Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis puoselėdamas M. K. Čiurlionio muzikinį palikimą, nuolat ieško įvairiausių muzikinių formų, kaip pristatyti šį iškilų lietuvių kultūros genijų. Lapkričio 10 dieną „Piano LT“ koncertų salėje neatpažintus M. K. Čiurlionio ciklus skambins pianistas prof. Jurgis Karnavičius.
Jurgis Karnavičius
© Organizatorių nuotr.

Koncerte „Čiurlionis kitaip“ skambės Rimanto Janeliausko savitai sugrupuotų M. K. Čiurlionio kūrinių ciklai. Apie M. K. Čiurlionio kūrybą, laukdami koncerto, kalbamės su atlikėju, tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso I premijos laureatu, vienu žymiausių Lietuvos pianistu J. Karnavičiumi.

– Ką reiškia „Čiurlionis kitaip“?

– Kitaip yra kitaip. Muzika ta pati, M. K. Čiurlionio, bet žvilgsnis į ją iš kito taško. Net ir gerai žinomi kūriniai dėl jų grupavimo į ciklus nušvis kitoje šviesoje. Jei atskirai groji kūrinį, jis skamba vienaip, jei skambini kaip ciklo dalį, jis gali skambėti visai kitaip. Keičiasi tempas, loginiai kirčiai. Pavyzdžiui, preliudas „Tėve mūsų“, visi puikiai žinome, kaip jis skamba. Bet jei prieš tai groji tris neužbaigtus, pereinančius vienas į kitą fragmentus, sukuriančius augančią įtampa, kuri staiga nutrūksta, po tylos akimirkos netikėtai suskambėjęs „Tėve mūsų“ nušvis visai kitoje šviesoje.

Panašiai ir su žymiąja Fuga b-moll. Ji suskamba kitaip, kai grojama ne kaip atskiras kūrinys, o yra ciklo viduryje. Iki šiol mums buvo gerai žinomos dvi M. K. Čiurlionio kūrinių rinktinės, sudarytos profesorės Jadvygos Čiurlionytės ir profesoriaus Vytauto Landsbergio. Iš J. Čiurlionytės rinkinio grojome dar mano mokyklos laikais, pastaruoju metu labiau remiamasi V. Landsbergio redakcija. Šie du rinkiniai yra tarsi pamatas, iš kurio mes žinome ir pažįstame iškilųjį lietuvių kompozitorių.

Jei vertinsime istoriškai, M. K. Čiurlionis gyveno vos prieš šimtą metų, o istoriniame kontekste tai dar labai nedaug. Jo muzikos interpretavimo tradicijos kaip ir nėra, tikrai negalėčiau pasakyti, kaip „reikia“ groti Čiurlionį. Jeigu mes jo muziką vertinsime per tradicinės romantinės muzikos prizmę, tai toli nenueisime, nes M. K. Čiurlionio muzika labai savita, unikali, lengvai nepasiduoda sisteminimui, nesutelpa į taisykles ar kanonus. Vakarietiška tradicija dar egzistuoja ankstyvuosiuose kūriniuose, tačiau tam, kas vyksta vėlesniuose opusuose, aš nematau analogų muzikoje.

– Ar tai galėtų būti lietuvių išskirtiniai bruožai?

– Manau, kad čia M. K. Čiurlionio išskirtinis bruožas. Be abejo, jis remiasi lietuvių liaudies muzika, pačiomis archaiškiausiomis formulėmis, remiasi ir lietuviškos dvasios esme. Tai būtų pirmasis raktas į jo muziką. Kitas dalykas – jo dailė, jo tapyba, ji labai glaudžiai susijusi su muzika. Tai antrasis raktas, kuris padėtų atrakinti Čiurlionio muziką.

– Taigi, kas yra M. K. Čiurlionis mūsų kultūrai?

– Absoliučiai unikalus reiškinys. Tai atrodo absoliuti tiesa ir mes tai dažnai sakome. Bet, ar mes tikrai jį suprantame? Kuo daugiau pradedi gilintis, tuo daugiau iškyla klausimų. Gilinimasis į jo kūrybą atveria tokius dalykus, apie kuriuos net anksčiau nesusimastydavome.

– O kas M. K. Čiurlionis yra jums?

– Man M. K. Čiurlionis visada buvo labai plati, atvira eksperimentinė erdvė. Apie jį tikriausiai dar bus parašyta daug disertacijų ir atlikta tyrinėjimų. Tai tokia medžiaga, kuri inspiruoja ją tirti ir gilintis. Tai tema, kuri neturi dugno. Todėl ji ir vertinga, ją pažinti iki galo turbūt neįmanoma.

– Ar visi jo kūriniai atrasti?

– Kūriniai gal ir visi atrasti. Įdomus dalykas, kad nemažas skaičius jo kūrinių yra tarsi neužbaigti, nutrūkstantys. Tiek J. Čiurlionytės, tiek V. Landsbergio rinktinėse tokie fragmentai yra užbaigti, t. y. redaktoriai pridėjo reprizas, pabaigas, kad kūriniai atrodytų išbaigti. O gal jų vertė ar paslėpta mintis yra būtent tame, kad jie atrodo nebaigti?

M. K. Čiurlionis buvo spontaniškas kūrėjas, nekonstravo muzikos kaip, pavyzdžiui, Liudvikas van Bethovenas, kuris šlifuodavo, tobulindavo kūrinius iki smulkiausių detalių. M. K. Čiurlionis, įkvėpimo pagautas, kurį laiką labai intensyviai kurdavo, o paskui galėdavo ilgai nieko nerašyti.

