prisiminti svajones.

Lenkų teatro grando spektaklyje – tikras sekso ir politikos kabaretas (1)

Rugsėjo 29 dieną prasidėjo 13-asis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“. Per tris pirmojo festivalio savaitgalio dienas žiūrovai pamatys 10 įdomiausių praėjusio sezono lietuviškų pastatymų, o nuo kitos savaitės tarptautinėje festivalio programoje bus parodyti spektakliai iš septynių skirtingų šalių. Festivalio rengėjai ypač džiaugiasi lenkų spektaklio „Varšuvos kabaretas“ režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio viešnage.

Latvių operos primadona K. Opolais dainuos LNOBT scenoje

Vos praūžus Karališkojo filharmonijos orkestro koncertui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) laukiamas dar vienas ypatingas įvykis. Spalio 7 dieną teatro scenoje koncertuos latvių operos primadona Kristīne Opolais, vadinama pagrindiniu šių dienų Puccini sopranu.

O. Koršunovo spektaklis-akcija nugramzdino į siaubą ir šiurpulius keliantį „sapną“ (19)

Neverta nė abejoti, kad pagrindinis sostinės vakarėlis rugsėjo 29-ąją vyko ne kur kitur, o buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės akušerijos ir naujagimių skyriuje. Čia rodyta bendra Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) ir OKT/Vilniaus miesto teatro premjera apie pabėgėlius „Eglė, žalčių karalienė“. Spektaklį-akciją, nagrinėjančią atėjūnų baimės reiškinį, pastatė režisierius Oskaras Koršunovas su savo kurso aktoriais.

Grįžta dainuojamosios poezijos festivalis „TAI – AŠ“

Ruduo be poezijos ir muzikos? Būtų tiesiog neatleistina! Taigi, jau spalio 19 – 22 dienomis į visų muzikos mylėtojų širdis 14-ąjį kartą pasibels tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „TAI – AŠ“.
OKT teatras

APVALYTIEJI
2016 spalio 01 d. 16.00 val.

VAIKYSTĖ
2016 spalio 01 d. 23.00 val.
Jau šią savaitę – rugsėjo 29, 30 dienomis Raudonojo Kryžiaus ligoninėje bus pristatytas naujausias Oskaro Koršunovo spektaklis „Eglė žalčių karalienė“, kurio pagrindą sudaro interneto portaluose užfiksuoti negailestingi komentarai. Spektaklį-akciją bendradarbiaudami kuria Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir OKT / Vilniaus miesto teatras.
Spektaklis, paremtas žiauriais interneto komentarais: „Eglė žalčių karalienė“
2016 rugsėjo 28 d.