Į savo biografiją performansus su lietuvių multiinstrumentalistu Pauliumi Kilbausku ar Vilniuje nekart koncertavusiu gitaristu Dominic Miller įsirašęs tapytojas užmezgė naują pažintį – jo studijoje apsilankė argentiniečių vokalistė Sofia Rei ir ją lydintys muzikantai.
Pirmadienį, vasario 21-ąją, Sofia Rei su grupe koncertuos Pranciškonų rūmuose esančioje „Piano.lt“ salėje. Prieš atvykdama į Vilnių Sofia Rei su muzikantais pasirodė Latvijoje – Rygoje ir Rezeknėje, dar prieš kelias dienas – Vokietijoje, vėliau laukia koncertai Ispanijoje ir kitose šalyse.
Niujorke jau kuris laikas gyvenanti bei kurianti Sofia Rei Vilniuje pirmąkart lankėsi 2013-ųjų spalį. Tuomet koncertas taip pat vyko sausakimšoje „Piano.lt“ salėje – argentinietė pamena, kad susitikimas su lietuviais buvo ypač šiltas ir ypatingas. Koncerte apsilankė ir vienos artimiausių Sofia Rei bičiulių, taip pat talentingos vokalistės ir elektroninės muzikos kūrėjos lietuvių kilmės Monikos Heidemann mama, kuri atsivedė ir būrį artimųjų.
Koncerto „Piano.lt“ išvakarėse tapytojo Sigito Staniūno studijoje kalbinta Sofia Rei prisipažino, kad dar iki pirmojo vizito į Lietuvą ši šalis ją labai domino būtent dėl šiltos pažinties su drauge studijavusia M. Heidemann.
Ture po Europą vokalistę lydi du muzikantai – iš Gvadelupės kilęs gitaristas, taip pat grojantis elektroakustiniu instrumentu sazbass, JC Maillard ir kolumbietis būgnininkas, perkusijos meistras Túpac Mantilla. Su JC Maillard Sofia susipažino Kanadoje, o Túpac Mantilla tiesiog atsikraustė į buvusį jos kambarį – taip užsimezgė kūrybinė draugystė. Trio suvienijo ne tik meilė improvizacijai, bet ir pagarba Lotynų Amerikos kultūroms bei noras jas kuo įtaigiau pristatyti likusiam pasauliui.
Pasidomėjus, ar mieliau renkasi dideles koncertų sales, ar kamerinę aplinką, argentinietė teigė, kad savo karjeroje yra patyrusi visko – nuo pasirodymų vienam žmogui iki ovacijų Niujorko „Carnegie Hall“.
„Sakyčiau, atlikėją labiau gasdina maža auditorija, bet tuo pačiu intymumas sukuria ir ypatingą jausmą, kuris niekada negims stadione, kur nesidrovi ir tam tikra prasme esi atitrūkęs nuo publikos“, – pasakoja S. Rei, – „Dideliuose koncertuose kartais net sunku suprasti, ar patinki žmonėms“.
Į pokalbį įsitraukęs JC Maillard pridūrė, kad mažos koncertų erdvės suteikia daugiau laisvės improvizacijai, be to, muzikantui kamerinėse salėse lengviau išgirsti ir suvokti save. Muzikantų kompanija juokavo, kad net didelėse scenose prašo organizatorių juos ir instrumentus sustatyti kuo arčiau vienas kito, kad taip bent jau tarpusavyje galėtų nevaržomi dalintis energija.
S. Rei gyvenimo ir kūrybos etapas JAV prasidėjo prieš penkiolika metų. Klasikinę muziką Buenos Airėse studijavusią argentinietę domino improvizacija ir balsas kaip instrumentas. Pasigilinusi į džiazo tradicijas ji suprato, kad geriausia muziką studijuoti ir jos esmę suprasti yra jos šaltinyje, šiuo atveju – JAV rytų pakrantėje.
Įdomu tai, kad kardinaliai aplinką pakeitusi, naujų žinių ir technikos mokytis pasiryžusi vokalistė JAV atrado ir kai ką daugiau. Tai – pagarba ir susižavėjimas gimtojo regiono kultūra, argentiniečių muzikos tradicijomis, kurios anksčiau jos beveik nedomino.
