Tapti didžiosios daugiadienės folkloro šventės dalyviais nėra paprasta: kolektyvus atrenka tarptautinė komisija, kurią sudaro garsūs folkloristai. Net vaikų kolektyvai dalyvauja išankstiniame konkurse. Griežtus atrankos kriterijus lemia rengėjų siekis išsaugoti aukštą festivalio dalyvių profesionalumą – kviečiami tikri tautinių tradicijų pateikėjai, autentiški kolektyvai. Reikalavimus diktuoja ir tikslas pristatyti daugianacionalinei publikai geriausius liaudies meno pavyzdžius. Anaiptol neatsitiktinai atlikėjų pasirodimai vyksta garsiausiose salėse: Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus rotušėje, Vilniaus universiteto Teatro salėje, pravoslavų bei katalikų bažnyčiose, muziejuose.
Prieš daugelį metų festivalio rengėjai užsibrėžė tikslą – plėsti liaudies tradicijų mylėtojų ir gerbėjų ratą, pritraukti jaunąją kartą ir, siekdami jį įgyvendinti, pasuko senovinių dvasinių vertybių ir šiuolaikinės muzikos kalbos sugretinimo keliu.
Šiandien „Pokrovskije kolokola“ – vienintelis festivalis Baltijos šalyse, kasmet teikiantis kompozitoriams world music stiliaus kūrinių užsakymus. Taip, festivalio „Pokrovskije kolokola“ nuopelnu nuo 2009 metų vienas po kito atsirado world music stiliaus kūriniai: Lino Rimšos „Senasis tikėjimas“ ir „Moterų giesmės“, Andrejaus Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“ ir Jono Jurkūno „Iš šio miesto“.
Visi kūriniai buvo sėkmingai pristatyti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Nuolatiniais partneriais – premjerų atlikėjais – tapo Lietuvos kamerinis orkestras, perkusininkų grupė „Hand voices“, Vilniaus rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ ir daugelis žinomų Lietuvos muzikantų.
Ryškus šių metų festivalio akcentas – kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrinio „Sakmė apie gyvenimą“ premjera. Tai trijų dalių world musiс stiliaus kantata, kurios kiekviena dalis simbolizuoja žmogaus gyvenimo tarpsnius: jaunystė – pavasario džiaugsmai, vestuvės; brandos amžius – vasaros darbai ir šventės; senatvė – ruduo, kai pasveriami žmogaus viso gyvenimo darbai.
Koncertas vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje lapkričio 16 dieną. Dalyviai – Lietuvos kamerinis orkestras, folkloro ansamblis „Arinuška“, Rafailas Karpis, Evelina Sašenko ir daugelis kitų garsių muzikantų. Premjerai diriguos Modestas Pitrėnas. Antroje koncerto dalyje žiūrovai susipažins su festivalio dalyviais – folkloro kolektyvais iš Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Gruzijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos.
Lapkričio 17 dieną rengėjai pakvies į Šv. Kotrynos bažnyčią, kurioje klausytojų laukia net du nuostabūs koncertai. Unikalią progą pajusti pasakiškos Gruzijos dvasią žiūrovams dovanos gruzinų ansamblis „Bedinera“ iš Calenjichos miesto, neseniai paminėjęs savo 80 metų sukaktį. Susipažinsite su visa tradicinio Gruzijos vyrų dainavimo įvairove – bus atliekamos tiek senovinės, tiek šiuolaikinės dainos, pritariant liaudies instrumentams ir a capella.
Vakarą pratęs koncertas „Unikalios tradicijos“. Reta galimybė viename koncerte susipažinti su dainuojamosiomis Baltarusijos Gomelio apskrities, Rusijos Vologdos apskrities tradicijomis, išgirsti Altajaus gerklinį dainavimą ir retus liaudies instrumentus, taip pat Altajaus „lenkų“ sentikių folklorą, susipažinti su Estijos setų tautybe, ukrainiečių, gyvenančių Lenkijos teritorijoje kultūra, skirtingų Ukrainos regionų lyrinėmis ir apeiginėmis dainomis, Italijos ir Bulgarijos jaudinančiomis dainomis ir šokiais ir Lietuvos sentikių dainuojamuoju paveldu.
Lapkričio 18 dieną festivalio renginiai vyks Vilniaus rotušėje. Čia prasidės Vaikų folkloro asamblėja, kurioje dalyvaus įvairių Lietuvos regionų vaikų folkloro kolektyvai ir užsienio šalių svečiai. Tai tikra šventė visai šeimai, praverianti duris į grožio pasaulį ir suteikianti galimybę per vieną dieną išmokti daugelį dalykų.
Darbas virte verda: čia savo rankomis galima pagaminti lėles, pasimokyti diržų pynimo, liaudies siuvinėjimo, garsių Vilniaus verbų bei Žalvario amžiaus puošmenų, juvelyrinių dirbinių iš metalo bei molio dirbinių, ekslibrių gamybos, lino ir vilnos apdirbimo senoviniu būdu, popierinių gėlių lankstymo, taip pat paragauti įvairių tautų liaudies patiekalų.
Šurmulys kiek aprims, kai Vilniaus rotušės scenoje pasirodys respublikinio konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ laureatai. Iki vakaro Rotušės koncertų salėje savo kūrybą pristatys užsienio šalių kolektyvai ir Lietuvos tautinių bendrijų ansambliai. „Festivalio dalyvių meniniai portretai“ – taip pavadintas šis kūrybinis maratonas.
Lapkričio 19 dieną Vilniaus universiteto istorijos fakultete vyks mokslinė konferencija „Tradicinė kultūra švietimo sistemoje. Įvairių šalių patirtis“, dokumentinių filmų iš ciklo „Pasaulinio kaimo pėdsakais“ peržiūra. Koncertas „Muzika gurmanams“ Vilniaus universiteto Teatro salėje pirmiausia yra skirtas folkloro žinovams – žmonėms, suvokiantiems tradicinio liaudies meno grožį ir jėgą. Senovinėje salėje skambės įvairių muzikinių epochų atgarsiai, tradiciniai muzikos instrumentai atskleis naujas formas ir neregėtus sąskambius. Klausytojus apgaubs liaudies dainos, ryškūs kostiumai ir svarbiausia – unikali tautų draugystės atmosfera.
Taip pat festivalio programoje numatyti folkloro kolektyvų koncertai Vilniaus mokyklose, tradicinio dainavimo laboratorijos, Negliubskio kostiumo ir tradicinių audinių paroda (Baltarusija), fotoparoda „Įvairios tautos – viena Lietuva“ Vyriausybės rūmuose, kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai ir daug kitų renginių.
Lapkričio 20 dieną festivalį tradiciškai užbaigs sakralinės muzikos koncertas, kuris vyks Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje. Bažnytinę dainuojamąją poeziją, tradicinį Kalėdų bei Velykų giedojimą, psalmes atliks įvairių šalių folkloro kolektyvai ir solistai.
Per dešimtį metų festivalyje dalyvavo folkloro ir etnografijos kolektyvai iš Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Rusijos ir Rusijos Federacijos Respublikų (Adygėjos, Kalmukijos, Mordovijos, Šiaurės Osetijos, Udmurtijos, Čečėnijos, Dagestano, Komi, Tyvos, Marij-El, Šiaurės Osetijos-Alanijos, Jakutijos), Serbijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos. Festivalio rengėjai – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, Slavų tradicinės muzikos mokykla kartu su Tautinių mažumų departamentu prie LR Vyriausybės.
