Į Lietuvą pargabenta Lozoraičių šeimos biblioteka

 (4)
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė ypač vertinga spaudos kolekcija – iš Romos pargabentu daugiau nei 16 tūkstančių vienetų Lozoraičių šeimos knygų bei periodinių leidinių rinkiniu. Net trys Lozoraičių šeimos atstovai ilgus metus atidavė Lietuvos diplomatinei tarnybai.
Sena knyga
© K.Šatūno nuotr.

Vyresnysis Stasys Lozoraitis (1898-1983) diplomatinę tarnybą pradėjęs dar 1923 m., dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Berlyne, Vatikane, buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru, nuo 1939 m. paskirtas nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Romon, o Lietuvą okupavus jam pavesta eiti užsienyje pasilikusios Lietuvos diplomatijos šefo pareigas, kurias vykdė daugiau nei keturis dešimtmečius iki pat mirties.

Kaip rašoma Mažvydo bibliotekos pranešime, jaunesnysis Stasys Lozoraitis (1924–1994) diplomatinę karjerą pradėjęs 1943 m. Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1983 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės patarėju Vašingtone, o nuo 1987 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo jos vadovu. 1991 m. Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) paskirtas Lietuvos ambasadoriumi JAV.

Savo diplomatinę tarnystę Lietuvai jis baigė būdamas Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, kur buvo paskirtas 1993 m. Tais pačiais metais Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose. Jis buvo vadinamas "vilties" prezidento vardu.

Lozoraičių šeimos knygų rinkinį Lietuvos nacionalinei bibliotekai perdavė ambasadorius Kazys Lozoraitis, nuo 1992 iki 2004 m. ėjęs LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas. Rinkinyje sukauptos visų šeimos narių knygos.

Daugiausia yra Stasio Lozoraičio (vyresniojo) surinktų leidinių. Tarp jų yra ir knygų su Lietuvos pasiuntinybės Italijoje spaudu. Ypač vertingas yra politinių bei istorinių knygų rinkinys – tai Vakarų Europos ir kitų šalių istorikų bei marksizmo-leninizmo tyrinėtojų darbai apie Sovietų Sąjungą, kuriuose rašoma ir apie Baltijos kraštų okupaciją ir jos padarinius.

Daugeliu atvejų tai bus Lietuvoje nežinomi leidiniai, nes sovietmečiu bibliotekos negalėjo įgyti politinės tematikos užsienio knygų. Taip pat pažymėtinas gausus rinkinys knygų apie Lietuvą įvairiomis užsienio kalbomis, tarp kurių yra labai retų, Lietuvoje mažai žinomų leidinių.

Rinkinyje yra ir svarbiausi tarpukario bei lietuvių išeivijos istorinės tematikos leidiniai.

Nevalia nepaminėti Vincentos Lozoraitienės (1896-1987), žymios visuomenės veikėjos ir pedagogės, pirmosios M.Montessori pedagoginės mokyklos idėjų skleidėjos Lietuvoje surinkto ypač vertingo Vakarų Europos pedagoginės literatūros, taip pat ir geriausių pasaulinės vaikų grožinės literatūros knygų rinkinio, kurį galėtume įvardinti vaikų literatūros aukso fondu.

Vincenta Lozoraitienė stengėsi gauti vaikų knygas ir iš okupuotos Lietuvos. Jos buvo siunčiamos į Romą pažįstamų žmonių adresais. Didžiulis grožinės literatūros knygų rinkinys anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis liudija plačius visų šeimos narių skaitymo akiračius.

Iš Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) knygų ypač verta pažymėti leidinius, surinktus jo diplomatinės tarnybos Vašingtone laikotarpiu.

Tai reti spaudiniai, atspindintys to meto politinę padėtį griūvant sovietų imperijai ir liudijantys Lietuvos diplomatijos pastangas priartinti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą.

Lozoraičių šeimos bibliotekoje sukaupti ir pokariniais metais Italijoje lietuvių kalba spausdinti leidiniai. Tai laikraštis "Lietuvių balsas" (1945-1947), kurio pirmuosius numerius redagavo Vincenta Lozoraitienė, o vėliau bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis ( jaunesnysis), taip pat kunigo Vinco Mincevičiaus leistų informacinių biuletenių "ELTA-press" rinkiniai, teikę informaciją apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, Saleziečių spaustuvėje Italijoje lietuvių kalba spausdintos knygos vaikams, skirtos lietuvių išeivijos jaunajai kartai, jau seniai tapusios bibliografinėmis retenybėmis.

