Augantis ir kintantis festivalis
Baltijos šalių teatrų festivalis nuo 2006-ųjų vyksta Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Paskutiniu metu festivalis ieško formos ir naujo turinio. Latvijoje ir Estijoje vykę festivaliai pasipildė konferencijomis ir diskusijomis apie šiuolaikinio Baltijos šalių teatro tendencijas ir kryptis, dalyvaujant teatro kritikams, žurnalistams ir teatro profesionalams. Tradiciją rodyti išskirtinai nacionalinės dramaturgijos spektaklius keičia tos šalies, kurioje vyksta festivalis, įdomiausių pastatymų panorama.
Po trijų metų pertraukos Nacionalinio Kauno dramos teatro organizuojamame festivalyje koncentruojamasi į Lietuvos teatrų ir trupių paskutiniųjų metų pastatymus. „Į pirmąjį Baltijos šalių teatrų festivalį, kuris vyko mūsų teatre 2013 metais, įdėjome daug energijos ir minčių, kurios kaip sprogmuo pažadino festivalį iš savotiško letargo miego. Dėl to festivaliai Latvijoje ir Estijoje vyko su nauju impulsu. Šiemetinę festivalio programą skiriame reikliai Kauno publikai ir delegacijoms iš Estijos ir Latvijos. Parodysime plačią Lietuvos teatro panoramą: šokio, lėlių ir objektų, režisūrinio teatro spektaklius, „pogrindžio“ trupių pasirodymus“, – festivalio planus atskleidžia teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Jam antrina ir festivalio kuratorė, Kultūros ir turizmo projektų vadybininkė Rugilė Pukštytė: „Susikoncentruodami į autorinę kūrybą ar nacionalinę dramaturgiją, pristatome spalvotą teatro paletę, įdomią ne tik užsieniečiui, bet ir teatru persisotinusiam lietuviui. Festivalį vienija trys esminiai aspektai – meninė kokybė, ryškumas ir išskirtinumas. Norisi, kad tai pamatytų ir svečiai.“
Festivalį aplankys 19 narių delegacija iš Estijos ir Latvijos. „Tikimės teatrinio gyvenimo sklaidos artimiausiame užsienyje ir paliudijimo, kad Kaunas yra ne tik teatro lopšys, bet ir gyvas reiškinys“, – sako E. Stancikas.
Konkretūs kūrybiniai planai
Dalyvavimas kaimyninių šalių rengiamuose festivaliuose duoda rezultatų ir patirčių. Rugsėjo mėnesį teatro vadovas lankėsi Tartu mieste (Estija) vykusiame viename didžiausių teatrų festivalyje „Draama“, pavasarį – Latvijoje organizuotame „Latvian theatre showcase“.
„Latvijos ir Estijos teatrai, kaip ir Lietuvos, gyvena panašiai – paieškų, savivokos, santykio su žiūrovais problemų sprendimu. Galbūt skirtumas tas, kad kitose šalyse yra geriau išspręstos finansavimo ir socialinių garantijų klausimai. Gražu, kad kaimyninėse šalyse yra išskirtinis valstybės dėmesys ne tik finansavimo prasme, bet teatras yra suprantamas kaip ugdymo instrumentas, kuris yra integruojamas į mokymo programas. Ne teatras, o mokykla eina į teatrą. Spektakliai lukštena ne tik programinius kūrinius, bet ir juose galima gauti inspiracijų ne tik humanitarinių dalykų suvokimui, bet ir matematikos ar fizikos. Tokia mūsų perspektyva“, – teigia E. Stancikas.
Teatrų festivaliuose užsimezga kontaktai, sulaukiama rekomendacijų. Nacionalinio Kauno dramos teatro planuose – žinomo jaunosios kartos latvių režisieriaus Vladislavs Nastavševs pastatymas 2017-2018 m. sezone. Taip pat vedamos derybos su Europinio garso latvių režisieriumi Alviu Hermaniu. Jo atvykimo laukiama 2020 metais.
Garsins Kauno miesto vardą
Baltijos šalių teatrų festivalis natūraliai įsilies į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą. „Renginio nauda miestui – keleriopa. Kaunas puoselėja pagrįstą ambiciją tapti Lietuvos kultūros sostine 2022 metais. Svečiai išsiveš įspūdį apie Kauno kultūrinį gyvenimą. Antra vertus, šis festivalis nukreiptas į Kauno miesto žmogų, kuriam teatras yra svarbus sąmoningumo ir dvasinio saviugdos instrumentas“, – sako E. Stancikas.
