Ant Margirio kalno bus paminėtas Pilėnų žygdarbis

Gegužės 13 dieną, šeštadienį 12val. Punioje ant Margirio kalno bus paminėtas Pilėnų žygdarbis. Pilėnų gynėjams atminti ant Margirio kalno bus uždegtas atminimo aukuras, skambės apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ ir Kauno folkloro ansamblio ”Gilė“, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos folkloro ansamblio giesmės Pilėnų gynėjams, protėviams ir dievams, sakoma organizatorių pranešime spaudai.

Prieš 670 metų, t.y. 1336 metais, Pilėnų pilį užpuolė didelės kryžiuočių pajėgos. Manoma, jog ši pilis buvo Punia prie Nemuno, bet galėjo tai vykti ir kitoje Lietuvos vietoje. Vasario 25 dieną prasidėjo pilies apgultis. Kryžiuočiai daužė pilies užtvaras taranais, mašinomis svaidė didžiulius akmenis. Lietuviai kelias dienas ir naktis be paliovos kovojo ir atlaikė atkaklų priešų šturmavimą. Gynėjai buvo pasiryžę jokiu būdu neatiduoti tvirtovės ir nepakliūti į priešo nagus.

Lietuviai gynė tai, kas žmogui šiame pasaulyje visų brangiausia ir švenčiausia, t.y. savo dievus, laisvę, gyvybę, vaikus, žmonas ir turtą. Matydami, kad pylimas ir užtvaros jau pralaužti, pilėnai ryžtingai nutarė mirti, bet nepasiduoti priešui. Pilies kieme moterys, vaikai ir seneliai sukrovė mirties laužą, vaidilos padegė jį, pilėniečiai sumetė į jį savo turtą. Tas pat buvo padaryta su nužudytaisiais ir nusižudžiusiais. Pilies vadas Margiris su savo kariais dar ilgai gynėsi, bet pabaigoje išsižudė, kad nepatektų priešams.

Įsiveržę į pilį, kryžiuočiai vietoj turtų ir belaisvių rado didžiulį lietuvių kapinyną. Pilėnų pavyzdys rodo, kokia kaina buvo atlaikyta Nemuno gynybinė siena. Per šimtą metų kryžiuočiams taip ir nepavyko įsitvirtinti dešiniajame Nemuno krante. Pilėnai parodė, jog lietuviai tapo galinga ir neįveikiama tauta. Tik tokia tauta galėjo mirtinai ginti savo laisvę ir nepriklausomybę.