Kolekcijoje yra daugiau nei 10 tūkstančių vienetų įvairių šalių žurnalų. Tai Vakarų Europos istoriniai-politiniai žurnalai, kuriuose gausu straipsnių apie Lietuvą. Lietuvos skaitytojams bus įdomūs ir lenkų bei rusų emigrantų įvairiose šalyse leisti kultūros bei politikos žurnalai.

Tikrąją Lozoraičių šeimos bibliotekos vertę bus įmanoma nustatyti tik galutinai ją sutvarkius, tačiau ir dabar galime teigti, kad Lietuvos istorijos bei kultūros tyrinėtojai ras joje daugybę Lietuvoje ligi šiol neturėtų labai svarbių leidinių.

Nacionalinės bibliotekos vadovybė sutarė su šeimos biblioteką saugojimui perdavusiu ambasadoriumi Kaziu Lozoraičiu, kad ji bus tvarkoma kaip atskira kolekcija, leidiniai žymimi specialiu spaudu "Lozoraičių biblioteka", atspindėti elektroniniame kataloge. Oficialų kolekcijos pristatymą Lietuvos visuomenei planuojama surengti po kurio laiko, dalyvaujant ambasadoriui Kaziui Lozoraičiui.

Lozoraičių šeimos bibliotekos pargabenimo į Lietuvą reikalais be Nacionalinės bibliotekos rūpinosi ir Lietuvos Respublikos kultūros bei užsienio reikalų ministerijos, svarią pagalbą suteikė Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojai.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Baigėsi „Pin diena: kultūros maratonas „Kablys“

Paskutinė „Pin dienos: kultūros maratono „Kablys“ diena buvo skirta šeimai. Vaikams buvo parodytas nuotaikingas edukacinis „Labaiteatro“ spektaklis „Aplink pasaulį 2“ ir Kauno cirko meno akademijos jaunųjų artistų šou.

Prieš skrydį per Atlantą – spektaklio „Godos“ premjera Lietuvoje (1)

Penktadienį, tarptautinės Šokio dienos vakarą, Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje įsisuko šokis. Kauniečius, o ir sostinės šokio gerbėjus Kauno šokio teatras „Aura” sukvietė į metus laiko trukusio tarptautinio projekto „Godos“ baigiamąjį vakarą. Projekte savo kūrybines pajėgas sujungė „Aura“ ir Norvegijos šokio teatras „Panta Rei“.

„Toskos“ atradimai su jaunu solistu Šarūnu Šapalu (5)

Įsibėgėjusios balandžio 29 – gegužės 1d. Vilnius City Operos ir Lietuvos valstybino simfoninio orkestro „Toskos“ premjeros atskleidė įdomių atradimų. D. Ibelhauptaitės režisuotoje 40-ųjų Italijoje, valdomoje charizmatiško Almo Švilpos Skarpijos, išvydome ir vieną itin jauną veidą. Ne naujiena, jog „bohemiečiai“ scenoje pasirodo kartomis, kaip „Onegine“ matėme I. Milkevičiūtę, A. Grigorian ir jos sūnų Nojų.

Tituluotas pojūčių teatras maratono žiūrovus grąžino į vaikystę (1)

Penktadienį, priešpaskutinę „Pin dienos: kultūros maratono „Kablys“ dieną, galų gale buvo nubėgtas lėčiausias maratonas Lietuvoje. Jį ant bėgimo takelio visi norintys bėgo nuo pat maratono atidarymo ceremonijos antradienio pavakarės. Iš viso performanse „Maratonas maratone“ dalyvavo apie 200 žmonių. Dauguma jų nubėgdavo kelias dešimtis arba kelis šimtus simbolinių metrų, tačiau buvo ir tokių, kurie įveikė po kelis kilometrus.

V. Juozapaičio dukra debiutavo šiuolaikiniu rūbu aprengtoje operoje (12)

Ketvirtadienio vakarą į Vilniuje, kultūros bare „Kablys“ esantį riedlenčių parką rinkosi ne tik jaunieji šiuolaikinės kultūros gurmanai, bet ir Lietuvos operos ir teatro meistrai. Renesanso laikus išgyvenančiuose buvusiuose geležinkeliečių rūmuose įvyko operos meno projekto „One G In“ premjera. Operoje vaidmenį atliko ir Vytauto Juozapaičio dukra Ieva Barbora.