Aukštaitija jau turi savo herbą bei vėliavą (foto)

 (34)
Lapkričio 9 dieną Panevėžyje vyksiančiose Lietuvos Mokslų akademijos dienose pirmąsyk visuomenei bus pristatyta Aukštaitijos regiono herbas bei vėliava. Aukštaitijos regiono herbas bei vėliava sukurti Etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijos regiono padalinio iniciatyva.
Anot pastarojo specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės, Aukštaitiją galima vadinti Lietuvos valstybingumo lopšiu, todėl kuriant jos herbą panaudota senoji šio regiono heraldika, rašoma Panevėžio miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Aukštaitijos herbo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, kuriame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas Patriam tuam mundum existima („Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“).

„Kadangi Aukštaitija atliko bene svarbiausią vaidmenį Lietuvos krikšto istorijoje, herbui pasirinkti angelai ne tik laiko, bet ir saugo herbą (Aukštaitiją) nuo nelaimių ir klystkelių“, - sako V.Vasiliauskaitė.

Aukštaitijos herbas
Panevėžio savivaldybės nuotr.

Aukštaitijos herbui panaudotos bene seniausios Lietuvos heraldikos spalvos - raudona (simbolizuojanti meilę, gyvybę, drąsą, pralietą kraują už Tėvynę) ir balta (sidabrinė, simbolizuojanti nekaltumą, sąžiningumą ir dorumą).

Aukštaitijos herbą, remdamasis Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu, sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Kartu parengtas ir Aukštaitijos vėliavos projektas. Tai raudonas audeklas su naujuoju Aukštaitijos herbu viduryje.

Aukštaitija – Lietuvos etnografinis regionas, apimantis Panevėžio ir Utenos apskritis bei dalį Kauno, Šiaulių ir Vilniaus apskričių teritorijų (23 savivaldybės, 205 seniūnijos).

Panevėžyje vyksiančiose Lietuvos mokslų akademijos dienose Aukštaitijos vėliava bus įteikta visoms 23 regiono savivaldybėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Paskelbta 2018 m. Vilniaus knygų mugės tema

Ketvirtąją Vilniaus knygų mugės dieną paskelbta kitų metų tema: organizatoriai į 19-ąją Vilniaus knygų mugę parodų ir kongresų centre „Litexpo“ visus kvies vasario 22-25 d. su tema „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.

„Užkulisiai“: M. Rubackytė apie muziką, šeimos istoriją ir varles (3)

Šį kartą kviečiame į išskirtinį susitikimą su pianiste Mūza Rubackyte, vykusį Vilniuje ir Paryžiuje. Dviejuose menininkei svarbiuose miestuose kalbėjomės apie tai, kas brangiausia šios ypatingos moters pasaulyje: muziką, išskirtinę šeimos istoriją, likimą, gamtą ir netgi varles.

R. Adomaitis: meilės romanas su teatru ir kinu (13)

Ši knyga galėjo neturėti jokio pavadinimo – veidas jos viršelyje iškart pasakytų, apie ką ji parašyta. Nes kino ir teatro aktorių Regimantą Adomaitį žino visi. 80 metų sukaktį sausį atšventęs scenos menininkas Vilniaus knygų mugėje susitiko su skaitytojais ir pristatė teatrologės Daivos Šabasevičienės knygą „Smėlio pilys. Regimantas Adomaitis: vaidmenys, tekstai, laiškai“.

Kas gali užgožti J. Adamonytės Melisandą? (5)

Kovo 22, 24, 26 dienomis į Vilniaus kongresų rūmus grįžta ne tik išskirtinis Vilnius City Operos spektaklis, bet ir jo ryškiausia žvaigždė, Londono Karališkajame teatre ir muzikos gurmanų aukštai vertinamame Zalcburgo festivalyje ne kartą pasirodžiusi solistė. Tai – Jurgita Adamonytė, Claude'o Debussy „Pelėjo ir Melisandos“ premjerose sužavėjusi tiek žiūrovus, tiek kritikus, už šį vaidmenį nominuota Auksiniams scenos kryžiams.

Kompozitorius G. Kuprevičius pašiurpo įsiklausęs į politikų balsus: norėjau stvertis butelio (133)

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius parengė specialią radijo laidą, skirtą Lietuvos politikų kalbėjimui. „Labai svarbu, kas sėdi aukštose kėdėse ir kaip jie kalba. Iš kalbos gali suprasti, kokią valdžią išsirinkome“, – apie tai jis prabilo per Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ vykusią diskusiją „Ar nužudyta klasikinė muzika?“.
OKT teatras

PO LEDU
2017 vasario 27 d. 19.00 val.

MIRANDA
2017 vasario 28 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.