Unikalią Sofia Rei asmenybę bei požiūrį į muziką papildė ir naujos, neretai bendrais kūrybiniais nuotykiais virtusios pažintys su kitais iš Lotynų Amerikos atvykusiais talentais – taip pat ir su savo trio muzikantais. Tiek Túpac Mantilla, tiek JC Maillard yra keliavę po visa pasaulį ir pažįsta daugelio kultūrų palikimą bei, atradimų įkvėpti, savo pasirodymuose naudoja įvairius instrumentus bei technikas.
Šiandien S. Rei nepriskiria savęs vienai scenai – ji daug improvizuoja, žavisi a capella atlikimo būdu. Atlikėja dalyvauja daugelyje folkloro projektų, taip pat dirba su tokiais kūrėjais, kaip John Zorn ar Bobby McFerrin. Anot jos, visai nesvarbu, ką atlieki ar studijuoji – džiazą, klasiką ar estradą, daug svarbiau yra muzikos pajautimas, gebėjimas valdyti savo balsą, o ne stilius.
Paklausta, kaip jos kūrybą vertina Argentinos publika, S. Rei pasakojo, kad, nors apsilankymai visuomet sukelia daug šiltų emocijų (pavyzdžiui, jai yra tekę dalyvauti tarptautiniame Buenos Airių džiazo festivalyje), gimtojoje šalyje ji koncertuoja ne taip dažnai, kaip norėtų. Viena iš didžiausių S. Rei svajonių – jos muzikantų grupės turas Argentinoje, bet šiuo metu dėl ekonominių ir politinių priežasčių jį suorganizuoti būtų itin sudėtinga.
Be koncertinės ir kūrybinės veiklos, S. Rei jau keliolika metų yra ir dėstytoja. Akademinę karjerą ji pradėjo dar gyvendama Buenos Airėse, ją tesė ir Bostone bei Niujorke. Atlikėjai labai patinka dalintis savo žiniomis ir patirtimi – ne tik muzikine, bet ir gyvenimiška. Neseniai ji po Lotynų Ameriką keliavo su Bostono Berklee muzikos koledžo, kuriame dėsto, seminarais. Čia ji daug jėgų skyrė talentų skatinimui, įkvėpimui ir raginimui išbandyti save naujose situacijose bei siekti kuo daugiau.
Vienas S. Rei albumų „Sube Azul“ buvo įvertintas tarptautinių apdovanojimų „Independent Music Awards“ prizu. Ar sutartis su stambia įrašų kompanija niekada nebuvo jos karjeros tikslas?
„Greičiau atvirkščiai – nuo stambių korporacijų stengiuosi bėgti kuo toliau“, – kvatoja charizmatiška argentinietė. Jos svajonės – kitokios apimties, nei kontraktų pasirašymas. Tiesa, S. Rei neneigia, kad darbas su didele įrašų kompanija gali pasitarnauti, jei tavo svajonė – didžiosios arenos ir popmuzikos olimpas, bet jai įdomiau yra asmeniniai kurybiniai iššūkiai ir nuolatinis žingeidumo tenkinimas bei naujų tikslų atradimas, taip pat – gilinimasis į Lotynų Amerikos kultūrą ir siekis dalintis ja visame pasaulyje. Atrodo, jai sekasi kuo puikiausiai – publika S. Rei pasirodymus šiltai sutinka tiek JAV, Kanadoje ar Meksikoje, tiek Vokietijoje, Anglijoje ar Latvijoje.
Ruošiantis improvizacijai su tapytoju S. Staniūnu argentiniečių vokalistė išgirdo paskutinį interviu klausimą – su kokiu menininku bendradarbiauti būtų įdomiausia? „Žinoma, su Björk“, – nedvejodama atšovė ji ir tuoj pat papasakojo, kad islandų žvaigždę buvo susitikusi vaikščiodama po Brukliną. Tiesa, Björk, sutrikdyta akylai ją stebinčios moters, paspartino žingsnį ir pažinties užmegzti nepavyko…
Sekmadienio vakaro improvizacija liko tvyroti Bernardinų gatvės studijoje, o tai, kas susirinkusių į „Piano.lt“ salę laukia pirmadienį, taip pat sudėtinga nupasakoti S. Rei ir jos muzikantų kūrybos dar nepatyrusiems. Belieka detalės – vakaras Pranciškonų rūmuose prasidės 19 val.
