Į Lietuvą atvykstantis rašytojas M. Kaiseris: buvimas žydu - mano savasties ir kalbėjimo dalis

 (1)
Menachem Kaiser – rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis tarp Niujorko bei įvairių Rytų Europos šalių. 2010-2011 metais, gavęs Fulbright stipendiją, Vilniaus Universitete dėstė šiuolaikinę žydų kultūrą ir kūrybinį rašymą. Skaitmeninio Vilniaus geto žemėlapio kūrėjas savo darbus yra publikavęs „Los Angeles Review of Books“, „The Wall Street Journal“, „The Atlantic“, „Vogue“, „Slate“ ir kitur.
Menachem Kaiser
Menachem Kaiser
© Organizatorių archyvo nuotr.

Šią vasarą M. Kaiseris grįžta į Vilnių – liepą vyksiančiuose Vasaros literatūros seminaruose ves programą “Žydų Lietuva”. Pasikalbėjome apie M. Kaiserio darbus, kūrybą ir žydiškosios kultūros vaidmenį jo gyvenime.

- Kodėl Fulbright stipendininko metus nusprendėte praleisti Lietuvoje?

- Aš esu žydas, daugiausiai kultūrine prasme, tai mano savasties ir kalbėjimo dalis. Kurį laiką, kai buvau jaunesnis, buvau pilnas ryžto atmesti savo kilmę, bet ji giliai manyje; ji daro įtaką mano kūrybai, pokalbiams, santykiams. Man tai ne religija, o tapatumas.

Savo Fulbright metus praleidau Lietuvoje, nes man buvo įdomu patyrinėti Jidiš kaip pokultūrinįir poholokaustonaratyvą – kaip rašytojas norėjau panagrinėti šiuolaikinę Lietuvą jos turtingame žydiškame kontekste.

- Kiek apie Lietuvą žinojote prieš atvykdamas? Ar tie metai kuo nors nustebino?

- Atmetus šiokias tokias su Antruoju pasauliniu karu susijusias žinias – nieko. Tie metai tiesiogine prasme buvo didelė nesibaigianti staigmena. Žmonės, maistas, idėjos, akademinė kultūra, literatūra, istorinės perspektyvos – viskas buvo svetima ir apie viską norėjosi sužinoti. Augus Kanadoje ir JAV sunku suvokti, ką reiškė sovietizacija, kaip ji paveikė gyvenimus ir kultūras. Sudėtinga su tuo rasti ryšį.

- Papasakokite daugiau apie savo skaitmeninį Vilniaus geto projektą. Kodėl nusprendėte jo imtis?

- Pagrindiniai „reVILNA“ tikslai yra du: pirma, žemėlapis padeda kuruoti informaciją, padaryti ją prieinamą ir pasiekiamą. Esama tiek daug turtingos, įdomios, sudėtingos geto istorijos, kuri praktiškai nežinoma; norėjau, kad bet kas galėtų ją pasiekti ir patyrinėti pačiu intuityviausiu būdu. Antra, „reVILNA“ yra skaitmeninis geto įamžinimas.

- Kam jis skirtas?

- Jis skirtas ne akademikams, o pasauliečiams; tai tyrinėjimo įrankis paprastiems žmonėms.
Vasaros literatūros seminarai šiemet organizavo AvromoSuckeverio vertimo konkursą – kodėl pasirinkote būtent šį poetą, kuo jis svarbus Vilniaus getui ir apskritai kokia jo vieta žydiškosios kultūros istorijoje?

Suckeveris buvo vienas svarbiausių (ir nuostabiausių!) poetų, kilusių iš žydiškosios Lietuvos; jo poezijoje grumiamasi su holokaustu, išlikimu, gyvenimu, mirtimi, atmintimi. Šiemet jo gimimo šimtmetis, ir datoms sutapus su Vasaros literatūros seminarais, sprendimas surengti konkursą ir minėjimo renginį buvo gana akivaizdus.

- Ar jis turėjo kokios nors įtakos Jums, kaip kūrėjui?

- Mane, kaip rašytoją, labiausiai domina pasakojimas: jo sudėtingumas, sluoksniavimas, kas, kam, kaip pasakoja istoriją, kaip mes skaldome ir ardome savo pasakojimus, kaip juos jungiame, asmeninis ir istorinis pasakojimas ir kaip jie persipina. Šiuo metu dirbu prie knygos, tyrinėjančios istorinį-literatūrinį naratyvą Vilniaus gete – Suckeveris čia vaidina svarbų vaidmenį.

- Esate baigęs Toronto cirko mokyklą. Kaip atsitiko, kad ten papuolėte? Kokį vaidmenį ten įgytos žinios dabar vaidina Jūsų gyvenime?

