Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.
Sena knyga
© K.Šatūno nuotr.
Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kultūra

10 filmų lietingai dienai (15)

Ši vasara Lietuvoje kaip reikiant pašykštėjo gero oro, tačiau mes turime pasiūlymą, kaip lengvai ištverti drėgnas rugpjūčio dienas. Jūsų dėmesiui dešimt filmų, kurie išraižys veiduose saulėtai dienai būdingą šypseną ar tiesiog įtrauks į visiškai kitokius, savitus kino pasaulius ir bent trumpam nukreips jūsų žvilgsnį nuo to, kas dedasi už lango.

Lietuvos džiazo renesansas Bernardinų sode (4)

Džiazas – gyvenimo būdas. Rugsėjo 3-4 dienomis sostinės Bernardinų sode vyks džiazo muzikos festivalis po atviru dangumi „Jazz Park“. Festivalyje pasirodys 10 jaunųjų Lietuvos muzikos kūrėjų, kurie dovanos tiek tradiciniu džiazu dvelkiančius kūrinius, tiek originalią, standartus laužančią, netikėtų sprendimų kupiną kūrybą.

Pirmoji LNDT premjera „Bestuburiada“ – visiems, turintiems „bosus“ (2)

Rugsėjo 2-3 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatys pirmąją 77 sezono premjerą – Giedrės Kriaučionytės režisuojamą „Bestuburiadą“.

Š. Birutis: pamirškite „įsisavinimą“, atėjo laikas investicijoms (2)

Rugpjūčio 29 dieną kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė įsakymus dėl finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Kauno valstybiniam lėlių teatrui ir Šiaulių Aušros muziejaus Venclauskių namų projektui skyrimo. Pirmiesiems kultūros projektams skiriama 3, 64 mln. eurų ES fondų investicijų, o bendros investicijos iš Valstybės biudžeto ir ES fondų sieks daugiau nei 4 mln. eurų.

Jubiliejų pasitinkančiam orkestrui „Kremerata Baltica“ – elitinis prizas (1)

Ieškodamas naujų talentų, nepelnytai pamirštų muzikos kūrinių bei autorių, grieždamas pasaulines premjeras ir negirdėtas aranžuotes „Kremerata Baltica“ orkestras tapo vienu geriausių pasaulyje, švytinčiu tarp kitų kolektyvų tik jam būdingu gyvu, subtiliu skambesiu. Todėl šiemet jau antrą kartą kolektyvo meistriškumą pastebėjo Vokietijos muzikos verslo sąjungos kultūros institutas „Phono-Akademie“, nuo 1994-ųjų teikiantis „Echo Klassik“ apdovanojimus saviems bei užsienio muzikams už iškilius laimėjimus.
OKT teatras

DIEVAS YRA DJ
2016 rugsėjo 20 d. 19.00 val.

APVALYTIEJI
2016 rugsėjo 27 d. 19.00 val.
Režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė antri metai iš eilės buvo pakviesti į prestižiškiausiu menų renginiu pasaulyje laikomą Venecijos bienalę. Pernai pristatę Williamo Shakespeare‘o „Hamletą“, šiemet režisierius ir aktoriai festivalio publikai parodė Antono Čechovo „Žuvėdrą“. Italų kritikų verdiktas buvo trumpas ir aiškus – tai vienas geriausių spektaklių Venecijos bienalės programoje.
Italų spauda apie „Žuvėdrą“: ko gero, geriausia ką matėme Venecijos bienalėje
2016 rugpjūčio 29 d.