Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija balandžio 25 dieną surengė praėjusių metų muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmes naujoje „Organum“ koncertų salėje Verslo centre „B Nordic 26“ J. Basanavičiaus gatvėje, praneša LKS Muzikologų sekcija.
Jūratė Katinaitė, Gražina Daunoravičienė, Vytautas Landsbergis
© Organizatorių archyvas

Onos Narbutienės premija apdovanota etnomuzikologė Austė Nakienė už įtaigų šiandienos etnokultūrinio sąjūdžio ištakų ir raidos atskleidimą knygoje „Nuo tradicinės polifonijos iki polifoninės tradicijos: lietuvių muzikos kaita XX–XXI a.“ (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).

Pasak laudaciją laureatei tarusio kultūros kritiko Jurijaus Dobriakovo, „tradicinės lietuvių ir baltų kultūros elementai naujai atrandami arba išrandami, puoselėjami, interpretuojami, įtraukiami į šiuolaikinę kultūrą pirmiausia jaunų žmonių. Ne visuomet šis tradicijų aktualizavimas vyksta atsižvelgiant į istorinį kontekstą ir esmę; kartais naujam gyvenimui ar tiesiog vartojimui prikeliama vien tik forma.

Neslėpkime, šiandien įvairiose viešo gyvenimo ir populiariosios kultūros srityse etninės kultūros formos, ištrauktos iš konteksto, yra ir fetišizuojamos, paverčiamos tiesiog madingu gyvenimo būdo elementu.

Suprantama, kad naujai atradę savo „prigimtinę tapatybę“ žmonės, ypač jaunesnio amžiaus, yra linkę suvokti save kone kaip pirmeivius. Austės Nakienės knyga gali tapti kaip tik tuo žinių šaltiniu, kuris suprantama ir įtaigia kalba atskleis neseniai etninę lietuvių kultūrą ir daugybę jos šiuolaikinių formų atradusiems žmonėms turtingą etnokultūrinio sąjūdžio (ar sąjūdžių) istoriją bei šakotą raidą iki šių dienų. Nors kiekviena epocha ir kiekviena karta kultūros ir istorijos paveldą perskaito savaip, žinojimas, kas buvo tavo pirmtakai ir kaip viskas prasidėjo, yra didžiulis privalumas.“

Vytauto Landsbergio premija įteikta muzikologei Gražinai Žuklytei-Daunoravičienei už teorinės minties fundamentalų pjūvį ir lietuvių kompozitorių mokyklos modernėjimo genezės atodangas knygoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Kaip laudacijoje pažymėjo muzikologė Eglė Gudžinskaitė, „tai etapinis veikalas, kurio atsiradimą lėmė, kaip pati autorė įvardijo, „atsakymų į nežinomybių virtinę“ ieškojimas. Maža būtų pasakyti, kad šis įspūdingos apimties (daugiau nei 600 puslapių!) ir ambicingo idėjinio užmojo veikalas, kaip ir kiti profesorės darbai, išsiskiria skvarbiu analitiniu žvilgsniu ir sisteminio mąstymo logika.

Nuosekliai atskleisdama ryškiausių XX a. lietuvių kompozitorių (pradedant M. K. Čiurlioniu ir baigiant R. Mažuliu) kūrybines inovacijas ir drąsiai pateikdama jas Vakarų modernizmo kontekste kaip absoliučiai vienalaikes, o kartais net ir vizionieriškai pralenkiančias visuotinį pulsą, G. Daunoravičienė savo studija įsiliejo į naujos modernizmo sampratos kūrimą. Ši jos monografija tapo be galo įtaigiu bei neretai išties stulbinančias atodangas atveriančiu atsaku į kvietimą „suvokti modernizmą kaip skirtingų modernizmų įvairiose pasaulio dalyse visumą“.

Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanota muzikologė Živilė Tamaševičienė už nuoseklų muzikinės tradicijos aktualizavimą, mokslinės ir leidybinės kultūros puoselėjimą. Pasak laudacijos kolegei autorės, muzikologės Beatos Baublinskienės, „atkreipti dėmesį į Ž. Tamaševičienės darbus paskatino 2016 metais jos sudaryta ir išleista knyga „Konstancija Brundzaitė. Dienoraščiai“ (išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga), pasižyminti aukštais leidybos standartais.

