Dainų šventės organizatoriai džiaugiasi grįžtančia nauja dainuojančių ir šokančių emigrantų banga

Trečiadienį, liepos 2 dieną, Vilnius prisipildys smagaus šurmulio – čia rinksis dešimtys tūkstančių atlikėjų iš Lietuvos ir keturiolikos pasaulio šalių, pasiryžusių dovanoti lietuviškos dainos ir šokio grožį. Šventės organizatoriai pastebi, jog kiekvienoje Dainų šventėje sulaukiama vis didesnio išeivių dėmesio. Prie renginio kaskart nori prisidėti vis daugiau emigravusių tautiečių.

Pirmąją liepos savaitę Dainų šventės renginiai užtvindys sostinę net dvylika ketverius metus rengtų programų, pristatančių tradicinius šalies menus, naujas programas bei idėjas: Teatro dienos renginius, pirmą kartą minimą Tautinio kostiumo dieną ir specialiai šiai dainų šventei atkurtą Baltų genčių kostiumų kolekciją, kuriai bus skirtas teatralizuotas reginys Valdovų rūmuose.

Įvykis, jungiantis žmones

Antradienį Lietuvos liaudies kultūros centre buvo pristatyta išsami šventės programa.

"Valstybė prasideda nuo kultūros, istorijos, papročių, šokių, dainų. Ką tik pakėlėme Dainų šventės vėliavas, skelbiančias, kad Dainų šventė prasidėjo, - spaudos konferencijos metu sakė Kultūros ministras Šarūnas Birutis. - Dainų šventė ne tik daina ir šokis, bet ir gili tradicija, kurianti bendrumo jausmą. Šis renginys – svarbiausias kultūrinis įvykis, jungiantis šalies žmones. Pasidžiaukime tuo, ką turime geriausio – savo muzika, šokiais ir dainomis.“

Proga pranešti apie save

Dainų šventės direktorius Saulius Liausa džiaugėsi sėkmingu vieno svarbiausio šalies kultūrinio renginio organizavimu. Anot jo, visos institucijos susitelkė vieningam darbui, todėl ir rezultatai – išties džiuginantys. Tiesa, Dainų šventės kūrėjas apgailestavo, jog valstybės požiūris į kultūrą vis dar yra atsainus.

„Tautai svarbu susirinkti ir taip uždainuoti, kad apie ją išgirstų visas pasaulis. Tai ypatingai pasijautė 2009 metais, kai Dainų šventė minėjo Tūkstantmetį, - pastebėjo S. Liausa. - Tačiau labai gaila, kad valstybė skiria per mažą dėmesį kultūrai. Tikėkimės, kad minėdami valstybingumo šimtmetį, valdžios nuomonė jau bus pasikeitusi ir kultūrai skirs didesnį dėmesį, nei kelių tiesimui.“

Dainų šventės direktorius džiaugėsi, kad per 90-metį minintis renginys kasmet plečiasi ir jame savo vietą suranda ne tik daina ir šokis, bet ir teatrai, tradiciniai liaudiški amatai, liaudies meno parodos.

Vengė pompastiškumo

Atidarymo koncerto ir Teatro dienos režisierius Valentinas Masalskis pasakojo, kad atidarymo renginyje stengėsi išvengti pompastiškumo.

„Norėjome, kad išsitrintų riba tarp atlikėjų ir publikos, todėl kviesime jus visus dainuoti. Keliausime su dainų šventės paukšteliu per visus muzikos žanrus – nuo bažnytinio iki dainuojamosios poezijos“, - pasakojo V. Masalskis.

Teatro dienos renginyje išvysti beveik pusantro tūkstančio teatralų, kurie pusantrų metų kalbėjo Kristijono Donelaičio žodžiais. Šešiose scenose bus vaidinami įvairūs spektakliai, pasakėčios, pasakojami „Metų“ laikai.

Skleis laimę

Vienas įspūdingiausių renginių – Ansamblių vakaras žiūrovams rengia išskirtinį spektaklį, kuris per Lietuvos upes pasakos skirtingų šalies regionų istoriją.

„Tie, kas ateis į Folkloro dieną, pagyvens Laimės dvare“, - išdavė Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.

Folkloro dieną laimės pavidalus atpažinti koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais kvies per keturis tūkstančius renginio dalyvių: folkloro ansambliai, dainininkai, muzikantai, pasakotojai, liaudies meno ir amatų meistrai, tradicinių valgių gamintojai, papročių, sveikatos žinių saugotojai ir kiti.

Folkloro dienos lankytojai turės progą prisiminti ar pasimokyti, kaip prišaukti laimę ir neišleisti jos iš rankų, kaip sulaukti sėkmės asmeniniame gyvenime, šeimoje, ūkyje, kaip pasitikti gimstantį vaiką, kaip elgtis per vedybų, įkurtuvių apeigas, kokių papročių laikytis metinių švenčių laiku, kad išsaugoti gerovę ir išvengti nelaimių.

Daugėja sugrįžtančių emigrantų

Baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo režisierė ir choreografė Agnija Šeiko pabrėžė, jog
šis renginys nebus tiesiog podiumu keliaujantys kostiumai. Tai bus teatralizuotas reginys, nukelsiantis žiūrovus į senovės laikus.

I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatyme bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai, o reginį papuoš pripažinti šalies atlikėjai – saksofonistas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras „Brevis“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, pučiamųjų kvintetas, aktorius Vaidotas Martinaitis ir šiuolaikinio šokio šokėjai Aušra Krasauskaitė, Darius Berulis, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Petras Lisauskas ir kiti.

Šokių dienos „Sodauto“ kūrybinės grupės vadovas Vidmantas Mačiulskis džiaugėsi, kad šiais metais Dainų šventėje dalyvaus 7,5 tūkst. šokėjų. Didelė dalis jų - atvykstančių iš užsienio.

„Seniau emigrantai atvykdavo iš Amerikos, Kanados, Urugvajaus. Šiemet į šventę plūstelėjo nauja išeivių banga iš Švedijos, Anglijos. Tikimės, ateityje sulaukti ir susibūrusių kolektyvų iš Airijos bei kitų šalių, į kurias emigravusi jaunoji karta“, - sakė V. Mačiulskis.

„Seniau senieji emigrantai atvykdavo iš Amerikos, Kanados, Urugvajaus. Šiemet į šventę plūstelėjo nauja dalyvių banga iš Švedijos, Anglijos. Tikimės, ateityje sulaukti ir susibūrusių kolektyvų iš Airijos bei kitų šalių“, - sakė V. Mačiulskis.

Dainų dienos kūrybinės grupės vadovas ir vyriausias dirigentas Vytautas Miškinis kolegai antrino, jog kaskart jaučiamas vis didesnis emigrantų susidomėjimas renginiu. Tačiau ne visos delegacijos turi galimybę sulaukti pakvietimo.

„Dažnai mus lygina su Latvija ir Estija. Tačiau tokios gausos Dainų šventės dalyvių jie neturi. Tokių dalykų ant svieto nėra, kaip Lietuvoje. Paprastai ploja po renginio, aš norėčiau paploti iš anksto. Šiemet mes bene anksčiausiai pradėjome ruoštis dainų šventei. Repertuarą pradėjome formuoti prieš trejus metus. Jis turėtų įtikti visiems skoniams. Tenkiname tiek senjorų, tiek ir jaunimo muzikinį skonį. Tuo skiriamės nuo latvių ir estų“, - pasakojo V. Miškinis, su 15 tūkst. dalyvių parengęs 36 kūrinius.