Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra kartu su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centru ir Klaipėdos m. savivaldybe rugpjūčio 2-15 d. Klaipėdoje surengė akademinę studentų vasaros stovyklą „Synaxis Baltica“. Jos metu su buvusia Belgrado menų universiteto rektore profesore Milena Dragičevič Šešič ir projekto vadove, Vilniaus Dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros dėstytoja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente dr. Irena Alperyte pasikalbėjo Ramūnas Čičelis.
© Corbis

- Kokias uostamiesčio atgaivinimo galimybes įžvelgėte stovyklos metu?

M. D. Š.: Manau, kad studentai, su kuriais dirbome, ieško tinkamų būdų ir galimybių, turi daug idėjų, kaip pagyvinti Klaipėdos senamiestį. Svarbesnis yra ne materialiojo paveldo išsaugojimas, o nematerialusis paveldas: gyvenimo būdas, kulinarinis paveldas, tuoktuvių papročiai, pokštai ir kt. Galimybių yra, bet būtini išsamūs ir profesionalūs tyrimai.

I. A.: Pritariu kolegės nuomonei ir norėčiau pridurti tai, ką visada sakau savo studentams: kultūros vadybininkai stipriai skiriasi nuo kitų sričių specialistų, kurie aptariamu atveju yra tik gatvės praeiviai. Kultūros vadybininkai yra mokęsi kurti strategijas, mąsto jau kitaip nei jų mamos ar tėtės, nes yra įgiję specialybės žinių ir įgūdžių. Klaipėdai būtina kokybinė ir kiekybinė kultūros vadybos analizė, galimybių studija, strateginis Senamiesčio atnaujinimo planas. Turiu galvoje ne vien akademinius tyrimus, bet ir pokalbius su asmenimis, kurie turi įtakos Klaipėdos kultūros vadybai. Sprendimai negali būti pagrįsti vien teorija, jie turi būti gyvi. Atsakymas į klausimą būtų teigiamas: taip, yra didžiulis potencialas, bet sprendimai priklauso nuo juos priimančių žmonių.

- Jūsų projekte dalyvaujantys žmonės ir gali tapti tais, kurie priims sprendimus?

I. A.: Taip, bet jaučiuosi keistai, kai reikia rašyti ataskaitą Kultūros rėmimo fondui, nes reikės paaiškinti, kam mes išleidome 15 tūkst. litų: mūsų studentų grupę sudaro tik dvylika žmonių, bet manau, kad jie pajėgūs daryti įtaką šimtams ar net tūkstančiams kitų žmonių.

M. D. Š.: Taip, dvylika žmonių yra pagrindiniai, bet įgyvendindami savo idėjas, jie turės reikalų su vietos bendruomene, kurią sudaro žymiai daugiau žmonių. Ir studentai, ir bendruomenė turi veikti kartu. Iš tiesų projekto „Synaxis Baltica“ dalyviai yra visi, kurie vaikšto Klaipėdos Teatro aikšte ir kitomis mūsų pasirinktomis strateginėmis Senamiesčio vietovėmis. Tik iš pirmo žvilgsnio šis projektas atrodo prabangus: dvylikai žmonių – daug pinigų. Iš tiesų šie pinigai skirti klaipėdiečiams. Jei mūsų studentai veiks kartu su bendruomene, Klaipėdos senamiestyje daug kas gali pasikeisti.

- Koks vaidmuo tuomet tektų verslui ir verslininkams?

M. D. Š.: Manau, visur santykiai tarp verslo ir kultūros yra truputį konfliktiniai. Geriausias pavyzdys būtų Klaipėdos pramoninis rajonas, kurį vienas stambus investuotojas nusipirko ir dabar ten nori kurti gyvenamąjį rajoną. Menininkams tektų vaidmuo paskatinti verslininkus išsaugoti bent dalelę šio rajono praeities ir atminties. Be šio faktoriaus, investicija bus tiesiog nesėkminga. Verslininkai pateikia argumentą, kad negali užleisti ploto kultūrai ir menui, nes tuomet šis plotas neduos pelno. Bet jie neįžvelgia galimybės, kad šimto kvadratinių metrų ploto užleidimas menui ir kultūrai gali padaryti pelningesnį tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Kita vertus, ir menininkai turi suprasti kitų žmonių poreikius.

- Gal prasminis žodis yra verslo ir meno kaimynystė?

M. D. Š.: Gal labiau partnerystė. Verslininkams būtina suprasti, kad ne tas pat, kur jų verslas yra: Senamiestyje, pramoniniame rajone ar kur kitur, nes tai lemia jų verslo rinkodaros strategijas ir pagaliau pelningumą. Vidurio ir Rytų Europos šalių, net ir tų, kurios jau Europos Sąjungoje, verslo problema ta, kad dar nesuvokiama kultūros rėmimo ir socialinės atsakomybės svarba.

- Ar netaps Jūsų projekto studentai ateities vizionieriais?

I. A.: Labai svarbu verslininkus daugiau mokyti apie kultūrą, o menininkus – apie verslą. Svarbu, kad būtų suprasti kitos pusės veikimo dėsniai. Kultūros žmonės apie verslininkus galvoja kaip apie siauro intelekto žmones, kurie nori tik greito pelno. Verslininkai kultūros žmones vadina bepročiais, tinginiais ir neatsakingais. Šie abiejų pusių įsitikinimai dažniausiai yra neteisingi. Dialogo kūrimas yra labai svarbi užduotis.

M. D. Š.: Atsakant į klausimą, reikia pasakyti, kad vizijų kūrimo neišmokys niekas, bet skatinti tokius žmones reikia: būtina užtikrinti tokių žmonių minties laisvę ir drąsą. Kai kurie studentai stovyklos metu sakė, kad norėtų dirbti jau suformuotoje kultūros institucijoje, nes bėgti paskui savo viziją reikia daug stiprybės. Tačiau reikia kurti visuomenę, kurioje tai palaikoma ir vertinama. Mums Europoje itin trūksta vizijų, ypač politinių. Manau, kad dabartinė jaunoji karta ateina su daugybe puikių idėjų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Raudondvario dvaras virto muzikų rezidencija (1)

Visą savaitę Raudondvario dvare reziduos 8 kompozitoriai ir 6 akordeonistai iš Malaizijos, Kinijos,...

„Sostinės dienų" naujovė – renginiai netikėtoje ir vis labiau atrandamoje Vilniaus erdvėje

Didžiausia staigmena, jog šiemet ši erdvė nusidrieks vienoje patraukliausių miesto teritorijų...

Apie lietuvišką teatrą ir jo jaunatį „Sirenose"

Rugsėjo ir spalio sandūroje sostinei tradiciškai pagyvėjus nuo Vilniaus tarptautinio teatro...

„Purpurinis vakaras“ aidėjo netikėtais duetais ir lietumi (3)

Vladas Bagdonas ir Kristina Kazlauskaitė , Gediminas Storpirštis ir Raminta Naujanytė Bjelle,...

Devintasis teatro „Kitas kampas" sezonas kviečia improvizacijos pagalba keisti gyvenimą (2)

Šį rudenį devintąjį sezoną pradedantis vienintelis Lietuvoje profesionalus improvizacijos...

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (8)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (1)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (10)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (229)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (304)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...