Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Sergančios D. Jazukevičiūtės artimieji prašo pagalbos: tiek dirbo, o priversta skursti

63-ejų rašytoja ir žurnalistė Dalia Jazukevičiūtė jau metus kovoja su onkologine liga. Moters artimieji, matydami jos menkas galimybes apsirūpinti reikiamais vaistais, prašo geradarių pagalbos.

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ypatingą ekskursiją (1)

Vasario 13 d. 11 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į teminę Šv. Valentino dienos ekskursiją „Širdies motyvas“. Jos metu bus aplankyti net trys reikšmingi objektai: „Lietuvos širdimi“ vadinama Vilniaus katedra ir jos požemiai, katedros varpinė ir Bažnytinio paveldo muziejus.

Į knygą apie F. Latėną sudėtos bičiulių ir šeimos narių istorijos (3)

Vasario 11 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyks dr. Daivos Šabasevičienės ir dr. Rasos Vasinauskaitės knygos „Muzika kaip teatras. Faustas Latėnas“ pristatymas. Knygos leidėjas – R. Paknio leidykla.

V. Bareikis: „Dainos teatre“ būsiu naujas kūrybinis vėjas (3)

Kūrėjas Vidas Bareikis intensyviai ruošiasi koncertams su legendine tris kūrybos dešimtmečius skaičiuojančia „Dainos teatro“ komanda. V. Bareikio teigimu, atsiminimai apie maestro Vytauto Kernagio suburtą trupę jį lydi nuo vaikystės, o netrukus jaunas kūrėjas „Dainos teatro“ gerbėjams padės pažvelgti į šį scenos fenomeną nauju žvilgsniu.

I. Prudnikovaitė apie santykius su vyru: svarbu, kad nebūtų abejingumo (13)

Operos solistė mecosopranas Ieva Prudnikovaitė meilei ypatingų datų ir ritualų neieško – jos teigimu, su mylimu žmogumi ypatinga gali būti kiekviena diena. „Svarbiausia, kad nebūtų abejingumo,“ – sako žymi artistė. Ir pripažįsta, kad nors Valentino dienos šeimoje nešvenčia, vis dėlto ši žada būti tobula – vasario 14 d. solistė koncertuos Vilniaus kongresų rūmų scenoje kartu su jos pamėgta vyriška kompanija – Jeronimu Miliumi ir maestro Gintaru Rinkevičiumi, diriguojančiu Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui.
Premjera! APVALYTIEJI Sarah Kane
Premjera! APVALYTIEJI
2016 vasario 10 d. 19.00 val.
ŽUVĖDRA Antonas Čechovas
ŽUVĖDRA
2016 vasario 11 d. 19.00 val.
Kviečiame į aktorės Nelės Savičenko kūrybos vakarą Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybos vakarų ciklas MEISTRAI DIDŽIOJOJE. Dalyvauja teatro ir kino aktorė NELĖ SAVIČENKO. Vakaro moderatorė kino kritikė RASA PAUKŠTYTĖ.
Kviečiame į aktorės Nelės Savičenko kūrybos vakarą
2016 vasario 10 d.