Dvejus metus trukusių tvarkybos darbų metu buvo sutvirtintos istorinio sandėlio perdangos ir sąramos, įrengta hidroizoliacija, lietaus vandens nuvedimo sistema, atkurtos erdvinės struktūros, pirminė stogo danga, restauruoti tinkuoti paviršiai, vidaus bei fasadų dekoro elementai ir kt. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas skyrė 284 tūkstančius litų. Tvarkybos darbus atliko UAB „Nivara“.
Anksčiau už Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas restauruota kalvė bei anglių degykla, už ES struktūrinių fondų pinigus – vandens ir vėjo malūnai, malūnininko namas, smuklė. „Pakruojo dvaro sodyba yra puikus pavyzdys, kaip kompleksiškai restauruojamas kultūros paveldo objektas tampa gyvybingas, suburia vietos bendruomenę ir traukia turistus,“ – pabrėžė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Dvaro sodyboje lankytojai mielai laukiami ne tik švenčių, renginių metu, bet ir kasdien. Čia teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, patalpų nuomos, aktyvaus poilsio paslaugos. Kokia veikla bus vystoma restauruotame dvaro sandėlyje, kol kas dar svarstoma. Tačiau pamatyti, kaip atgimė šis statinys, o taip pat turiningai praleisti laiką TV filmo „Tadas Blinda“ išgarsintoje dvarvietėje Pakruojo rajono savivaldybė kviečia jau šį savaitgalį. Rugpjūčio 26-27 dienomis čia šurmuliuos Pakruojo šventė „Da teip nebuvo“.
Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras yra didžiausias iki mūsų dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, dešiniuoju Kruojos upės krantu jis tęsiasi net kilometrą. Kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba šis ansamblis įrašytas ir į Lietuvos rekordų knygą. Pakruojo dvaro sodyba buvo pradėta statyti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo von Roppo lėšomis, o užbaigta jau kito amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Vokiečių kilmės didikų baronų von Roppų giminė buvo vieni stambiausių regiono žemvaldžių, auginę javus, vertęsi miško paruošomis, pienininkyste.
Dviaukščiai dvaro rūmai pasižymi puošnumu. Išskirtinis komplekso elementas yra ir restauruotas unikalus arkinis tiltas per Kruoją – vienintelis Lietuvoje toks vėlyvojo klasicizmo statinys.