Autentiškas anksti išėjusios kompozitorės būties liudijimas, pateiktas korektiškai ir sykiu skaitytojui itin pagaviai, liudija ir aukštą sudarytojos profesionalumą bei patirtį. Ž. Tamaševičienė kaip redaktorė ar projekto vadovė per daugiau nei 10 metų yra parengusi keliasdešimt knygų, natų, kompaktinių plokštelių ir kitokių leidinių, skirtų nesenos praeities Lietuvos muzikos kultūros įprasminimui.

Muzikologės darbai išsiskiria profesine kompetencija: giliu dalyko išmanymu, kokybiška medžiagos atranka, pateikimo elegancija ir sumaniu viso leidybos proceso koordinavimu. Verta paminėti ir kitą svarbią Ž. Tamaševičienės muzikologinės veiklos sritį, susijusią su senąja muzika, ypač grigališkojo choralo prikėlimu ir aktualizavimu, jo gyva sklaida ir įdabartinimu šiuolaikinėje Lietuvos bažnytinės kultūros terpėje“.

2016 metų muzikologų darbus vertino 7 ekspertų komisija: muzikologės Rūta Stanevičiūtė (pirmininkė), B. Baublinskienė, E. Gudžinskaitė, Jūratė Katinaitė, Lina Navickaitė-Martinelli, kompozitorius Martinis Vilumas ir kultūros kritikas J. Dobriakovas.

Renginio metu J. S. Bacho, Franzo Schuberto, Vytauto Barkausko ir Onutės Narbutaitės kūrinius skambino pianistas Sergejus Okruško.

Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kiekvieną pavasarį nuo 2004 metų. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (1)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Bardų sostinėje Anykščiuose nusileido „Purpurinis vakaras" (2)

Vakar Anykščių Vyskupo skvere suskambę gitarų akordai paskelbė Nacionalinio bardų festivalio...

Dievo žodį turėtų girdėti visi – Lvove mišios yra laikomos ir gestų kalba (1)

Daugumai kurčiųjų ar silpnai girdinčiųjų pamaldos vyksta spengiančioje tyloje. Dvasininkas iš...

Aktorė N. Varnelytė: kadaise teko išprašyti draugę iš namų...

Profesionalus komedijos teatras „Domino“ pristato karščiausią rudens sezono naujieną –...

Buvusiame žiemgalių kariniame centre Tervetėje - tvirtovės šturmas

Latvijos Tervetės gyvenvietėje vyko didžiausia šalyje atkuriamosios istorijos šventė.

Top naujienos

Pavalgęs A. Užkalnis sako, kad Nidą metas branginti, kol visai užbrangs (35)

Žinau, žinau, šiandien ne toks sekmadienis, kad galima būtų ramiai apie Nidą rašyti: nebėr tų...

Trečdalis menopauzės sulaukusių moterų turi šią „dovaną“: ginekologas paaiškino, kada reikia sunerimti (15)

Daugelis moterų net neįtaria, jog jų gimdoje vystosi miom a. O dažniausiai jas atlikti padeda...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (155)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Greitai uždirbti iš savo buto gali ne visi: ko labiausiai reikia?

Lietuvoje, ypatingai didmiesčiuose ir kurortuose, populiarėja trumpalaikės nuomos verslas. Jį...

Sąmokslo teorijų karalienė: kas slypi už kalbų apie slapta pasaulį valdančius žmones (366)

Mito apie iliuminatus atsiradimo istorija atskleidžia, kaip šiandien gimsta melagingos žinios, o...

Skaitmeninės legendos: A. Sabonis ir Š. Marčiulionis žais tarp visų laikų NBA geriausiųjų? (2)

Vasarai artėjant prie pabaigos NBA vaizdo žaidimų kūrėjai atskleidžia vis daugiau paslapčių...

„Velomaratono“ dalyviai slysčiojo lietaus išpraustame Vilniuje, bet gerino pernykščius rezultatus (15)

Sekmadienį aštuntą kartą startavo masiškiausias šalyje dviračių sporto renginys...

Sugriuvus automobilių stovėjimo aikštelei, mašinos pakibo ore (16)

Nottinghamo centre, įgriuvus daugiaaukštei automobilių aikštelei, dalis joje stovėjusių mašinų...

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (145)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (43)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...