Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Dešimtoji „Kultūros naktis“ skelbia: naktį viskas kitaip!

Jau dešimtą kartą Vilniuje vyksiantis vienos nakties kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“ šiandien paskelbė šių metų festivalio programą. Naktį iš birželio 17-osios į 18-ąją vilniečius ir miesto svečius kvies daugiau nei 120 projektų, tarp kurių – audiovizualiniai pasirodymai, klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai bei jau tradicija tapusi Šeimų erdvė. Šiais metais festivalis lankytojus pasitiks šūkiu „naktį viskas kitaip“.

Tyrimas: lietuviai dažniau skaito popierines knygas, bet nevengia ir elektroninių (3)

Per pastaruosius metus 43 proc. lietuvių yra skaitę tik popierines, 3 proc. – elektronines, o 15 proc. – ir popierines, ir elektronines knygas. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) skaitančių el. knygas tai daro naudodamiesi išmaniuoju telefonu. Tokius duomenis atskleidė integruotos knygų parduotuvės ir skaityklės „Milžinas“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Kodėl lietuviai veržiasi dalyvauti intelektualiuose žaidimuose? (1)

Pasaulio viktorinos čempionatas Lietuvoje šiemet sieks naujo dalyvių rekordo. Pernai pasaulyje kas dešimtas šio renginio dalyvis buvo lietuvis – jų dalyvavo daugiau nei du šimtai. Renginio organizatorių teigimu, pagal dalyvių skaičių Lietuva nusileido tik gerokai didesnėms šalims: Indijai, Rusijai, JAV.

Masčio ežero pakrantėje - tykus poezijos vakaras

Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 garsina skirtingas kultūros ir meno sritis. Ypatingai jaukų ir malonų vakarą telšiškiams bei atvykusiems miesto svečiams sukūrė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos darbuotojos. Masčio ežero pakrantėje pradėtas vakaro poezijos skaitymų ciklas „Mėnesienos kuždesiai“.

Telšiuose atidaryta pirmoji metro stotis „Dance station 2016“

Žemaitijos sostinėje įsibėgėjo Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 renginiai. Šis, paskutinis gegužės, savaitgalis paskirtas šokiui: trys dienos – trys skirtingos šokio idėjos. Penktadienį Telšių miesto arenoje nugriaudėjo IV tarptautinis šokių festivalis „Dance station 2016“.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2016 birželio 06 d. 19.00 val.
Premjera! APVALYTIEJI Sarah Kane
Premjera! APVALYTIEJI
2016 birželio 07 d. 19.00 val.
„Dugne“ pristatomas prestižiniame Vienos festivalyje Režisierius Oskaras Koršunovas ir jo aktorių trupė vasaros gastroles pradės pasirodymu Vienos festivalyje – viename didžiausių bei seniausių menų festivalių Europoje. 65-ąjį kartą rengiamo festivalio programoje vilniečiai pristatys spektaklį „Dugne“. Pasirodymas beveik 200 tūkst. žiūrovų kasmet pritraukiančio festivalio programoje – intensyvaus vasaros gastrolių maratono, kurį vainikuos dalyvavimas antroje iš eilės Venecijos bienalėje, pradžia.
„Dugne“ pristatomas prestižiniame Vienos festivalyje
2016 gegužės 23 d.