Architektas iš Minsko Vladimiras Bočkavas su kolegomis ne vieną dešimtmetį puoselėjo idėją grąžinti senajai Gardino piliai karaliaus Stepono Batoro laikų išvaizdą. Atkurti karališkąją rezidenciją pagal tai, kaip ji atrodė 1575–1586 metais. O visa, kas buvo pastatyta vėliau, nugriauti.
Prieš trejetą metų sumanymo įgyvendintojai iš programos „Baltarusijos pilys“ gavo 7 mlrd. Baltarusijos rublių (3,11 mlrd. eurų). Parengta inžinerinė ir architektūrinė projekto dokumentacija, šiuo metu rengiamasi pradėti darbus.

V. Bočkavas siūlo atstatyti buvusias pilies sienas, bokštus ir kitus mūrinius pastatus ir gerokai paaukštinti apžvalgos aikštelę, kad lankytojai galėtų mėgautis gražesne Gardino panorama.
Pilies viduje architektas taip pat numatęs pakeitimų: reikės išgriauti kai kurias sienas, atsiradusias vėlesniais laikais, taip pat atkurti karališkuosius interjerus, įrengti priėmimų salę, miegamąjį kambarį.

Vytauto pilyje kuriamas disneilendas

Baltarusių specialistai susiėmę už galvos – tvirtą užnugarį valdžios koridoriuose įgijęs projektas beveik nieko bendra neturi su istorine tiesa. Jų manymu, tai ne senojo pilies vaizdo atkūrimas, o nedovanotina falsifikacija, architekto pramanų įgyvendinimas, galintis turėti ir fatališkų pasekmių.
„V. Bočkavas ketina atstatyti ir tai, ko niekada nebuvo, – kalbinamas DELFI, ironiškai nusijuokė Baltarusijos nacionalinės akademijos Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, istorijos mokslo kandidatas Mikalajus Volkavas. – Iš esmės, Senosios pilies vietoje iškils V. Bočkavo vardo pilis.“
M. Volkavas jau dešimt metų tyrinėja Baltarusijos pilis ir tvirtoves, šia tema yra parašęs daktaro disertaciją. Istorikas mano, kad minskiečio architekto projektas visiškai sunaikintų istorinio paminklo autentiką.

Iš Gardino senosios pilies likęs pirmasis aukštas su gotikiniais skliautais ir požemiai mena Vytauto rezidavimo laikus. Vykdant rekonstrukciją ir aukštinant pastatą, senosios konstrukcijos neatlaikytų svorio, jas reikėtų papildomai tvirtinti. Tokiu būdu autentiškos detalės būtų nepataisomai pažeistos.
Sienų ir bokštų, juosusių karaliaus rezidenciją, taip pat neįmanoma atstatyti – nuolat upės veikiamas šlaitas visiškai priartėjo prie pilies, jis neatlaikytų svorio – pilis tiesiog nuslinktų į Nemuną. Taip jau beveik yra atsitikę tame pačiame upės krante stovinčiai Kaložos (Boriso ir Glebo) cerkvei – seniausiam mūriniam LDK statiniui.

V. Bočkavas prasimanė ir visiškai fantastiškų dalykų. Kai ką nusižiūrėjęs nuo lenkų kartografo Tomaszo Makowskio graviūros, kurioje pilies statinių proporcijos gerokai iškreiptos, o kai ko tyčia „nepamatęs“, architektas buvusią dviejų aukštų išorinę sieną ir pilies vartus ketina paaukštinti, pristatydamas dar vieną aukštą.

„Pilies vaizdas niekuo nebeprimins Stepono Batoro rezidencijos. Atsiras gražutis disneilendas – jūsų ir lenkų turistams ir mano naiviems tėvynainiams“, – teigė M. Volkavas.

Pilis neatlaikė laiko išmėginimų

Nuo 1391 metų Gardino pilis tapo viena svarbiausių kunigaikščio Vytauto rezidencijų. 1398-aisiais medinės pilies vietoje valdovas pastatė akmeninę gotikos stiliaus tvirtovę su penkiais bokštais. Vėliau joje mėgo lankytis LDK karalius S. Batoras, iš esmės Gardiną pavertęs savo sostine. Karalius inicijavo pilies rekonstrukciją, ji buvo perstatyta renesanso stiliumi.

1655 metais pilis buvo visiškai sunaikinta, ją atstatė LDK didysis vėliavininkas ir kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Jo pageidavimu, nuo 1678 metų pilyje vykdavo kas trečia Abiejų Tautų Respublikos Seimo sesija.

V. Bočkavo projekto nesusipratimai

XVIII amžiaus pradžioje pilį sudegino švedai, nuo tada ji neteko savo reikšmės. Rusijos imperijos laikais čia įrengtos kareivinės. Nuo 1926 metų pilyje veikia istorijos muziejus.
Minskiečio architekto sumanyme slypi pavojai

M. Volkavas teigė pagarbiai vertinąs dar 9-10 dešimtmečių sandūroje V. Bočkavo puoselėtą norą atstatyti Gardino pilį, architekto indėlį į baltarusių istorinės sąmonės ugdymą. Tačiau projekte matąs per daug neatitikimų ir pavojų, kad nesipriešintų jam.

