Gerbiamas Gintautai Kėvišai,
2015 m. sausio 25 d. su moksleivių grupe iš Kauno lankėmės baleto spektaklyje vaikams „Čipolinas“. Esu mama, lydėjusi savo vaikus į spektaklį. Mano ir mano vaikų vietos buvo 16, 17 ir 18 parterio 12-oje eilėje. Vienas pagrindinių mano tikslų apsilankyti šiame spektaklyje, buvo parodyti savo dukrai baletą, kadangi jau ketvirtus metus ji lanko choreografijos mokyklą. Mergaitė yra pirmokė, jos ūgis 116 cm. Sėdėdama 18-oje vietoje per kėdžių atramas ji negalėjo matyti viso veiksmo scenoje, todėl antrojo veiksmo metu atsisėdo ant laiptelių. Dėl to ji du kartus buvo sudrausminta salės darbuotojos ir tai jautriai išgyveno. Pasisodinti ant kelių dukros negalėjau, kadangi ant kelių jau sėdėjo jaunesnysis sūnus, dėl tos pačios priežasties, kad nemato veiksmo scenoje.
Po spektaklio kreipiausi į Žiūrovų aptarnavimo tarnybą dėl to, jog Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vaikams nepatogu arba tiesiog neįmanoma stebėti spektaklių dėl aukštų kėdžių atramų. Paminėjau, kad mano dukrai nebuvo leista sėdėti ant laiptelių. Tuomet darbuotoja, kuri tuo metu nebuvo prisisegusi kortelės su savo vardu, pavarde bei pareigomis ir neprisistatė, man atsakė, jog sėdėti ant laiptelių nedraudžiama šonuose, bet neleidžiama centriniame praėjime (LNOBT paslaugų vartotojams teikimo taisyklėse 2014 m. spalio 22 d. patvirtintose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus įsakymu nr. S1-160 nėra nurodyta, jog draudžiama sėdėti vaikams ant laiptelių centriniame praėjime).Tada pasiteiravau, kaip elgtis tiems, kurių vietos yra būtent prie centrinio praėjimo, negi spektaklio metu eiti atsisėsti ant laiptelių šonuose?
Pasakiau pastabą, kad tokiu atveju reikėtų pagalvoti apie priemones, kad vaikai galėtų stebėti vaikams skirtus spektaklius sėdėdami jiems išpirktose vietose (gali būti duodami paaukštinimai ant kėdžių, tai sėkmingai daroma kino teatruose). Tada sulaukiau gana nemandagios ir užgaulios teatro darbuotojos replikos, ji akcentavo teatro lygmenį – nacionalinis. Šiame teatre vaikams draudžiama elgtis kaip jie nori, teatre vaikai privalo elgtis kultūringai.
Vadinasi, mano dukra, ramiai sėdėdama ant laiptukų, kad galėtų matyti spektaklį, elgėsi nekultūringai. Ar vaiko sėdėjimas ir žiūrėjimas į kėdės atramą lavina kultūringą elgesį bei skatina domėtis menu?
Mano manymu, LNOBT kėdės nepritaikytos sėdėti vaikams, kadangi kėdžių atramos yra aukštos ir žemesnio ūgio vaikai, netgi vyresni nei 5-erių metų (tokio amžiaus vaikai įleidžiami į teatrą tik su bilietu) negali matyti veiksmo scenoje. Teatro interneto svetainėje nėra pateiktos informacijos ar rekomendacijų dėl sėdimų vietų vaikams pasirinkimo. Taip pat norėčiau paminėti, jog internetinėje LNOBT svetainėje nėra informacijos, kokio amžiaus vaikai į teatrą įleidžiami be bilietų. Todėl galiu teigti kad Jūsų teatre spektakliai vaikams iš viso neturėtų būti rodomi, kadangi nesilaikoma teikiamų paslaugų kokybės reikalavimų.
Esu nepatenkinta LNOBT svečių aptarnavimo kokybe ir administracijos darbu.
Gerbiamas vadove, maloniai prašyčiau atsakyti į klausimą, ar Jūsų deklaruojamas LNOBT strateginis tikslas – ugdyti ir tenkinti visuomenės poreikį operos ir baleto menui nėra tik formalumas?
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2014–2016 m. strateginiame veiklos plane viena iš numatytųjų veiklos efektyvumo didinimo krypčių yra kurti malonią ir jaukią aplinką žiūrovams. Noriu palinkėti per ateinančius dvejus metus šią kryptį įgyvendinti.
Tikiuosi palankaus šių problemų sprendimo Lietuvos vaikų labui bei malonaus bendravimo ateityje.
