Išsaugotas senelės palikimas į gimtinę sugrįžo virtęs paroda

Vis pasirodo straipsniai, pasakojantys apie nuotakas, per vestuves vilkėjusias savo senelės ar prosenelės vestuvinę suknelę – šeimos relikviją. Iš kartos į kartą perduodamas rūbas tampa neįkainojamu giminės simboliu. Mūsų šalyje kur kas dažniau perduodamos medinės skrynios su lininėmis drobėmis, gintaro karoliais. O štai tapytojai Eglei Ridikaitai atiteko septyniolika senelės skarelių popierinėje latviškų saldainių dėžutėje.

Kupiškyje gyvenusi močiutė, pasak menininkės, niekada nevaikščiojo vienplaukė, o ypatingoms progoms pasipuošdavo dėžutėje laikytomis skarelėmis. „Švintina“, „un doktarų“ „kaiman un giminas ainunt“ „un kapų“, „kasdiena mylimiausia“ – kiekviena jų turėjo savo paskirtį, taip, Kupiškio aukštaičių tarme, pavadinti ir tapytojos sukurti paveikslai, realistiškai vaizduojantys šias skareles. Balandžio 28 d. „Palikimas. Bobutas skarialas“ kūrinių ciklas pristatytas Kupiškio etnografijos muziejuje, kuriame ekspoziciją rengė žinoma parodų architektė, Gražina Pajarskaitė.

Visai neseniai panašiomis skarelėmis puošėsi daugelis vyresnio amžiaus moterų, o dabar tai – nykstanti tradicija. Idėja, įamžinti senelės palikimą drobėse menininkei kilo neiškarto: „Turėjau dėžutę „babutės“ skarelių. Jas vis pakilnodavau, ją prisimindama. Nenorėjau, kad jos, kuriose tarsi įsikūnijusi babutės dvasia, prapultų, išnyktų. Iš pradžių buvau sumaniusi tas skareles nufotografuoti. Bet pagalvojau, kad bus nei šis, nei tas. Reikėjo ne vienerių metų, kad subręstų dabartinis sumanymas“, - teigia E. Ridikaitė.

Per parodos atidarymą susirinkę svečiai šiltai sutiko parodą, negailėdami gėlių ir sveikinimų. Didelę dalį svečių sudarė vilniečiai, kurių kelionę organizavo menininkei atstovaujanti galerija „Contour Art Gallery“. Kalbėdama apie šį kūrinių ciklą žinoma menotyrininkė, profesorė, Raminta Jurėnaitė, atkreipė dėmesį jog tai – unikalus reiškinys Lietuvos tapybos istorijoje.

Jis išsiskiria ne tik savita technika (aerozolinių dažų purškimu iš flakonėlio, pasitelkiant rankų darbo trafaretus), bet pačiu sumanymu – perkelti realaus dydžio skarelių atvaizdus ant drobės. Žvelgiant į kūrinius, matosi net smulkiausios laiko paliktos žymės: išsitampę skarelių kraštai, atsiradę prairimai ir t.t. Skarelės čia jau ne tik kasdienis serijinės gamybos daiktas, o apie visą žmonių kartą pasakojanti metafora.

Pirmą kartą šiuolaikinėje meno mugėje pristatyti keli šio ciklo kūriniai, sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, vieni stebėjosi kūrinių realistiškumu, neįprasta jų technika, kiti atpažino panašias matę pas savo močiutes. O komisija iš mugėje dalyvavusių daugiau nei šešiasdešimties galerijų pristatytų menininkų, E. Ridikaitę išrinko geriausia. Jei važiuosite pro šalį, būtinai užsukite. Paroda veiks iki gegužės 31 d.