J. Miltinio dramos teatras jubiliejų šventė su garbiais svečiais

 (8)
Panevėžio J. Miltinio dramos teatro 75-erių metų jubiliejaus proga savaitgalį teatre vyko iškilminga ceremonija, į kurią atvyko ir daugybė kviestinių politikų, aplinkinių miestų vadovų, kultūrinį Lietuvos bei Panevėžio veidą formuojančių žmonių.
Scenoje iš kairės Andrius Povilauskas, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Gražina Urbonavičiutė, Šarūnas Birutis, Rudolfas Jansonas, Algirdas Paulavičius
Scenoje iš kairės Andrius Povilauskas, Dalia Melėnaitė, Enrikas Kačinskas, Gražina Urbonavičiutė, Šarūnas Birutis, Rudolfas Jansonas, Algirdas Paulavičius
© Organizatorių nuotr.

Susirinkusiuosius teatras pasveikino premjera – režisieriaus Juliaus Dautarto režisuotu kūriniu „Lietaus dievas“, kurį pjesės autorius vadina provincijos vaizdeliais. Šiuos vaizdelius stebinčių panevėžiečių ausis malonino scenos personažų tariami pažįstami vietovardžiai – Čičinsko kalnas, Upytė. Istorija liudija, kad kaip tik nuo Upytės ir prasidėjo Panevėžio istorija.

Jubiliejaus svečius sveikindamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Zaikauskas papasakojo, kaip prieš 25-erius metus, būdamas jaunas režisierius atvykęs į Panevėžį statyti pirmųjų savo spektaklių, bijojęs teatre tvyrojusios šio Didžiojo režisieriaus dvasios. „Baisu man ir šiandien. Juk esu atsakingas už teatro garbę, atsakau, kad jis ir vėl kiltų aukštyn“, – apie išgyvenamus jausmus kalbėjo didingą praeitį turinčio teatro vadovas. Jis pabrėžė, jog esantis pasirengęs prikelti šį teatrą.

Garbingos sukakties proga sveikinimą teatrui atsiuntusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog ši sukaktis svarbi visos šalies teatro istorijai. Prezidentės sveikinimas priminė, jog teatro įkūrėjas Juozas Miltinis buvo išskirtinė asmenybė, matoma toli už Lietuvos ribų. Pabrėžta, kad Panevėžio teatras buvęs asmenybių teatru, kuriame drauge su garsiuoju režisieriumi kūrė ir garsūs aktoriai Donatas Banionis, Vaclovas Blėdis, Gediminas Karka, Eugenija Šulgaitė bei kiti. Šie žmonės savąja kūryba išaugino sąmoningus, mąstančius, reiklius žiūrovus.

Į teatro jubiliejaus šventę atvykęs šalies premjeras Algirdas Butkevičius teigė, jog ruošdamasis šiam vizitui paprašė iš Panevėžio kilusių Vyriausybės administracijos darbuotojų surašyti savąsias mintis apie gimtojo miesto teatrą, kurias jis ir perskaitė nuo scenos. Premjero skaitomi išeivių iš Panevėžio žodžiai bylojo apie tai, kad galima pavydėti miestui, kurį išgarsino ne mūšiai, ne didikai, o teatras. Buvo prisiminta, kad sovietmečiu iš toliausių tolių į Panevėžį važiuodavo žmonės pamatyti režimo sąlygomis kūrusį laisvą žmogų – Juozą Miltinį.

„Ir pats teatras padeda kurti laisvą žmogų ir laisvų žmonių visuomenę“, – pabrėžė A. Butkevičius, linkėdamas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui būtent tokiam ir būti. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad Panevėžio dramos teatras, brandinantis vis naujas kūrėjų kartas, išlaiko J. Miltinio dvasią bei turi ištikimų žiūrovų, ko jam gali pavydėti kiti teatrai. Ministras neslėpė, jog šio teatro istorijoje būta ir pakilimų, ir nusileidimų bei linkėjo skrydžio į šlovę bei pripažinimą. Teatro vadovui L. Zaikauskui ministras palinkėjo išminties vadovaujant teatrui, kuris turi savąją legendą, puikias tradicijas, gerą kolektyvą, įdirbį, patalpas, o svarbiausia – turi žiūrovų.

Po sveikinimų ir palinkėjimų prasidėjo spektaklis. Scenoje vyko drama kai nebejauna, bet itin gyvybinga Upytės gyventoja, įsigeidusi dukters klasioko, privertė jį būti savo vyru. Kita moteris visą spektaklio eigą vaikščiojo nėščia, o jam baigiantis pagimdė kūdikį, kurio laukė visas kaimas. Penkiolika metų Rusijoje išgyvenęs vyriškis parvykęs į Upytę susipyko su broliu dėl estetinių pažiūrų, nes mirusiems tėvams pastatytas paminklas jam pasirodė esąs kičas. Vaikinukų būrys aptarinėjo sultingas moterų krūtis, senoliai krimtosi, kad Lietuvos krepšininkai nepelni aukso, ieškota į šeško spąstus patekusio katino, atskrido NATO naikintuvas. Tas vyriškis, kuris Rusijoje buvo išgyvenęs penkiolika metų, pasirodė turįs šamano galių, kurias pasitelkęs suviliojo, ėmėsi išrenginėti, ištepliojo juodais dažais, o paskui su savimi išsivežė vietos bufetininkę. Tokia buvo kūrinio kulminacija.

Premjerinį spektaklį „Lietaus dievas“ gyvai scenoje galima pamatyti kovo 25, balandžio 1 ir 9 dienomis, Juozo Miltinio dramos teatre.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

„Santaros-Šviesos“ diskusijų akiratyje – universitetai, žiniasklaida ir Vilniaus bohema (6)

Birželio 24 dieną Molėtų rajone, Alantoje, prasideda kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jį tradiciškai atidarys vienas organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus, o penktadienio sesijos bus skirtos Lietuvos universitetų būklei ir dar neperskaitytai sovietinių metų literatūrai.

Naujasis LNOBT sezonas: „Romeo ir Džuljeta“, „Piaf“ ir nauja Ramintos Šerkšnytės opera (1)

97-asis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezonas bus intensyvus: nuo rugsėjo 16 iki gegužės 21 dienos bus parodyta 15 pavadinimų baletų, 15 operų, 6 veikalai vaikams – 3 operos ir 3 baletai. Įvyks keturi išskirtiniai koncertai, bus rengiama Baleto savaitė, laukia ryškūs debiutai.

Šokio teatras „Aura“ Berlyne atidarys tarptautinį festivalį

Birželio 24-26 dienomis Lietuvos menininkams teks garbė atidaryti Berlyno Kiornerio parke vyksiantį tarptautinį festivalį „48 Stunden Neukölln“. Kauno šokio teatras „Aura“ kartu su menininke Almyra Weigel ir kompozitoriumi Antanu Jasenka Berlyne pristatys projektą „Sotus“.

Paskutinė „Senamiesčio žiogo“ staigmena: atsisveikina

Didžiausias dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio žiogas“ pateikė netikėtą staigmeną gerbėjams ir klausytojams: per dešimties metų sukaktį su jais atsisveikina – išdidžiai, sulaukęs didelio populiarumo ir teigiamų atsiliepimų.

Kristupo vasaros festivalis figūros negadina

Kristupo vasaros festivalyje galima iki soties mėgautis figūros negadinančiais muzikiniais desertais. Šiemet vienas didžiausių kultūrinių vasaros renginių Lietuvoje vėl gundo išsirinkti „skaniausią“ iš 40 koncertų, vyksiančių nuo liepos 3-osios iki rugpjūčio 28 dienos.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.