„Anais laikais toks projektas atrodė gana progresyvus, mat jo autorius populiarino istoriją, žadino tautinę savigarbą. V. Bočkavo sukurtas pilies įvaizdis įsišaknijo žmonių sąmonėje ir ilgai maitino paminklo atgaivinimo idėją. Galiausiai neapsvarsčius kitų alternatyvų, ją vienintelę imta realizuoti“, – apmaudo neslėpė DELFI pašnekovas.

Istoriką tiesiog glumina faktas, kad pilį ketinama rekonstruoti pagal projektą, kurio mokslinė ekspertizė buvo atlikta dar 1990 metais, t. y., beveik prieš tris dešimtmečius.

„V. Bočkavas su savo kolegomis projekto nepagrindė jokiais moksliniais argumentais. Visa tai tuščia fantazija ir tiek.

Žinau, kaip buvo atstatinėjami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje – turbūt jau penkis kartus pas jus lankiausi: restauratoriai atsižvelgė į Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius, daugybę kitų kriterijų. Nors Valdovų rūmų dėžutė nauja, tačiau bent jau atkurta nepriekaištingai.

O čia, Gardine, turime išlikusį autentišką pastatą, tačiau iš jo norime padaryti stebuklinėmis fantazijomis grįstą naujadarą. Mūsų moksliniai argumentai nedaug pasistūmėjo nuo Plinijaus laikų“, – piktinosi M. Volkavas.

Pasak jo, egzistuoja bent penki istoriniai šaltiniai, kuriuose Gardino pilis gana tiksliai aprašoma. „Tačiau projekto autoriai jų nėra skaitę. Jie naudojasi ne originalais, o tiesą iškraipančiais vertimais. Būtina nagrinėti lenkiškus inventorius, vokiškus planus, bet jie jų nemoka perskaityti“, – sakė istorikas.

Pavyko nusikratyti atsakomybės

M. Volkavas publikavo kelis mokslinius straipsnius, argumentuotai kritikuojančius tokį sumanymą, ne kartą savo abejones išsakė ir pačiam V. Bočkavui. Tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Projekto autorius neatsakinėja ir į jam nepalankius žiniasklaidos klausimus.

Pilies vaizdo rekonstrukcija pagal M. Volkavą (Pavelo Tatarnikavo piešinys)

Nes turi karčios patirties... Štai Gedimino pilies kalnas šią lietingą vasarą kone kasdien buvo minimas Lietuvos naujienose. O Baltarusijoje panaši istorija vyko su Naugarduko pilimi. Po vieno bokšto rekonstrukcijos praūžus smarkioms liūtims, kalne atsirado įtrūkių ir nuošliaužų, pilies griuvėsiai grėsmingai pasviro. Įdomu, kad atnaujinimo darbus atliko organizacija „Grodnagramadzianpraekt“, vadovaudamasi to paties architekto V. Bočkavo projektu. Ta pati organizacija imsis ir Gardino pilies rekonstrukcijos.

Prieš keletą metų šis specialistas pasidarbavo ir Nesvyžiuje. Atstatydamas vieną tenykštės pilies bokštą, apmaudžiai supainiojo architektūros epochas. Po pasipiktinusios visuomenės reakcijos bokštą teko perstatyti, tačiau atsakomybės ir pirmu, ir antru atveju V. Bočkavui pavyko išvengti.

Nuėjo per toli, tad darbus tęs

Gardino pilies projektas stumiamas toliau, nors patys jo sumanytojai, anot pašnekovo, puikiai suvokia pasukę ne ta kryptimi ir nuėję per toli – atbuliniam manevrui vietos nebeliko.

„Didžiuliai pinigai – apie 300 tūkst. dolerių – buvo išleisti projekto inžinerinei ir architektūrinei dokumentacijai. Jei tektų viską perdaryti, kiltų klausimas, kodėl mūsų Kultūros ministerija taip aplaidžiai elgiasi su pinigais.

Be to, naujai dokumentacijai vėl prireiktų panašios sumos. O niekas nenori prisipažinti klydęs ir prisiimti atsakomybę, todėl ryžtingai einama pirmyn. Pinigai išleisti – darbus reikia tęsti. Tokia žiauri baltarusių restauracijos mokyklos logika“, – samprotavo M. Volkavas.

O Gardino valdžia, pasak pašnekovo, šiomis aplinkybėmis vadovaujasi dar kita logika: „Sienos dėl bevizio režimo atsivėrė, turistai važiuoja, jiems reikia pasiūlyti atrakcijų. Tad užduotis paprasta – kuo greičiau renovuoti ir atidaryti istorinį paminklą, kad svečiai būtų patenkinti ir paliktų miesto ižde kuo daugiau pinigų. Todėl nei vietos valdžia, nei Kultūros ministerija nesuinteresuotos keisti projekto“, – pabrėžė M. Volkavas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI