Net paviršutiniškiausias, mažai laiko turintis ir greitai akimis per kūrinį prabėgantis žiūrovas negalėtų nuginčyti esminio teiginio, kad Lilijos Valatkienės fotografijos yra itin spalvingos. Šios fotografės nuotraukos yra kuo tikriausi spalvų koncentratai ir kondensatai. Viena vertus, geltonos, mėlynos, raudonos, žalios ir visi įmanomi jų atspalviai (o taip pat achromatinės balta bei juoda) yra sutelktos kiekvienoje konkrečioje kompozicijoje taip, lyg regėtųsi, jog menininkė nori enciklopediškai pristatyti jas visas ir visuomet. Iš kitos pusės – spalvos ir koloristiniai deriniai Lilijos artefaktuose yra tiršti (tartum klampi uogienė ar sutirštintas pienas).
Iš tų visų įmanomų spalvų Lilija Valatkienė, kameros, o paskui ir kompiuterio pagalba, dėlioja raštus. Daugelį jų taip pat įtakoja (tiksliau – sąlygoja, lemia) natūralūs fiksuojamų dalykų raštai, jų tekstūros. Tai ir medžio kamieno rievės, ir akmens gyslos, ir ledo varvekliai, ir vandens lašai ar purslai, ir juose atsispindintis pasaulis.
Lilijos Valatkienės fotografijose tai yra ne šiaip sau raštai, ne betikslės tekstūros, o kuo tikriausi gamtos ornamentai ir rašmenys. Nes tais ornamentais (abstrahuotomis figūromis) vaizduojama (fotografuojama) gamta kuria, o rašmenimis (savaime – o gal ne savaime? – susiformavusiais ženklais) toji pati gamta praneša. Taigi, gamta Lilijos fotografijose yra lygi žmogui (galima formuluoti ir atvirkščiai – per gamtą įkūnijamas, išreiškiamas homo sapiens), ji ir komunikuoja, ir išreiškia save (savo jausmus, emocijas, potyrius).
Jau pačioje pradžioje buvo paminėta, kad Lilijos Valatkienės fotografijose dažniausiai yra fiksuojamas peizažas. Keliomis eilutėmis aukščiau ta kraštovaizdžio reikšmė universalizuota, vaizduojamus objektus apibendrinant globaliu Gamtos (Natūros) terminu. Žvelgiant ekstensyvumo aspektu, fotomenininkės kamera yra nustatyta įvairiausiomis padėtimis: ji žvelgia ir į miniatiūrinius dalykus, ir į panoraminius reiškinius.
Analizuojant visa tai iš vaizdavimo intensyvumo pozicijų, nekyla abejonių, kad per artimesnį ar tolimesnį peizažą (kuriame neretai dominuoja kultūriniai, su paveldu ir istorija, gyvenimiškomis situacijomis susiję epizodai) Lilija Valatkienė vizualizuoja žmogų ir jo išorinį bei vidinius pasaulius. Nes juk pripažinkime, kad ten yra ir spalvų, ir raštų...
L. Valatkienės fotorefleksijų paroda „Išgyvenimai. Laiškai lietui“ rugpjūčio 12-31 dienomis veiks sostinės galerijoje RA (Pranciškonų 8). Atidarymas – rugpjūčio 12 dieną 18 valandą. Parodą pristatys menotyrininkas V. Poškus, savo kūrybos dainas apie vandenį atliks tapytoja R. Eidukaitytė.
