Lietuvoje dar negirdėta R. Frenkel dainuoja pagrindiniuose Europos operos teatruose Berlyno Staadsoperoje, Vienos Staadsoperoje, Hamburge, Miunchene, Zalcburge taip pat yra pasirodžiusi Niujorko ir Los Andželo scenose. Daug keliaujančios solistės bagaže – didžiosios gerai žinomų operų rolės: Mersedes („Karmen“), Kerubinas („Figaro vedybos“), Dorabela („Visos jos tokios“), Rozina („Sevilijos kirpėjas“), Zybelis („Faustas“), Fenena („Nabukas“) bei daugelis kitų. Rachel yra dirbusi su garsiausiais dirigentais, - tarp jų: Danieliu Barenboimu, Christianu Thielemannu, seru Simonu Rattle‘u, Gustavu Dudameliu, Ivanu Fisheriu, solistė dalyvavo ir ne viename operos muzikos festivalyje. Jau yra suplanuoti jos būsimi pasirodymai Glyndebourne, Miunchene, Čikagoje, Drezdene, Stambule... Tarp įtemptų repeticijų radę laisvą minutę, trumpai susipažinome su Rachele.
- Papasakokite, iš kur esate kilusi?
- Gimiau ir augau Izraelyje, čia ir pradėjau mokytis muzikos akademijoje, vėliau baigiau operos teatro studiją ir sutikusi puikų vokalo pedagogą išvažiavau į Berlyną. Ten buvau priimta į operos studiją Valstybinėje Berlyno operoje. Ten po dvejų metų pradėjau dirbti kaip laisvai samdoma dainininkė.
- Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę?
- Dainuoti pradėjau anksčiau, nei kalbėti, - viskas labai paprasta. Dainavau ir vaikų choruose, buvo aišku viena, - mano balsas netiko populiariajai muzikai, - jis buvo per švarus.
- Ar Jūsų tėvai taip pat muzikantai?
- Ne. Jie muzikalūs, bet profesionaliai muzika neužsiima.
- Dirbdama daug keliaujate, kur dainuoti Jums maloniausia?
- Na, yra labai geri ryšiai ir bendravimas su Vienos opera, kur dirbu jau trejus metus. Man tikrai patinka ten dainuoti. Žinoma, visuomet įdomu dalyvauti naujuose ir skirtinguose spektakliuose, skirtinguose teatruose.
- Jums teko pasirodyti ir Amerikoje, kokie įspūdžiai?
- Taip, dainavau Niujorke ir Los Andžele, kur dalyvavau V. A. Mocarto operos „Figaro vedybos“ teatralizuotame atlikime. Tai buvo iš tiesų nuostabu, ten sutikau daugybę nuostabių žmonių ir publika taip pat buvo puiki.
- Iš tiesų, įdomu, kaip skiriasi skirtingų šalių publika?
- Amerikoje publika buvo tikrai labai šilta, bet, žinote, juk ir tarp Europos šalių publikos yra ryškių skirtumų. Yra šalių, kuriose žiūrovai yra išrankesni, jie jau daug ką matė, žino, juos sunku nustebinti, galbūt jų konkrečiai neįvardinsiu (juokiasi). Bet yra ir kitokių vietų, tarkime, Budapešte publika buvo ir nuostabi, ir nustebusi, - tai buvo puiku.
- Šiuo metu atliekate daugiausiai Mocarto kūrinius, kaip keitėsi Jūsų repertuaras?
- Ilgą laiką, studijuodama akademijoje dainavau soprano partijas, iki pat 2006 metų. Man sekėsi labai neblogai, bet visuomet jaučiau, kad buvo sunku, ir visuomet šalia buvo sopranų, kurioms pavykdavo geriau (šypsosi). Tuomet aš pagalvojau, jog reikia pasitikrinti, kas yra negerai ir tai buvo puikus sprendimas. Dabar, kaip mecosopranas, jaučiuosi žymiai laisvesnė. Ir visgi aš dainuoju ir labai aukštas partijas, tagi, tam tikra prasme atsiduriu kažkur per viduriuką.
- Kokią vietą Jūsų mėgiamiausiųjų sąraše užima V. A. Mocarto „Visos jos tokios“?
- Tai – garantuotai viena iš mano mėgiamiausių operų! Galbūt net pati mėgiamiausia. Ji tokia gyva, aktuali, tikra, net autentiška. Visi personažai yra idealūs, mes juos galime įsivaizudoti ir praėjusiame ir šiandienos laikmetyje ir net po tūkstančio metų, - tai kūrinys apie žmogaus prigimtį.
- Kaip apibūdintumėte savo personažą – Dorabelą?
- Žinoma, viskas priklauso nuo režisieriaus sumanymo, bet iš esmės ji yra lengvesnė, lyg judanti pagal tėkmę, labiau besikeičianti, nei jos sesuo.
- Ar tai reiškia jog ji lankstesnė, ar labiau pasileidusi?
- Labiau pasileidusi, tiksliau aktyvi. Mažiau užspausta, daugiau bendraujanti.
- Ko laukiate, tikitės iš lietuviškojo „Visos jos tokios“ varianto?
- Jau susipažinau su visa trupe. Sudėtis – nuostabi, visi solistai yra tikrai puikūs. Manau, jog pasirodymai bus tikras malonumas. Labai džiaugiuosi turėdama šią galimybę, dainuoti čia.
- Ar sunku buvo suderinti tvarkaraštį tam, kad atkeliautumėte į Vilnių?
- Iš tiesų tai buvo lyg nulemta, nes repeticijos ir spektaklis vyksta vienintelį man laisvą mėnesį!
