Atkastame istoriniame Vilniaus priemiestyje - unikalūs radiniai

 (7)
Vilniaus centrinėje dalyje, dešiniajame Neries krante archeologai atkasė unikalių radinių, bylojančių apie Vilniaus raidą 15-ajame amžiuje. Kaip BNS ketvirtadienį sakė tyrimams vadovaujantis archeologas Kęstutis Katalynas, Olimpiečių-Rinktinės gatvių sankirtoje, ties Karaliaus Mindaugo tiltu, kur anksčiau buvo Žvejų priemiestis, rasta dekoratyvinė plytelė, kokios Lietuvoje dar neteko matyti.
Archeologus nustebino ir kitas radinys - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų kokliai, kokie iki šiol rasti tik kasinėjant Vilniaus Žemutinę pilį.

Archeologas BNS sakė neabejojantis, jog Žemutinėje pilyje ir istoriniame Žvejų priemiestyje rasti kokliai - vieno Lenkijos meistro rankų darbas.

Kaip BNS sakė K.Katalynas, radiniai rodo, jog Žvejų priemiestis formavosi netikėtai ankstyvu laikotarpiu. "Kai kurios šukės gali būti datuojamos net 14 amžiaus pabaiga, tuo metu dar tik buvo pradėtas apgyvendinti Vilniaus senamiestis", - sakė archeologas.

K.Katalynas spėjo, jog istoriniuose šaltiniuose kaip Žvejų gyvenvietė minimas priemiestis galėjo pradėti kurtis iš žvejų kaimelio, tačiau itin greitai išsivystė.

Pasak archeologo, 16 amžiuje Žvejų priemiestyje buvo vienintelis Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje stiklo fabrikas. Žvejų priemiestis 1536 metais, pastačius pirmąjį tiltą per Nerį, tapo neatsiejama miesto dalimi.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Venecijos karnavale skamba „Angelo skrydis“

Dešimtys tūkstančių puotautojų su kaukėmis ir laikmečio kostiumais sekmadienį susirinko Šv. Morkaus aikštėje pasižiūrėti tradicinės Venecijos karnavalo atidarymo ceremonijos „Angelo skrydžio“.

„Knygos per „Penki TV“: „Nedingęs Vilnius“, „Knygų ekranai“ ir ekskursija po sostinės periferiją

Norime prisipažinti, kad mylime Vilnių. Tad Jūsų laukia pokalbis su Vidu Poškumi, kuris parašė knygą „Nedingęs Vilnius“. Taip pat pakviesime Jus į ekskursiją po Vilniaus periferiją, kurioje mus lydės Albertas Kazlauskas.

„Liepsnojanti jūra“: italo pasakojimas apie Lampedūzos pabėgėlių tragediją jaudina širdį ir supurto pasąmonę (1)

Režisierius Gianfranco Rosi norėjo sugrįžti į Romą, kai po kelių dienų, praleistų Lampedūzoje, Sicilijos pietuose esančioje Viduržemio jūros saloje, tapusioje pabėgėlių prieglobsčiu, jam prasidėjo ūmus bronchitas. Praėjus metams po to, kai netoli salos krantų užsiliepsnojo ir nuskendo penkis šimtus Eritrėjos piliečių plukdžiusi valtis, režisierius G. Rosi ketino sukurti trumpametražį filmą, turėjusį išlaisvinti Lampedūzą nuo mitų, kurie po tragedijos pasklido pasaulyje.

„Fausto“ minios istorijos, arba choro asmenybės (1)

Eidami į operos spektaklius, visuomet atkreipiame dėmesį į kūrybinės komandos, solistų pavardes, bet retai kada sustojame ties choro pavadinimu. Esame įpratę, jog tai – vienodais kostiumais aprengtų veiksmo komentatorių minia, dažnai panaši į jau matytą praėjusiame spektaklyje. Visiškai kitą masinių scenų ir darbo su choro atlikėjais būdą jau dešimt metų demonstruoja režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ne vienas, matęs jos statytas operas, pripažins, jog čia choro artistai tampa tikrais aktoriais, kurių darbas – sukurti kino juostos veiksmo detalumo vertą antrąjį, o kartais net ir pirmąjį planą. Tam į pagalbą nuolat stoja ir kostiumų bei grimo dailininkai, suteikdami kiekvienam choristui visiškai individualų įvaizdį.

67-oje Berlinalėje triumfavo vengrų filmas specialiai DELFI iš Berlyno „Scanorama“

Kai pernai Kanų kino festivalio pagrindinis prizas atiteko Keno Loacho filmui „Aš, Danielis Bleikas“, to nesitikėjo niekas. Žiuri, vadovaujama G. Millerio, iš kurio visi laukė šviežio požiūrio ir netikėtų sprendimų, ignoravo visas išties šviežias, kritikų ir žiūrovų simpatijas pelniusias juostas. Šiemet Berlinalės favoritu buvo laikomas „Denielio“ dvynys – nieko iš tiesų naujo jau seniai nedarančio žavingo A. Kaurismakio „Kita vilties pusė“. Laimei, Berlynas – ne Kanai.
OKT teatras

VESTUVĖS
2017 vasario 20 d. 19.00 val.

DUGNE
2017 vasario 21 d. 19.00 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.