Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.
© K.Šatūno nuotr.
Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Poetui, vertėjui, literatūros kritikui D. Pocevičiui įteikta sostinės mero premija (3)

Tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ ketvirtadienį užsuko ir Vilniaus miesto rotušę, kur buvo įteikta Vilniaus miesto savivaldybės mero premija.

„ArtVilnius’17“ edukacinėje programoje – sniego žmogaus viliojimas ir fraktalų piešimas

Birželio 8-11 dienomis „Litexpo“ erdvėse vyksianti meno mugė „ArtVilnius’17“ kvies ne tik apsilankyti ir įsigyti meno kūrinių, bet ir patiems pasijusti menininkais sudalyvaujant interaktyvioje edukacinėje programoje „Tarp kūrėjų“.

O. Koršunovo „Šokyje Delhi“ vaidinanti U. Šiaučiūnaitė: spektaklis primins, kaip reikia klausytis vieni kitų (2)

„Tai moko klausytis kito, jį išgirsti, leisti jam išsikalbėti, o ne vien tik traukti iš galvos savo mažmožius ir įsivaizduoti, jog tavo mintys ir idėjos pačios svarbiausios“, – pasakoja aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė, sukūrusi pagrindinį Katios vaidmenį režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Šokis Delhi“ pagal kultinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę. Artimiausias spektaklis – jau šį šeštadienį, gegužės 27 dieną. Artėjant spektakliui kalbamės su pačia Ugne.

Ekskursija po skaitmeninį sodą su interaktyviais žiedais ir gyvūnais

Menininkų grupė iš Japonijos „teamLab“ savaitgalį Kinijoje atidarė pirmąją savo parodą, kurioje pristato spalvingas interaktyvias menines instaliacijas.

A. Mickevičius Vilniuje braidys po gėlių pievą (3)

„Tik bendrystėje gali nuveikti didžiuosius darbus“, – įsitikinusi kraštovaizdžio specialistė, sodininkė ir didžiausio Lietuvos mados festivalio „Mados infekcija“ prodiuserė Renata Mikailionytė. Pasiraitojusi rankoves trečiadienį Renata su kolegėmis triūsia prie šalia šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios esančiame skvere. Netrukus prie Adomo Mickevičiaus paminklo sužydės jų pasodinta pieva.
OKT teatras

VESTUVĖS
2017 gegužės 26 d. 19.00 val.

ŠOKIS DELHI premjera!
2017 gegužės 27 d. 19.00 val.
„Tai moko klausytis kito, jį išgirsti, leisti jam išsikalbėti, o ne vien tik traukti iš galvos savo mažmožius ir įsivaizduoti, jog tavo mintys ir idėjos pačios svarbiausios“, – pasakoja aktorė Ugnė Šiaučiūnaitė, sukūrusi pagrindinį Katios vaidmenį režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Šokis Delhi“ pagal kultinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesę. Artimiausias spektaklis – jau šį šeštadienį, gegužės 27 dieną. Artėjant spektakliui kalbamės su pačia Ugne.
„Šokyje Delhi“ vaidinanti Ugnė Šiaučiūnaitė: „Spektaklis primins kaip reikia klausytis vieni kitų“
2017 gegužės 25 d.