Vertinant tai, R. Janeliausko mintis apie spontaniškus ciklus yra priimtina ir įtikinanti. O ar tie kūriniai buvo sumanyti kaip ciklai iš tikrųjų, lieka neaišku. Bet gal tai nėra taip svarbu. Jei grupavimas į ciklus įtikina klausytoją, nereikėtų atmesti šios idėjos.

– Čiurlionis labai supyktų už šią idėją, grupavimą į ciklus?

– Manau, jis tikrai nesupyktų. M. K. Čiurlionis buvo plačių pažiūrų ir tolerantiškas žmogus.

– Ar pakankamai esame jį įvertinę?

– M. K. Čiurlionis nuolat su mumis, nuolat šalia mūsų. Jo kūryba negalėtų skųstis dėmesio stoka. Turime tikrai daug daugiau nepakankamai įvertintos lietuvių kūrėjų muzikos, kuri prisimenama tam tikromis progomis, bet nėra įaugusi į mūsų repertuarą. Kas susiję su M. K. Čiurlionio atlikėjų interpretacijomis, matome, jog kiekvieno požiūris yra skirtingas. Jo muzika tikrai inspiruoja skirtingas interpretacijas, joje yra tiek paslapties, kūrybiškumo. Tai genialaus žmogaus kūryba.

– Prieš metus džiaugėmės tarptautiniu M. K. Čiurlionio konkursu, kuriame privalomą programos dalį sudaro šio kompozitoriaus kūriniai. Kaip atrodė M. K. Čiurlionis lietuvių dalyvių ir užsieniečių dalyvių interpretacijose. Ar labai skirtingas suvokimas?

– Lietuvių ir užsieniečių atlikimas dažniausiai skiriasi. Kartais užsieniečių suvokimas net įdomesnis, labiau netikėtas. Kartais nustebina, suintriguoja ir labai įtikina. Žinoma, ne visų. Bet jei tai daro talentingas žmogus, labai įdomu jo klausytis.

– Ar dabar studentai noriai imasi Čiurlionio kūrinių?

– Žinoma, studentai renkasi M. K. Čiurlionį, kai dalyvauja tarptautiniame M.K. Čiurlionio konkurse, nes ši programos dalis paprasčiausiai privaloma. Bet ir kai nėra konkurso, mes M. K. Čiurlionį dažnai girdime egzaminuose. Jei studijų programose reikalaujama groti lietuvių autorių, tai M. K. Čiurlionis yra dažnas pasirinkimas. Kai aš pats koncertuoju užsienyje ir turiu reprezentuoti lietuvišką muziką, visada pirma mintis – M. K. Čiurlionis.

– Panašu, kad muzika jus lydėjo visą gyvenimą. Gimėte muzikų šeimoje, šeimą sukūrėte su dainininke Sigute Stonyte. Viskas dėsninga ir turi tęstinumą. Ar įsivaizduotumėte, kad galėjo būti kitaip?

– Turbūt neįsivaizduoju. Muzikų vaikai pastoviai girdi muziką nuo pat gimimo, todėl jų gyvenimo kelias dažnai natūraliai su ja susijęs. Aš visiškai nesigailiu, kad esu tame kelyje ir kitokio nesirinkčiau. Esu laimingas dėl savo santykio su muzika, nes ji man niekada nėra tapusi darbu ir verslu. Tai yra tas tikras, doras pasaulis, kuriame pamiršti kasdienybės rutiną ir visada rasi prieglobstį sunkią gyvenimo akimirką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Bardų sostinėje Anykščiuose nusileido „Purpurinis vakaras" (2)

Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio...

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Top naujienos

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (30)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Kita augančių algų pusė visai nedžiugina (130)

Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę –...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (12)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

A. Tapinas apie mokytojų padėtį: jei taip, tai emigruočiau (224)

Vienas įtakingiausių Lietuvos žurnalistų Andrius Tapinas prisipažįsta, kad jei uždirbtų 400...

Incidentas Suomijoje: į ligoninę išvežti aštuoni žmonės atnaujinta (189)

Suomijos pietvakariniame Turku mieste penktadienį buvo subadyta keletas žmonių, o mažiausiai...

Karklė apgulta. Stop juostos, užkardos ir palaidi šunys (19)

Karklės gyventojai, kurie neišvyko iš kaimo prasidėjus festivaliui „Karklė live music beach...

Gyvai / Neįprastos kontrolinės rungtynės be žiūrovų: Lietuva – Rumunija (7)

Europos krepšinio čempionatui besiruošianti Lietuvos rinktinė penktadienį pradeda kovas...

Atrodo paprasta, bet daugelis lietuvių nežino atsakymo į šį klausimą apie Europos Parlamentą (3)

Nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą praėjo 13 metų, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai...

Slaptas policijos reidas: už posūkio nerodymą gresia teisių atėmimas (95)

Penktadienį popiet, važiuojant nuo Varnių tilto, link Utenos g. viaduko, Kauno policija vykdė...

Nuotraukose niekuomet nesišypsanti B. Hadid tam turi keistą priežastį (3)

Supermodelį Bellą Hadid fotografai dažniausiai užfiksuoja rimtą ar net griežtą, o gerbėjai...