Naudotis VanGoYourself paprasta – tereikia išsirinkti paveikslą iš siūlomos kolekcijos, jį atkartoti ar perkurti savaip, nusifotografuoti ir gautą kūrinį paskelbti svetainėje.
„K. Rusecko 1844 m. nutapyta „Pjovėja“ šiam projektui buvo pasirinkta dėl to, kad puikiai reprezentuoja Lietuvos dailės muziejuje saugomą Lietuvos XVI–XIX a. dailės kolekciją ir yra vienas žymiausių moters portretų lietuvių tapybos istorijoje. Po EXPO 2015 parodos šis kūrinys tapo puikiai pažįstamas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur,“ – pasakoja projekto koordinatorius Lietuvoje Donatas Snarskis.
Kvietimo prisijungti prie tarptautinio projekto Lietuvos dailės muziejus sulaukė 2015-ųjų pabaigoje. Jis tapo 35-uoju muziejumi, pateikiančiu savo eksponatus improvizacijoms šalia Nyderlandų valstybinio muziejaus ir Van Gogo muziejaus Amsterdame, Airijos nacionalinės galerijos Dubline, Egipto muziejaus Berlyne, Karališkųjų dailės muziejų Briuselyje, Siksto koplyčios Vatikane, Austrijos nacionalinės bibliotekos ir kitų pasaulio atminties institucijų.
2014 m. startavęs VanGoYourself tapo viena sėkmingiausių tarptautinių muziejinių iniciatyvų. 2015 m. JAV vykusioje konferencijoje Museums and the Web ji pripažinta geriausia virtualia paroda, o Jungtinėje Karalystėje vykusiame konkurse Museum+Heritage apdovanota kaip viena iš geriausių.
Iniciatyva gimė kaip projekto Europeana Creative, skirto suskaitmeninto kultūros paveldo pakartotiniam panaudojimui skatinti, dalis. Projektą koordinuoja organizacija Culture24.
Kanutas Ruseckas (1800–1860) – vienas ryškiausių XIX a. lietuvių dailininkų. Tai vienas iš nedaugelio to meto menininkų, turėjusių galimybę tobulintis užsienyje – dešimtmetį tapybos jis mokėsi Prancūzijoje ir Italijoje.
Dar gyvendamas Romoje K. Ruseckas susidomėjo buitiniu žanru, kelionių metu jis piešė ir tapė italų valstiečius. Grįžęs į Lietuvą ir keliaudamas po gimtąjį kraštą, dailininkas sukūrė daugybę piešinių, vaizduojančių lietuvių liaudies gyvenimą, šventes ir papročius. Jų pagrindu vėliau gimė paveikslų ciklas. „Pjovėja“ – pirmasis šio ciklo darbas.
Paveikslas iškart išgarsino dailininką ir pelnė žiūrovų simpatijas: ši pakili scena tuomet simbolizavo Rusijos imperijos okupuotos ir caro valdžios prispaustos, rusinamos, bet nepalaužtos lietuvių valstietijos dvasią, o šviesi, šventiška nuotaika nuteikė viltingai. „Pjovėja“ tapo chrestomatiniu paveikslu Lietuvos tapybos istorijoje, net įgijo „lietuviškosios Monos Lizos“ statusą. Kaip ir garsusis Leonardo da Vinci paveikslas, ši drobė yra vienas geriausiai atpažįstamų ir daugiausiai reprodukuojamų lietuviškų moterų portretų.
