- Su kokiais lūkesčiais atvykstate į Lietuvą?
- Tikiuosi, surengsime puikų pasirodymą ir mus pakvies sugrįžti.
- Mūsų šalyje lankysitės trečią kartą. Galbūt prisimenate su Lietuva susijusią linksmą, o galbūt labai liūdną istoriją?
- Prisimenu šaunų barą, kurio savininkas man labai patiko. Apsilankiau jame dar kartą. Tačiau savininkas ir visas baras staiga “virto” musulmonais! Nepardavinėjo alkoholio! Tačiau paruošė labai skanios arbatos.
- Kaip santūrieji lietuviai priima Jūsų kandžius, juodo humoro pilnus tekstus?
- Man lietuviai neatrodo jau tokie tylūs ir nuosaikūs kaip galvojate…
- Dainuojate apie prostituciją, smurtą, alkoholį, narkotikus, liūdesį, neviltį. Nejaugi gyvenimas Jums atrodo toks tamsus?
- Gyvenimas yra sunkus, pilnas tamsos ir skausmo. Bet nereiškia, jog depresuoju dėl to. Bent jau ne visa laiką. Gyvenime pasitaiko puikių akimirkų – džiaugsmo, meilės, laimės. Tačiau kažkodėl tai mane įkvepia mažiau, nors ir dainuojame apie meilę aviai ar kitiems fermos gyvūnams. Man patinka ironija ir humoras taip pat, kaip patinka melancholija ir ištvirkimas.
- Kas, anot “The Tiger Lillies”, yra moralė?
- Moralė nėra krikščioniška. Žmonės turėtų daryti tai, kas jiems patinka. Kol tai nekenkia kitiems.
- Ką laikytumėte didžiausiomis šiuolaikinės visuomenės ydomis?
- Krikščionybė jau buvo blogai, tačiau kapitalizmas ne ką geriau.
- Geriausias koncertinis pasirodymas pagal “The Tiger Lillies” – kaip jis turėtų atrodyti?
- Mes grotume visam pasauliui. O po koncerto visi taip pasikeistų, jog nustotų žudyti, išnaudoti ir pasipelnyti vienas iš kito. Taip, kiekvienam – smegenų transplantacija!
- Samuelio Tayloro Coleridge’o poema „Eilės apie seną jūreivį” – juk toks senas tekstas! Ką tokio aktualaus joje radote?
- Vadinasi, seni dalykai nėra tokie geri kaip nauji? Manau, jokio skirtumo. O kas joje aktualu šiandien? Tiesą sakant, man nerūpi, aktuali ji, ar ne. Man nerūpi šiandiena – ji nuobodi iki negalėjimo.
- Pabandykite įsivaizduoti, kokie būtų “The Tiger Lillies”, jei septynerius metus nebūtumėte gyvenęs Londono Soho rajone?
- Turbūt dabar dainuočiau apie gėlytes ir banginius, lyg koks naujojo amžiaus kvailelis! Kas žino…
- Kas paprastai Jus įkvepia kurti?
- Kekšės ir avys, jūreiviai ir čigonai, gėris ir blogis. Visi linksmi personažai.
- Kaip vyksta kūrybinis darbas grupėje: ar dažnai pykstatės, kas taria lemiamą žodį?
- Ginčijamės mažai. Kiekvienas turim savo vaidmenis ir jų laikomės.
- Kaip apibūdintumete tipišką Jūsų faną: amžius, lytis, valgymo įpročiai?
- Visi jie valgo daug žuvies. Štai kodėl yra tokie protingi. O amžius ir išvaizda labai skiriasi.
- Ką Jums reiškia šlovė?
- Visi tave myli, visi linksmina, sako, koks tu nuostabus. Rašo tau ir kviečia į rūmus, kur įšventiną į riterius… Ak, truputį “nusivažiavau”, ar ne?
- Ko turite daugiau muzikos pasaulyje – draugų ar priešų?
- Kadangi dar neįšventino į riterius, daugiau turiu draugų.
- O kokie “The Tiger Lillies” tampa, kai nusivalo grimą, nusiima kaukes?
- “The Tiger Lillies” ir yra tokie. Daugeliui žmonių sunku patikėti, bet mes mažai kuo skiriamės realiame gyvenime.
- Savo albumus leidžiate be įrašų kompanijos. Kaip jums tai pavyksta?
- Neturime kitos išeities. Niekas nenori su mumis bendradarbiauti. Didelėms įrašų kompanijoms tokios grupės kaip mes reiškia daug vargo ir mažai pinigų. O būti nepriklausoma grupe reiškia sunkų darbą. Niekada neuždirbsi pakankamai pinigų, jei nebūsi nuolat “kelyje”. O mes esame – beveik 300 dienų per metus.
- Ko labiausiai bijo “The Tiger Lillies”?
- Kad vieną dieną būsime įšventinti į riterius.
- Kas paskutinį kartą Jus tikrai pralinksmino?
- Mano ateinančių kelių mėnesių skrydžių tvarkaraštis. Sakau nuoširdžiai – imu desperatiškai juoktis.
- Ko palinkėtumėte pirmą kartą Jūsų koncerte ketinančiam apsilankyti lietuviui?
- Puikiai praleisti vakarą ir apie jį papasakoti draugams.