- Mane visada domino gimnastika, vaidinimas, kūnas kaip meno įrankis. Cirko mokykla išmokė drausmės, padėjo suprasti, kad progresas yra nuolatinis augimas – cirko įgūdžiai nėra pasisavinami akimirksniu, juos reikia šlifuoti, padalinti į mažus žingsnelius ir jų laikytis. Progresuodamas žalojiesi. Nesėkmė – neatskiriama progreso dalis. Daug ką galima pritaikyti ir literatūrai.

- Kodėl iš cirko persiorientavote į literatūrą?

- Cirko menas neteikė pakankamai meninio pasitenkinimo; kad ir kaip keistai ir nelogiškai tai skambėtų, rašyme esama tam tikros dinamikos, kuri nebūdinga cirkui. Rašymas yra nuolatinė kūryba – darbas prie teksto niekada nėra baigtinis, galiausiai tiesiog sutinki jį publikuoti – jei istorija gera, ne tik parašei tekstą, bet ir sukūrei pasaulį. Cirko įgūdžius – kūlversčius atgal, trapecijos pratimus – galima ištobulinti, o rašymas yra amžinas, nuostabus iššūkis, kuris mane kartu ir gąsdina, ir įkvepia. Pasirinkau šitą kelią. Tai buvo sunkus sprendimas, senieji cirko mokytojai ir kolegos man niekada iki galo neatleido, bet aš nesidairau atgal.

Vienas mano mėgstamiausių rašytojų Geoff Dyer yra sakęs, kad tapo rašytoju tam, kad nereikėtų dirbti. Jis pataikė tiesiai į dešimtuką – manau,vienaip ar kitaip tai galima pritaikyti visiems rašytojams. Tau suteikiama nuostabi galimybė tyrinėti, kurios nėra jokioje kitoje profesijoje. Tai mane ir patraukė, tai man padeda susigaudyti pasaulyje. Man niekas neteikia didesnio pasitenkinimo nei gerai suręstas sakinys.

Daugiau apie Vasaros literatūros seminarus ir jų metu į Vilnių atvykstančius literatus galite paskaityti čia.

Suckeverio poezijos vakaras Vasaros literatūros seminarų programoje – liepos 15 d.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Literatūros festivalis „Vilniaus lapai“ vaduoja iš lažo virti, adyti, skalbti

Gruodžio 9-11 dienomis vyksiančio pirmojo tarptautinio literatūros festivalio „Vilniaus lapai“ organizatoriai ragina ateiti į renginius ir drąsiai bendrauti su juose dalyvaujančiais autoriais. Tam šis festivalis ir skirtas.

Šiandien jie vargšai, ryt – meno rykliai (1)

Vilniečių dėmesį traukė ant automobilio stogo sostinės gatvėmis keliaujantis didžiulis ryklys. Tai – ne žvejybos laimikis, o menininko Tauro Kensmino darbas. Ryklys ir gausybė kitų šiuolaikinio meno eksponatų keliavo į, rodos, menininkams neįprastą erdvę – seną, apleistą advokatų kontorą.

Baroko operos teatrą pripažino profesionaliu (1)

Baroko operos teatras (BOT) pripažintas profesionaliu scenos meno teatru. Kultūros ministras Šarūnas Birutis gruodžio 7 dieną pasirašė tai patvirtinantį įsakymą.

Lietuviškas filmas „Amžinai kartu“ pasakoja visoms pasaulio moterims aktualią istoriją (1)

Ką tik atsisveikinęs su Kairo ir Turino tarptautinių festivalių žiūrovais, režisierės Linos Lužytės vaidybinis filmas „Amžinai kartu“ iškeliauja į dar tolimesnius kraštus. Šių metų gruodžio 8 dieną visoms pasaulio moterims aktuali istorija bus pristatyta specialioje Amerikos filmų institituto programoje, skirtoje geriausiems šių metų Europos Sąjungos (ES) filmams. Ir tai priešpaskutinė stotelė prieš sausio 13 dieną įvyksiančią nacionalinę filmo premjerą.

Tarp pretendentų į nacionalinę premiją – G. Lukšas, R. Katiliūtė, D. Meškauskas (1)

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija atrinko dvylika pretendentų svarbiausiai šalies kultūros premijai gauti.
OKT teatras
M
MEISTRAS IR MARGARITA
2016 gruodžio 17 d. 18.30 val.

PO LEDU
2016 gruodžio 18 d. 19.00 val.
Režisierius Oskaras Koršunovas ir jo spektaklio „Žuvėdra“ aktorių trupė, 2016-aisiais aplankę didžiausius tarptautinius festivalius Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, metus užbaigs Vilniuje. Vienu geriausių šių metu Venecijos bienalėje pristatytų spektaklių vadinamą „Žuvėdrą“ sostinės gyventojai išvys jau gruodžio 5-6 dienomis.
Prestižinėje Venecijos bienalėje pripažinta „Žuvėdra“ 2016-uosius užbaigia Vilniuje
2016 gruodžio 2 d.